Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Reginos Majauskienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, išteisintiesiems J. L. ir J. L., jų gynėjams advokatams Žilvinui Mišeikiui ir Mažvydui Aliukoniui, nukentėjusiosios atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir E. L. globėjos A. B. bei Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Povilansko apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. ir J. L. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. dėl 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. ir J. L. buvo kaltinami tuo, kad jie žinodami, jog 2009-04-09 Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį, kuria juos įpareigojo perduoti mažametę E. L., gimusią (duomenys neskelbtini), laikinajai globėjai A. B., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia nuo nutarties įsiteisėjimo dienos – 2009-04-09, mažametės E. L. neperdavė laikinajai globėjai A. B. ir taip nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Tokiais savo veiksmai jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 245 str.

Taip pat žinodami, jog 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį, kuria nustatė be tėvų globos likusiai E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą šeimoje, jos nuolatine globėja paskyrė A. B., mažametės E. L. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė kartu su nuolatine globėja A. B., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia nuo skubiai vykdomos nutarties priėmimo dienos – 2009-07-02, mažametės E. L. neperdavė laikinajai globėjai A. B. ir taip nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Tokiais savo veiksmai jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 str.

- J. L. pripažinti kaltu pagal BK 245 str. dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo, ir skirti jam 25 MGL dydžio baudą;

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro ir nukentėjusios atstovo prašymus apeliacinius skundus tenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjo prašymus apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, o nukentėjusios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo nor­mo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­lišku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pa­grįs­tas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstaty­mas ir kuris priimtas ir sura­šy­tas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusi­kalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuos­prendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pir­mo­sios instancijos teismas netinkamai įvertino bau­džia­mojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir tarpusavio sąsają, nepagrįstai pervertino išteisintųjų parodymus, suteikdamas jiems kitokią teisinę reikšmę, ir tokiu būdu pažeidė BPK 20 str. 5 d. ir 301 str. nuostatas, kas su­kliu­dė teismui padaryti teisingas, faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl Alytaus rajono apy­lin­kės teismo nuosprendžio dalis, kuria J. L. ir J. L. išteisinti pagal BK 245 str. (dėl 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo), nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių, naikintina, šioje dalyje priimtinas naujas nuos­prendis, kuriuo išteisintieji pripažintini kaltais (BPK 329 str. 2 p.), tuo pačiu išsprendžiant ir civilinio ieškinio klausimą (BPK 328 str. 1 d. 4 p.).

BK 245 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Pagal teismų praktiką teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Asmuo atsako pagal šį straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė pagal BK 245 str. taikoma už bet kokio, nesusijusio su bausmėmis teismo sprendimo, tarp jų ir teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K–7/2009, 2K–636/2010).

Sutinkamai su prokuroro ir nukentėjusiosios skundu, aukštesnysis teismas nesutinka su šia teismo išvada. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai aiškinamas baudžiamosios atsakomybės už su bausmės vykdymu nesusijusio teismo sprendimo nevykdymą atsiradimo momentas, jį susiejant su civilinio ir administracinio proceso priemonių panaudojimu. Apygardos teismo nuomone, baudžiamoji atsakomybė už su bausmės vykdymu nesusijusio teismo sprendimo nevykdymą atsiranda, kai dėl asmens, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą, tyčinių veiksmų nėra galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis arba šios priemonės tampa neefektyviomis, tačiau baudžiamosios atsakomybės atsiradimui nereikšminga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota. BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Tačiau vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktą, nepakanka konstatuoti šios nusikalstamos veikos buvimą. Reikšminga yra tai, ar teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-3/2013, Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).

Iš pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad J. L. ir J. L. žinojo apie pareigą vykdyti 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vykdydama šią nutartį antstolė 2009-04-10 surašė įpareigojimą perduoti mažametę E. L. jos globėjai 2009-04-14 15.00 val. Įpareigojimas J. L. ir J. L. buvo įteiktas per kurjerius 2009-04-10, tačiau įpareigojime nurodytu laiku jis nebuvo įvykdytas, kadangi L. sąmoningai, t.y. tyčia, niekam nepranešę 2009-04-14 kartu su mergaite išvyko iš savo gyvenamosios vietos. Dėl to 2009-04-14 buvo surašytas neįvykdymo aktas ir perduotas teismui spręsti klausimas dėl baudos išteisintiesiems skyrimo. Prienų rajono apylinkės teismo 2009-11-13 nutartimi Lukoševičiams buvo paskirtos baudos už nutarties nevykdymą. 2009-11-13 Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, įvertinus tą aplinkybę, kad mergaitės perdavimas negali būti skubus vienkartinis aktas, jog tam reikalingas pereinamasis laikotarpis, suinteresuotos šalys patvirtino 2009 m. lapkričio mėnesį įvyksiančių keturių susitikimų grafiką, šis grafikas iš dalies buvo vykdomas – mergaitė buvo parodyta dviejų susitikimų metu pas L. ir L. namuose, tačiau į 2009-11-23 ir 2009-11-24 turėjusius vykti susitikimus močiutės M. K. namuose mergaitė be pateisinamų priežasčių nebuvo atvežta, todėl 2009-11-23 antstolė pakartotinai surašė ir išsiuntė įpareigojimą perduoti mažametę E. L. jos globėjai. L. atsisakė priimti šį įpareigojimą, kas rodo, kad jie suvokė gautos korespondencijos turinį ir atsisakydami ją priimti demonstravo sąmoningas pastangas apsunkinti vykdymo procesą. Tuomet antstolė išspausdino įpareigojimą perduoti mažametę E. L. globėjai dienraštyje (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu įteikė įpareigojimą viešo paskelbimo būdu (LR CPK 660 str.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad 2009-11-23 pakartotinis įpareigojimas perduoti vaiką L. nebuvo įteiktas. Apygardos teismas sprendžia, kad toks išteisintųjų elgesys, ignoruojant antstolės įpareigojimus, nebendradarbiaujant dėl vaiko perdavimo, teismo nutarties nevykdymas, nepaisant civilinio proceso kodekse įtvirtintos procesinės prievartos priemonės – baudos, paskyrimo, įrodo efektyvių civilinio ir administracinio proceso priemonių nebuvimą, ir sąmoningą teismo sprendimo nevykdymą.

Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodoma, jog su vaiko perdavimu susijusius teismų sprendimus reikia vykdyti atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos principą (CK 3.3 straipsnis), tačiau pirmos instancijos teismas neįvertinto pagal teismo sprendimą turinčių perduoti vaiką asmenų vaidmens šiame procese. Pagal teismo sprendimą turintys perduoti vaiką asmenys (šiuo atveju išteisintieji) turi aktyvią pareigą bendradarbiauti ruošiant vaiką perdavimui. Pasiruošimo pobūdis ir apimtis gali priklausyti nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau reikalauja aktyvaus ir supratingo visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo ruošiant vaiką perdavimui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Jeigu pagal teismo sprendimą turintys perduoti vaiką asmenys nebendradarbiauja ruošiant vaiką perdavimui, vaiko perdavimas nesukeliant vaikui neigiamų pasekmių tampa neįmanomas, nes tokiu atveju galima įvykdyti teismo sprendimą tik jėga paimant vaiką iš jam įprastos aplinkos ir perduodant jį pagal teismo sprendimą priimančiai šeimai į vaikui nepažįstamą aplinką. Taigi pareigos bendradarbiauti sąmoningas nevykdymas yra pakankamas pagrindas traukti baudžiamojon atsakomybėn, nes šios pareigos vykdymas išimtinai priklauso nuo ją privalančių vykdyti asmenų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-233/2007).

Kaip vieną iš argumentų, kuriuo grindžiamas skundžiamas nuosprendis, pirmos instancijos teismas nurodo tai, kad išteisintieji norėjo vykdyti teismo sprendimus, tačiau nesutiko jų vykdyti skubiai, kad nesukeltų žalos vaikui. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, padaręs tokią išvadą, rėmėsi vien tik atsietais išteisintosios J. L. parodymais, nevertindamas jų bendrame įrodymų visumos kontekste, todėl tokia apylinkės teismo išvada nepagrįsta ir prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. 2009-04-16 Prienų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu išteisintoji J. L. pripažino žinanti apie vykdytiną Kauno apygardos teismo 2009-04-09 nutartį, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė nevykdysianti šios nutarties, t. y. neperduosianti mažametės E. L. jos globėjai. Tai, kad J. L. neketina perduoti mergaitės A. B. ji buvo sakiusi ir kitiems asmenims, tai patvirtino teisme apklausti liudytojais V. J. L. ir A. L.. Atkreiptinas dėmesys, jog tada J. L. neaiškino atsisakanti vykdyti nutartį dėl vaiko interesų. Taigi, nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje J. L. atsisakymą vykdyti nutartį interpretuoja tik kaip jos atsisakymą vykdyti nutartį skubiai, apygardos teismas tokią išteisintosios poziciją, kuri atsirado tik pradėjus vykdyti baudžiamąjį persekiojimą išteisintųjų atžvilgiu, vertina kritiškai. Visų pirma dėl to, kad J. L. ir J. L. neskundė antstolės veiksmų, kuomet antstolė savo įpareigojimuose nustatydavo trumpus terminus, per kuriuos vaikas turėjo būti perduotas laikinai globėjai A. B., jie taip pat nesikreipė į antstolę dėl vaikui palankiausios teismo nutarties vykdymo tvarkos nustatymo ar bendradarbiavimo rengiant vaiką perdavimui, priešingai, jie ignoravo antstolę ir nebendradarbiavo vykdymo procese nei su ja, jei su nukentėjusiąja, bei visomis įmanomomis priemonėmis apsunkino vaiko perkėlimą į kitą šeimą. Apygardos teismo vertinimu, J. L. ir J. L. faktinis elgesys akivaizdžiai paneigia tariamą veikimą vaiko interesais ir rodo, kad jie vengė vykdyti teismo nutartį, bet nesiekė ginti vaiko teises.

Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi aptartų įrodymų visuma, atlikta jų tarpusavio ryšio analize, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išteisintųjų J. L. ir J. L. kaltė padarius BK 245 str. numatytą baudžiamąjį nusižengimą (epizode dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties nevykdymo) pagrįsta jų pačių, nukentėjusiosios A. B., liudytojų V. J. L. ir A. L. parodymais, antstolės A. K. surašytais procesiniais dokumentais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išteisintųjų J. L. ir J. L. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai, t.y. kad J. L. ir J. L., veikdami tiesiogine tyčia (suvokdami, kad neteisėtai nevykdo Kauno apygardos teismo 2009-04-09 sprendimu jiems nustatytos pareigos, ir to norėdami), turėdami objektyvią galimybę jiems nustatytą pareigą įvykdyti, piktybiškai ją ignoravo, jos nevykdė.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę J. L. ir J. L., vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi. Įvertinama tai, kad J. L. ir J. L. padarė tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą teisingumui, tuo demonstravo teisinį nihilizmą, trukdė normaliam teisingumo sistemos funkcionavimui, menkino teisingumą vykdančios institucijos autoritetą. Atsižvelgiant į tai, kad J. L. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, bedarbė, J. L. nors anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, dirbantis, jų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisėjų kolegija mano, jog BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas J. L. ir J. L. parinkus vieną iš BK 245 str. sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą – ir nustačius jos dydį, artimą baudžiamajame įstatyme numatytam baudos už baudžiamojo nusižengimo padarymą vidurkiui (BK 47 str. 3 d. 1 p., 61 str. 3 d.).

Nukentėjusioji A. B. ir jos atstovaujama E. L. yra pareiškusios byloje civilinį ieškinį dėl 30 000 Lt (E. L. naudai priteisiant 20 000 Lt, A. B. naudai priteisiant 10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b.l. 97-103). Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu išteisinus J. ir J. L. pagal BK 245 str., civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina, civilinį ieškinį tenkinant iš dalies.

BPK 109 str. nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar netur­ti­nę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieš­kinį. Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompen­sa­ci­ją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertindamas A. B. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl išteisintųjų neteisėtų veiksmų A. B. patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, neigiamas psichologines pasekmes, jos ir jos šeimos gyvenimo si­tu­acijos išviešinimą, nesuprantančių žmo­nių pasmerkimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki­teis­mi­nis tyrimas ir bylos teisminis nagri­nė­jimas tęsėsi ilgą laiką, tai taip pat sukėlė neigiamas emocijas. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta. Tačiau byloje nenustatyta, kad E. L. būtų patyrusi kokius nors fizinio ir (ar) dvasinio pobūdžio pakenkimus, todėl tenkinti civilinės ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 20 000 Lt sumoje E. L. naudai teismas pagrindo nemato. Byloje yra duomenys apie J. ir J. L. turtinę padėtį, kad šeimos mėnesio pajamos sudaro apie 2000 Lt, kadangi šeimoje dirba tik J. L. (t. 2, b.l. 20). Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas pažymi, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusioji teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Išdėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiosios pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydis (10 000 Lt) vargu ar atitinka CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nustatant 5 000 litų atlygintiną neturtinės žalos dydį A. B..

Nukentėjusiosios A. B. apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti solidariai iš J. L. ir J. L.. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas (t. 4, b.l. 62), patvirtinantis 1600 Lt sumokėjimą nukentėjusiosios A. B. atstovui advokatui V. D. už procesinio dokumento surašymą, ir vietinio mokėjimo nurodymas (t. 4, b.l. 111), patvirtinantis 2420,00 Lt sumokėjimą advokatui Laimučiui Jankauskui už atstovavimą Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009).

Nukentėjusiosios A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl jos turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas bylos nagrinėjime pirmos instancijos teisme, paslaugoms apmokėti, priteistinos iš kaltųjų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 328 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendė:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios ir E. L. globėjos A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria J. L. ir J. L. išteisinti pagal BK 245 str. dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo:

- J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 245 str. (dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo) ir nubausti 25 MGL (3250 litų) dydžio bauda;

- J. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 245 str. (dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo) ir nubausti 25 MGL (3250 litų) dydžio bauda.

Nuosprendžio dalį, kuria A. B. ir E. L. interesais pareikštas civilinis ieškinys dėl 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, pakeisti:

nukentėjusios A. B. ir E. L. interesais pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti A. B. iš J. L. ir J. L. solidariai 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti A. B. iš J. L. ir J. L. solidariai 4020 Lt (keturis tūkstančius dvidešimt litų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuteistiesiems paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.