- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- 1A-158-380/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52627-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kristina Baškienė, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.6Didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 3 d.)
- 1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-11-19 ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-26 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmė.
Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nurodyta A. G. iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį nuosprendį tęsti kardomąją priemonę suėmimą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. G. kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo ir suėmimo) laikas, t. y. nuo 2019-12-13 iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį nuosprendį, ir iš dalies atliktos bausmės pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-11-19 ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-26 nuosprendžius. Nurodyta, kad viena kardomojo kalinimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.
Visiškai tenkintas nukentėjusiojo V. R. pareikštas civilinis ieškinys. Iš A. G. nukentėjusiajam V. R. priteista 91 856 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. G. nuteistas už tai, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2019-10-18, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pro neužrakintas ūkinio pastato duris įėjo į ūkinį pastatą ir tokiu būdu įsibrovė į patalpą, kur iš metalinio vamzdžio pagrobė V. R. priklausantį turtą – 10 000 Eur grynųjų pinigų, 2 vyriškus laikrodžius „Slava“ su auksinėmis apyrankėmis, bendros 2 000 Eur vertės, moterišką laikrodį su balto aukso apyranke, 1 000 Eur vertės, moterišką auksinį laikrodį su odine apyranke, 300 Eur vertės, 10 vnt. 10 rublių nominalo auksinių monetų, bendros 4 000 Eur vertės, 10 vnt. 5 rublių auksinių monetų, bendros 2 000 Eur vertės, 2 vnt. 15 rublių nominalo monetų, bendros 1 200 Eur vertės, 20 vnt. įvairių vyriškų auksinių žiedų, bendros 5 000 Eur vertės, 30 vnt. vestuvinių žiedų, bendros 2 500 Eur vertės, 1 kg įvairių auksinių grandinėlių, bendros 25 000 Eur vertės, 700 g įvairių moteriškų balto, raudono aukso moteriškų žiedų su akutėmis, bendros 20 000 Eur vertės, 500 g įvairių auksinių pakabukų, bendros 12 500 Eur vertės, 600 g įvairių geltono, raudono, balto aukso auskarų, bendros 13 500 Eur vertės, 200 g lydyto aukso, bendros 7 000 Eur vertės, 300 g įvairaus aukso laužo, bendros 7 500 Eur vertės, 5 kg bendro svorio įvairių sidabrinių juvelyrinių dirbinių, bendros 15 000 Eur vertės, gintaro suvenyrą vėžį, 500 Eur vertės, tuo padarydamas V. R. bendrą 116 500 Eur turtinę žalą.
Be to, A. G. laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, o būtent: 2019 m. lapkričio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, nuo įvažiavimo iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, tiksli įvykio vieta nenustatyta, iš nenustatyto asmens už 260 Eur įgijo netikrą Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2019-07-12 A. G. vardu, kuris pagamintas ne įmonėje, kuri įgaliota spausdinti šiuos dokumentus, ir jį laikė su savimi iki 2019-12-13, 17.41 val., kol Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai atlikdami asmens kratą tarp asmeninių daiktų rado ir paėmė.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-04-15 nuosprendį ir sušvelninti jam bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pageidauja dalyvauti teismo posėdyje.
Nuteistasis mano, kad jam turėtų būti sušvelninta bausmė, nes yra jaunas, turi žmoną, kuriai labai sunku vienai išlaikyti visą namų ūkį ir dvi nepilnametes dukras, kurioms jis yra labai reikalingas (joms reikia padėti tiek morališkai, tiek fiziškai). Išėjęs į laisvę nuteistasis turėtų darbą ir kur gyventi, galėtų padėti savo šeimai, pradėti atlyginti žalą, nes to negali padaryti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Apelianto vertinimu, laisvės atėmimo bausmės žmonių nepataiso. Teigia, kad jam galėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ir kardomosios priemonės (intensyvi priežiūra, namų areštas, dokumentų paėmimas).
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu (prašoma paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???
7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, numatyta tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą A. G. skyrė mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (tai, kad padarytas vienas sunkus BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas ir vienas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 2 dalyje), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis yra vedęs (t. 5, b. l. 105), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 5, b. l. 98–99), nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas (t. 5, b. l. 140–152), į tai, kad A. G. yra priimti apkaltinamieji Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-11-19 ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-26 nuosprendžiai, kuriais jam paskirtos bausmės nėra atliktos, nuteistasis labai daug kartų baustas administracine tvarka (daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), baudos nesumokėtos (t. 5, b. l. 106–139). Teismas taip pat įvertino tai, kad A. G. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, todėl pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, t. y. būdamas recidyvistas, todėl teismas turėjo pripažinti tai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas šios klaidos ištaisyti negali, nes BPK 320 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti už atskirus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už sankcijose numatytus šių bausmių vidurkius. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apylinkės teismas pagrįstai subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėdamas dalį švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Teismas taip pat įvertino tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotos nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstamas veikas A. G. padarė prieš priimant apkaltinamuosius Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-11-19 ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-26 nuosprendžius, todėl pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su minėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėdamas švelnesnes bausmes (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis).
9. Nuteistojo padaryti sunkus nusikaltimas nuosavybei (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai (BK 11 straipsnio 4 dalis) yra tyčiniai ir savanaudiški. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie A. G. nusikalstamas veikas matyti, jog jis yra daug kartų teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas (vagystes), nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę (t. 5, b. l. 140–152). Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jis labai daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius pažeidimus, o baudos nėra sumokėtos (t. 5, b. l. 106–139). Byloje nėra duomenų apie tai, jog A. G. dirbtų ar turėtų kitą legalų pragyvenimo šaltinį (t. 5, b. l. 99). A. G. naują sunkų ir apysunkį nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte išdėstyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimą būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nes anksčiau jis buvo teistas (taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus – vagystes), šios nusikalstamos veikos buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, tokio pobūdžio nusikaltimus jis daro ir toliau. Anksčiau nuteistajam skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Šios aplinkybės rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnių bausmių skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.
10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. G. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be to, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė taip pat yra pakankamai švelni, mažesnė net už BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo dar labiau ją švelninti.
11. Nors apeliaciniame skunde itin akcentuojama, kad atlikdamas realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negali padėti savo šeimai, kurios nariams yra visapusiškai sunku, ir negali pradėti atlyginti žalos nukentėjusiajam, tačiau sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo klausimą svarbu tai, kad nusikaltimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymu, siejami su šeimos narių priežiūra ir pan., priešingai, nei tai suvokia apeliantas, taip pat nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės individualizavimo. Akivaizdu, kad, darydamas nusikalstamas veikas, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl jam paskirtos bausmės jo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų nusikaltimų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl rūpinimosi savo šeima egzistavo ir A. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, bet nuo nusikaltimų nuosavybei ir valdymo tvarkai padarymo jos nuteistojo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju jos galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo A. G. pakartotino nusikalstamumo paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmę. Pažymėtina ir tai, kad pataisos namuose nuteistiesiems taip pat yra galimybė dirbti mokamą darbą, kuria nuteistasis, norėdamas padėti savo šeimai finansiškai ir (ar) pradėti atlyginti žalą nukentėjusiajam, galėtų pasinaudoti atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo asmeniniai interesai ir siekis būti laisvėje negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
12. Nors apeliantas mano, kad jam galėtų būti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, tačiau teisėjų kolegija su tokiu teiginiu negali sutikti. BK 75 straipsnio 1 dalyje išdėstyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, nuteistojo BK 178 straipsnio 3 dalyje padaryta nusikalstama veika, už kurią jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), o tai neatitinka formalių įstatyme numatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Be to, net jei nuteistasis atitiktų formalias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju šio procesinio sprendimo 8 ir 9 punktuose aptartos aplinkybės labai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis yra socialiai pavojingas, todėl, net jeigu jis atitiktų formalias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą nebūtų jokio pagrindo, nes pasiekti bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo – šiuo metu galima tik paskyrus realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
13. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. G. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. A. G. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytų nusikaltimų bei jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.