Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjusi civilinę bylą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimą atsakovui V. U.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas be ieškinio reikalavime išdėstytų argumentų (e. b. l. 1-7) nurodė, kad atsakovas V. U. nuo 2018 m. kovo 16 d. ieškovo įmonėje dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi. Darbuotojas buvo pasirašęs darbo sutartį, kuria darbdavys ir darbuotojas sulygo tiek dėl darbo užmokesčio, tiek dėl mokėtinos dienpinigių sumos. Atsakovas dirbo ieškovo įmonėje, pretenzijų darbdaviui nereiškė, vadinasi jį tenkino darbo sutarties sąlygos ir gaunamas apmokėjimas už darbą. Ieškovo atstovas atkreipė teismo dėmesį, kad sudėjus atsakovui kas mėnesį mokamą darbo užmokestį bei dienpinigius, gaunama panaši į atsakovo nurodomą neva sutartą už vieną darbo dieną darbo užmokesčio sumą, t. y. apie 95 - 96 Eur. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta darbuotojo iniciatyva DK 55 straipsnio pagrindu. Tik nutraukus darbo sutartį atsakovas pradėjo kelti darbdaviui pretenzijas dėl neva neteisingai sumokėto darbo užmokesčio ar priskaitytų dienpinigių už 2020 metų kovo ir balandžio mėnesius. Ieškovo atstovas teismui taip pat nurodė, kad darbdavys niekada nesitarė su atsakovu dėl jam konkrečiai mokėtinos bendros darbo užmokesčio sumos už kiekvieną darbo dieną. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad su darbuotoju buvo visiškai atsiskaityta, t. y. ieškovas yra pilnai sumokėjęs atsakovui priklausiusią priskaitytą darbo užmokestį bei dienpinigius.

5. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. U. nurodė dirbęs ieškovo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo metu jis yra naudojęsis darbdavio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2018 metu rugpjūčio mėnesį iš šio telefono numerio yra siuntęs darbuotojams sms žinutes su informacija apie tai, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. vairuotojams, turintiems pavojingų krovinių vežimo pažymėjimus (ADR), bus mokamas 95 Eur dydžio darbo užmokestis už vieną darbo dieną. Darbuotojams išdirbusiems ilgiau nei vienerius metus darbo užmokestis didinamas už kiekvieną darbo dieną pridedant po 1 Eur. Liudytojas teismui negalėjo pasakyti, kuriems konkrečiai darbuotojams yra siuntęs tokio pobūdžio žinutę, bet tikrai ne vienam, jų tarpe turbūt buvo ir atsakovas V. U.. Tokio turinio žinutes vairuotojams – ekspeditoriams jis siuntė įmonės vadovo J. G. nurodymu.

Motyvuojamoji dalis

6. Ieškinio reikalavimas atmetamas.

7. Civilinės bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovas V. U. ieškovo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2018 m. kovo 16 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 36 pagrindu (DGK bylos Nr. APS-116-15483/2020 duomenys) vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbo sutartimi jos šalys sutarė, kad darbuotojui bus mokamas valandinis darbo užmokestis 3,20 Eur / val., darbo užmokestis bus mokamas darbuotojui vieną kartą per mėnesį, iki kalendorinio mėnesio 15 dienos už praėjusį mėnesį. Darbo sutarties 6.1. punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus dienpinigius, o darbuotojas sutinka, kad komandiruočių metu jam būtų mokama sumažinta dienpinigių norma už komandiruotėje išbūtą laiką, bet ne mažiau kaip 50 procentų LR Vyriausybės nustatytos normos. 2018 m. gruodžio 28 d. pasirašytas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo sutarta, kad darbuotojui mokamas darbo užmokestis yra didinamas iki 4,50 Eur / val. 2019 m. gruodžio 30 d. darbo sutarties pakeitimu jos šalys sulygo dėl darbuotojui mokamo LR Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio darbo užmokesčio (MVA) padauginto iš 1,6505 koeficiento. Ieškovo įsakymu su atsakovu sudaryta darbo sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 4749, priimtu darbo byloje Nr. APS-116-15483/2020, V. U. prašymas patenkintas iš dalies, jo naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuspręsta išieškoti 1 453,65 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių už 2020 metų balandžio mėnesį bei 1 719,21 Eur dydžio netesybas.

8. Civilinės bylos šalis siejo sutartiniai darbo teisiniai santykiai, kurių pagrindu kilo ginčas dėl tinkamo apmokėjimo už darbą. Atsakovas įrodinėjo su darbdaviu buvus kitokio pobūdžio susitarimui dėl apmokėjimo už darbą nei jis nurodytas šalių pasirašytoje darbo sutartyje, prašė iš ieškovo priteisti nesumokėtą darbo užmokestį už 2020 metų balandžio mėnesį bei netesybas. Ieškovas teigė visiškai atsiskaitęs su darbuotoju jo atleidimo dieną, nurodė, kad atsakovui buvo mokamas darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis, kadangi dėl kitokio darbo užmokesčio dydžio darbo sutarties šalys niekada nesitarė. Tokiu būdu, civilinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro fakto klausimas ar civilinės bylos šalys buvo sutarę dėl kitokio dydžio darbo užmokesčio, nei jis buvo numatytas darbo sutartyje, taip pat ar už 2020 metų balandžio mėnesį ieškovas yra sumokėjęs atsakovui priklausiusį sumokėti darbo užmokestį ir dienpinigius. Kadangi atsakovas ginčija tarp šalių sudarytos darbo sutarties nuostatas dėl darbo apmokėjimo, teismui privalu aiškintis ikisutartinius darbo sutarties šalių santykius, tikruosius šalių ketinimus pasirašant darbo sutartį, darbo sutarties pasirašymo aplinkybes, šalių elgesį po darbo sutarties sudarymo ir pan.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio pagrindu, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), o visi neaiškumai yra aiškinami sutartį parengusios šalies nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). DK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai.

10. Atsakovas V. U. savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad pasirašant darbo sutartį su ieškovu sutarė, jog jam bus mokamas 96 Eur dydžio darbo užmokestis už vieną darbo dieną, o nuo 2019 m. kovo 16 d. atsakovui turėjo būti mokamas 97 Eur dydžio darbo užmokestis. Savo argumentams pagrįsti atsakovas pateikė teismui 2018 m. gegužės 30 d. darbo skelbimą, kuriame nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieško tolimųjų reisų vairuotojų dirbti su tentinėmis puspriekabėmis, apmokėjimas 85 Eur į dieną, taip pat nenurodytos datos darbo skelbimą, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlo darbą tolimųjų reisų vairuotojui kelionėms po Europą, apmokėjimas už darbą 90 - 95 Eur / d., nenurodytos datos skelbimą, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlo darbą tolimųjų reisų vairuotojams, darbo apmokėjimas 90 - 98 Eur / d. (e. b. l. 30). Atsakovas byloje taip pat pateikė telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) rašytas sms žinutes 2018 m. rugpjūčio 23 d., kuriose jas rašęs asmuo nurodo, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. vairuotojams, turintiems pavojingų krovinių vežimo pažymėjimus, už vieną darbo dieną bus mokamas 95 Eur dydžio darbo užmokestis, darbuotojams, išdirbusiems įmonėje daugiau nei vienerius metus, bus mokamas dar 1 Eur didesnis darbo užmokestis už vieną darbo dieną (e. b. l. 78). Ieškovas savo dėstomai pozicijai pagrįsti byloje pateikė atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymus dėl atsakovo komandiruočių, mokėjimų nurodymus, pažymas apie atsakovui priskaitytą ir išmokėtą darbo užmokestį, dienpinigius už laikotarpį nuo 2020 metų sausio mėnesio iki atsakovo atleidimo iš darbo dienos (e. b. l. 8).

11. Remdamasis civilinėje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, teismas sprendžia, jog tarp darbo sutarties šalių buvo kitokio pobūdžio sutarimas dėl apmokėjimo už darbą ieškovo įmonėje, nei jis yra užfiksuotas šalių pasirašytoje darbo sutartyje. Tokias išvadas teismas daro remdamasis žemiau dėstomais argumentais ir samprotavimu.

12. Minėta, jog ieškovas byloje pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius, įsakymus dėl atsakovo komandiruočių, mokėjimų pavedimus, taip pat pažymas apie atsakovui priskaitytą ir išmokėtą darbo užmokestį, dienpinigius bei avansines apyskaitas nuo 2020 metų sausio mėnesio iki atsakovo atleidimo iš darbo dienos. Iš Šiaulių darbo ginčų komisijos pateiktos darbo bylos Nr. APS-116-15483/2020 duomenų matyti, kad ieškovas analogiškus dokumentus buvo pateikęs nuo pat atsakovo darbo pradžios, t. y. nuo 2018 metų kovo mėnesio. Iš paties ieškovo pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 919, 2019 m. birželio 11 d., matyti, kad atsakovui buvo sumokėta 2 976 Eur dydžio darbo užmokesčio ir dienpinigių suma už 2019 metų gegužės mėnesį. Remiantis ieškovo pateiktais dokumentais 2019 metų gegužės mėnesį atsakovas komandiruotėje buvo 31 kalendorinę dieną, šių dienų skaičių padauginus iš 96 Eur gaunama jam išmokėta bendra su dienpinigiais darbo užmokesčio suma (31 × 96 Eur = 2 976 Eur). Toliau analizuojant ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus taip pat matyti, kad tokia pati darbo užmokesčio ir dienpinigių suma atsakovui buvo išmokėta mokėjimo nurodymu Nr. 1044, 2019 m. rugpjūčio 12 d., atsakovui sumokant atlyginimą ir dienpinigius už 2019 metų liepos mėnesį, kuomet atsakovas komandiruotėje buvo 31 kalendorinę dieną. Tokia pati situacija kartojasi pervedant atsakovui darbo užmokestį už 2019 metų rugpjūčio mėnesį 960 Eur, kuomet atsakovas komandiruotėje išbuvo 10 kalendorinių dienų (10 × 96 Eur = 960 Eur), už 2019 metų rugsėjo mėnesį 2 880 Eur, kuomet atsakovas komandiruotėje buvo 30 kalendorinių dienų (30 × 96 Eur = 2 880 Eur), už 2019 metų spalio mėnesį 1 152 Eur, kuomet atsakovas komandiruotėje buvo 12 kalendorinių dienų (12 × 96 Eur = 1 152 Eur), už 2019 metų lapkričio mėnesį 1 248 Eur, kuomet atsakovas komandiruotėje buvo 13 kalendorinių dienų (13 × 96 Eur = 1 248 Eur) (DGK bylos Nr. APS-116-15483/2020 duomenys). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad už 2020 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius atsakovui išmokėtas darbo užmokesčio ir dienpinigių sumas dalijant iš 96 Eur sumos, atitinkamai gaunamas viena kalendorine diena trumpesnis komandiruotės laikas, nei nurodo ieškovas pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Konkrečiai, skaičiuojant, jog atsakovas komandiruotėje 2020 metų sausio mėnesį išbuvo 6 kalendorines dienas (6 × 96 Eur = 576 Eur, t. y. atlyginimas ir dienpinigiai už 2020 metų sausio mėnesį), vasario mėnesį išbuvo 14 kalendorinių dienų (14 × 96 Eur = 1 344 Eur, t. y. atlyginimas ir dienpinigiai už 2020 metų vasario mėnesį), o kovo mėnesį išbuvo 24 kalendorines (24 × 96 Eur = 2 304 Eur, t. y. atlyginimas už 2020 metų kovo mėnesį), gaunama, jog ir už šiuos kalendorinius mėnesius darbdavys atsakovui taip pat mokėjo po 96 Eur sutarto darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną. Nurodytas teismo skaičiavimas visiškai atitinka atsakovo V. U. aiškinimą teismo posėdžio metu apie tai, kad 2020 metų kovo mėnesį komandiruotėje jis išbuvo ne 25 kalendorines dienas, kaip nurodo žiniaraštyje ieškovas, o 24 kalendorines dienas.

13. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015; kt.).

14. Teismas, vadovaudamasis šiomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų nekeisdamas, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad civilinės bylos šalys buvo sutarę dėl kitokios darbo apmokėjimo sistemos, nei ji yra nurodyta šalių pasirašytoje 2018 m. kovo 16 d. darbo sutartyje. O būtent, atsakovas V. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo buvo sutarę, kad už kiekvieną komandiruotėje išbūtą dieną atsakovui bus mokamas ne mažesnis nei 96 Eur dydžio darbo užmokestis. Teismas visiškai sutinka su atsakovo aiškinimu, kad pastarajam nebuvo svarbu kokiu būdu ir tvarka ieškovas skaičiuoja darbuotojo darbo užmokestį, jis nežinojo ir nesigilino kokio dydžio dienpinigius ieškovas jam moka, kaip skaičiuoja atlyginimą. Atsakovas skaičiavo, kad jo vienos dienos darbo užmokestis sudarytų ne mažesnę nei 96 Eur sumą ir iki tos dienos, kol ieškovas tokią sumą mokėjo, nekėlė jam pretenzijų. Iš pateiktų dokumentų analizės matyti, kad tokio dydžio sutartą darbo užmokestį ieškovas atsakovui mokėjo nuo 2019 metų gegužės mėnesio ir šis darbo užmokesčio dydis nekito iki 2020 metų balandžio. Civilinėje byloje surinktus būtent tokius faktinius duomenis visiškai patvirtina byloje atsakovo pateikti darbo skelbimai apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlo darbą tolimųjų reisų vairuotojams ir nurodo, kad apmokėjimas už darbą sieks 85 – 98 Eur / d. Darbo sutarties šalių sutarto darbo užmokesčio dydį taip pat patvirtina teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. U., nurodęs, kad jis naudojosi darbo telefono abonento Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš šio numerio darbdavio nurodymu 2018 metais siuntė ne vienam darbuotojui sms žinutes apie tai, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. vairuotojams bus mokamas 95 Eur dydžio darbo užmokestis už kiekvieną komandiruotės dieną, kuris didės 1 Eur darbuotojui išdirbus įmonėje daugiau nei vienerius metus laiko. Teismas nurodo, kad šių išdėstytų argumentų bei atsakovo pateiktų įrodymų ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu nepaneigė ir nepateikė teismui priešingų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad tarp darbdavio ir atsakovo nebuvo kitokio susitarimo dėl darbo užmokesčio nei nurodo atsakovas.

15. Teismui nustačius ir konstatavus faktinę aplinkybę, kad civilinės bylos šalys buvo sutarę dėl 96 Eur dydžio darbo užmokesčio už kiekvieną atsakovo komandiruotėje išbūtą darbo dieną, pagrįstai laikytina, kad ieškovas, nuo 2020 m. birželio 18 d. nutraukęs su atsakovu sudarytą darbo sutartį, nebuvo su juo pilnai atsiskaitęs, t. y. nebuvo darbuotojui sumokėjęs viso jam priklausiusio išmokėti darbo užmokesčio už 2020 metų balandžio mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad pats ieškovas darbo sutarties 6.1. punkte numatęs darbuotojui mokėti ne mažesnius kaip 50 procentų LR Vyriausybės nustatytos normos dienpinigius, savo susitarimo akivaizdžiai nesilaikė ir atsakovui už 2020 metų balandžio mėnesį priskaitė išmokėti ir išmokėjo tik 741,36 Eur dydžio dienpinigius už atsakovo komandiruotėje išbūtą laiką 30 kalendorinių dienų. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad už 2020 metų balandžio mėnesį atsakovui buvo priskaitytas minimalus valandinis 684,99 Eur dydžio darbo užmokestis, kurio atsakovas neginčija, taip pat į tai, kad maksimalus dienpinigių dydis už darbą komandiruotėje Danijos Karalystėje yra 80 Eur (2004 m. balandžio 29 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 526 patvirtintas maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas), o ieškovas atsakovui už 2020 metų balandžio mėnesį nėra sumokėjęs net 50 procentų dydžio dienpinigių, laikytina, kad ieškovo nesumokėto darbo užmokesčio dalis atsakovui už 2020 metų balandžio mėnesį sudaro nesumokėti dienpinigiai, kurių dydis, remiantis tarp darbo sutarties šalių buvusiu sutarimu, yra 1 453,65 Eur dydžio suma (30 × 96 = 2 880 Eur – 1 426,35 = 1 453,65 Eur). Nurodytą dienpinigių sumą ieškovas privalo sumokėti atsakovui, kaip nepilnai sumokėtą darbo užmokestį už 2020 metų balandžio mėnesį (DK 139 straipsnis).

16. DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Minėta, jog Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 4749, priimtu darbo byloje Nr. APS-116-15483/2020, iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuspręsta išieškoti 1 453,65 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių už 2020 metų balandžio mėnesį bei 1 719,21 Eur dydžio netesybas. Ieškovas teisme ieškinio reikalavimą pareiškė tik dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių išieškojimo, priteistų iš pastarojo netesybų dydžio ir pagrįstumo neginčijo, todėl teismas dėl šio atsakovo reikalavimo dalies nebepasisako.

17. Ieškinys atmetamas visa apimtimi, todėl atsakovui iš ieškovo priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovas pateikė įrodymus, jog byloje patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimą atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų, skaičiuojamų nuo jo paskelbimo dienos, jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.