- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- II-322-914/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00273-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Marius Steponaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. B.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Audrius Saulėnas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Mariui Uksui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2022-04-08 nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2022-04-08 nutarimu M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 488 straipsnio 2 dalį 100 eurų bauda dėl to, kad 2022-03-20 1.05 val. (duomenys neskelbtini) iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklido garsi muzika, kuri girdėjosi lauke ir trikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ir darbą (b. l. 9-10).
Šalies argumentai
M. B. atstovas advokatas Audrius Saulėnas skundu prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad konkrečiu atveju nutarimas yra visiškai nemotyvuotas teisės taikymo aktas, nėra nurodyta nei buvusi reali faktinė situacija, nei veiksmų kvalifikacija, teisiniai argumentai, įrodymai, kuriais remiantis padarytos išvados dėl M. B. neva padaryto pažeidimo. Skundžiamame nutarime visiškai nėra nurodyta, kuo remiantis padaryta išvada, kad M. B. atliko jam inkriminuojamą veiką, todėl teisės taikymo aktas, kuriame nėra nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės ir išvados nėra pagrįstos atitinkamais įrodymais, negali būti laikomas pagrįstu procesiniu sprendimu. Pažymėjo, kad šalia baro „(duomenys neskelbtini)“ yra kitų barų ir restoranų, todėl gali būti, kad dalis triukšmo sklinda iš kitų šaltinių – jau minėtų barų ir restoranų bei iš gatvės, taip pat iš kaimyninių patalpų (b. l. 3-6).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje be pakeitimų. Nurodo, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir įrodyta, kad M. B. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 488 straipsnio 2 dalyje, ką patvirtina ir į įvykį reagavę policijos pareigūnai, kurie tarnybiniu pranešimu nurodė, jog atvykę prie baro „(duomenys neskelbtini)“ girdėjo iš minėto baro sklindančią muziką. M. B. turi galiojančią nuobaudą pagal ANK 488 straipsnį, todėl jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat įvertinus visus byloje esančius įrodymus, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (b. l. 31-32).
Liudytojas T. E. teismo posėdyje parodė, kad jis asmeniškai M. B. nepažįsta, bet iš matymo jį žino. Nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2022 m. birželio mėn. gyveno (duomenys neskelbtini), nes buvo sudaręs trumpalaikę buto nuomos sutartį. Minėtame bute gyveno ne vienas. Išsinuomotas butas pastate nebuvo pirmas virš baro „(duomenys neskelbtini)“, pastate jo nuomotas butas buvo per vidurį, bet buto siena jungiasi su laiptine, kuri nėra izoliuota, todėl jo nuomone, tai triukšmas girdisi iš laiptinės. Dėl baro „(duomenys neskelbtini)“ keliamo triukšmo jis per metus apie 15 kartų kvietė policijos pareigūnus, tačiau kviesdavo tik tuomet, kai sklisdavo labai stiprus triukšmas. Miegoti visada eidavo su kištukais nuo triukšmo ausyse, bet vis vien girdėdavo triukšmą. Negali pasakyti, nes neprisimena, ar 2022-03-20 iškvietęs policijos pareigūnus dėl baro „(duomenys neskelbtini)“ keliamo triukšmo jis sulaukė atvykusių pareigūnų, neprisimena, ar atvykę pareigūnai buvo užėję į jo nuomojamą. Taip pat negali pasakyti, ar baro „(duomenys neskelbtini)“ veikla trukdo kitiems baro kaimynystėje butuose gyvenantiems asmenims.
Liudytoja G. N. teismo posėdyje parodė, kad ji 2022-03-20 patruliuodama su vyriausiuoju patruliu D. P. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklinda garsi muzika, trukdo gyventojo poilsį. Įvykio nepamena, prašė vadovautis tarnybiniu pranešimu.
Liudytojas D. P. teismo posėdyje parodė, kad kartu su pareigūne G. N. 2022-03-20 nuvykę į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), vaizdo ir garso įrašu užfiksavo, kad iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklido garsi muzika. Įvykio vietoje pabendravo su baro „(duomenys neskelbtini)“ apsauginiu darbuotoju, kurį perspėjo, jog įspėtų atsakingus asmenis dėl keliamo triukšmo, nes skundžiasi gyventojas. Nepamena, kas tiksliai yra užfiksuota minėtame vaizdo ir garso įraše bei nepamena, ką kalbėjo su kolege G. N. 2022-03-20 eidami link įvykio vietos, t. y. baro „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat paaiškino, kad įvykio vietoje su pranešėju, kuris kvietė pareigūnus dėl baro „(duomenys neskelbtini)“ keliamo triukšmo, nesusisiekė, nes kiek pamena, tai pranešėjas pranešime nebuvo nurodęs jokių savo kontaktų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Marius Uksas prašė skundą atmesti, nes nutarimas teisėtas, kadangi atvykę policijos pareigūnai girdėjo skleidžiamą triukšmą. Protokolas ir nutarimas buvo surašyti pagal policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus. Pažymėjo, kad pranešėjas turėjo teisę kviesti policijos pareigūnus, nors galimai jo gyvenamoji vieta ir nebuvo šalia įvykio vietos, t. y. adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad pasitvirtina ar nepasitvirtina pareiškėjų skundai, nusprendžia ir priima sprendimą įvykio vietoje patrulis ir tai yra faktinis pagrindas pradėti bylai, o toliau bylą nagrinėjant priimamas sprendimas. Minėtu atveju pareigūnai surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2022-03-20 įvykio vietoje būnant lauke iš baro „(duomenys neskelbtini)“ girdėjosi garsiai grojanti muzika.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atstovas advokatas Audrius Saulėnas teismo posėdyje palaikė skundo argumentus, prašė jį tenkinti bei skundžiamą nutarimą panaikinti. Jis nurodė, jog baro „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. B. vykdo veiklą, t. y. natūralu, kad bare groja muzika, tačiau dėl baro legaliai vykdomos veiklos negalima jo bausti, nes pirmiausia turi būti nustatyti nusižengimo padarymo esminiai požymiai, kaip minimu atveju, tai realiai triukšmas turėtų trukdyti asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Be to, turėtų būti atliktas nors koks tyrimas, kad triukšmas sklinda ne iš kokio nors šalia esančio baro, bet būtent iš baro „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad šiuo atveju net ginčo nėra, kad kas nors įvykio dieną būtų nuėjęs į pranešėjo butą patikrinti, ar jame girdisi triukšmas, o gal pranešėjo ramybė bute nebuvo trikdoma. Pats pareiškėjas T. E. posėdžio metu nurodė, kad jis net neatsimena 2022-03-20 įvykių, tik nurodė, kad jis sistemingai teikė skundus. Kokie įrodymai patvirtina priežastinį ryšį tarp galimai iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindančio triukšmo ir pranešėjo T. E. teikto skundo pozicijos, byloje nepateikta. Taip pat pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys, jog bare „(duomenys neskelbtini)“ padaryta garso izoliacija, sumažinanti iš baro sklindantį garsą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. savo skundą palaikė bei paaiškino, kad, jo manymu, pareiškėjo skundai dėl neva iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindančio triukšmo teikiami siekiant asmeninių interesų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 488 straipsnis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą (ANK 488 str. 1 d.). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sudėtis, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
M. B. nubaustas už administracinį nusižengimą pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, kad 2022-03-20 1.05 val. (duomenys neskelbtini), iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklido garsi muzika, kuri trikdė gyventojo T. E. rimtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamas nutarimas iš esmės grindžiamas T. E. pranešimu (b. l. 16-18). ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Bylos medžiaga patvirtina, kad į įvykio vietą pagal T. E. pranešimą atvyko policijos pareigūnai G. N. ir D. P.. Pastarieji teismo posėdyje parodė, kad buvo atvykę į įvykio vietą, bendravo su baro darbuotoju, prašė imtis priemonių dėl triukšmo. Iš G. N. 2022-03-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus į įvykio vietą, lauke iš baro „(duomenys neskelbtini)“ girdėjosi garsiai grojanti muzika. Taip pat nurodyta, jog buvo peržiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai, todėl nuspręsta, jog tikslinga surašyti administracinio nusižengimo protokolą (14 b. l.). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir tos pačios pareigūnės 2022-03-20 tarnybiniame pranešime.
Peržiūrėjus policijos pareigūnų įvykio dienos vaizdo ir garso įrašą „Body“ kamera matyti, kad pareigūnai pagal pareiškėjo iškvietimą eidami į įvykio vietą, t. y. priartėję prie pat baro „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavyje kalbėjo: „Ką mes čia darysim tam barui? Nieko nesurašysi?“; „Ką tu čia bausi?“; „Na aš ir sakau – nesąmonė“; „Nieko, surašysiu tarnybinį“. Toliau vaizdo ir garso įraše matyti, kad priėjus prie baro „(duomenys neskelbtini)“ muzika lauke vos girdisi, o atidarius duris muzika garsesnė, bet jos fone aiškiai ir suprantamai girdisi, kad pareigūnas paprašo bare pritildyti muziką, nes skundžiasi žmonės, o apsaugos darbuotojas pareigūnui atsako, kad perduos informaciją atsakingam asmeniui.
Lietuvos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas galimas ne tik garso lygio matavimais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-2559/2010, N438-3973/2011, N575-406/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-108-462/2016 ir kt.). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, N822-3027/2009). Nagrinėjamu atveju peržiūrėjus policijos pareigūnų „Body“ kamera vaizdo ir garso įrašą matyti, kad ANK 488 straipsnio taikymo kontekste iš esmės nebuvo atlikti jokie tyrimo veiksmai bei nesiaiškinta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad iš baro sklindanti garsi muzika trukdo pranešėjo poilsiui. Paminėtina ir tai, kad apskritai nebuvo fiksuota, kad sklindanti muzika ar kitoks triukšmas trikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Policijos pareigūnas, artėdamas prie įvykio vietos, kolegei išreiškė abejonę, sakydamas: „Ką tu čia bausi?“, kuri jam paantrino: „Na aš ir sakau – nesąmonė“. Tuo tarpu tarnybiniame pranešime apsiribota deklaratyvaus pobūdžio teiginiu, jog „<...1.05 val. atvykus nurodytu adresu ir būnant lauke iš baro „(duomenys neskelbtini)“ girdėjosi garsiai grojanti muzika....>“. Nepaisant to, policijos pareigūnų užfiksuotas garsas, sklindantis iš baro, nėra ir negali būti tapatus pranešėjo T. E. aplinkybei nurodytai apie triukšmą ANK 488 straipsnio prasme. Be to, policijos pareigūnai nesigilino ir nesiaiškino, kaip ar kokiomis aplinkybėmis yra (ar buvo) trikdomas T. E. poilsis. Ar sklindanti iš baro muzika iš tikrųjų trikdė pranešėjo poilsį ar ramybę, tokių neginčytinų duomenų byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Iš T. E. parodymų teismo posėdyje matyti, kad nurodomas sklindantis didelis triukšmas, t. y. labai garsiai leidžiama muzika, dėl ko buvo trikdoma jo kaip buto, besiribojančio bendra laiptinės siena su baro „(duomenys neskelbtini)“, gyventojo rimtis, tačiau tuo pačiu parodė, kad jis 2022-03-20 įvykio aplinkybių nepamena. Be to, pats pranešėjas kartu nurodė, kad jis dėl „(duomenys neskelbtini)“ keliamo triukšmo ne kartą kreipėsi į policiją. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, atvykę prie baro, neįsitikino, kaip ir kokiu būdu iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindantis garsas, kuris pranešėjo įvardijamas kaip triukšmas, trikdė jo poilsį ar ramybę, neįsitikino net, ar objektyviai iš pranešėjo buto girdimi būtent baro „(duomenys neskelbtini)“ keliamas triukšmas. Tuo labiau, kad, kaip nurodo pranešėjas, jo nuomojamas butas ir baras „(duomenys neskelbtini)“ yra tame pačiame pastate, tačiau bendros sienos neturi. Be to, policijos pareigūnai įvykio vietoje net nebendravo su pranešėju ir neturėjo net objektyvių galimybių patvirtinti pranešėjo nurodytų aplinkybių, o buvo pasitenkintina tik lakonišku įspėjimu baro darbuotojui apie nusiskundimus dėl galimo triukšmo. Be to, teismo posėdžio metu T. E. parodė, kad jis asmeniškai nesikreipė į baro darbuotojus ar kitus atsakingus asmenis dėl keliamo triukšmo tą dieną, policijos pareigūnų taip pat jis nelaukė, apie keliamą triukšmą pranešė tik telefonu. Todėl tokio aplinkybės kelia abejonės dėl keliamo triukšmo.
Nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbi yra ir ta aplinkybė, kad pranešėjas dėl „(duomenys neskelbtini)‘ vykdomos veiklos ne kartą kreipėsi į policiją ir skundėsi keliamu triukšmu. Šias aplinkybes patvirtina ir pats M. B., nurodydamas, kad iš tikrųjų jam yra žinoma informacija, kad pranešėjas ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimo triukšmo. Kartu jis parodė, kad dėl baro veiklos ir galimo triukšmo iš kitų gyventojų nusiskundimų jis nėra gavęs. Nepaisant to, jis kaip baro valdytojas dėl nurodytų aplinkybių ėmėsi atitinkamų priemonių, siekiant minimalizuoti galimą triukšmą aplinkiniams gyventojams, t. y. ėmėsi techninių priemonių riboti leistinas maksimalias garso ribas aukštų/vidutinių ir žemų dažnio garso kolonėlėms, taip pat sumažintas žemų dažnių rėžimas, dėl ko bare skleidžiamas garsas sumažėjo, į aplinką išleidžiama mažiau žemo dažnio ir pan. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-02-11 raštas (36, 38-39 b. l.).
Tokios aplinkybės rodo, kad tarp pranešėjo T. E. ir M. B. egzistuoja tarpusavio santykiai, kurie nelaikytini atsitiktiniu ar tuo labiau vienkartiniu. Priešingai, jokie asmeniškumai byloje nebuvo įvardijami, tačiau jų tarpusavio santykiai grindžiami iš esmės kaip konfliktiški būtent dėl baro „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos (duomenys neskelbtini) ir T. E. nuomojamame bute, esančiame tame pačiame pastate.
Pažymėtina, kad tokie byloje nustatyti šių asmenų tarpusavio santykiai gali turėti įtakos ir jų parodymų patikimumui, todėl jų parodymai turi būti vertinami labai atidžiai bei įdėmiai ir tik kitų įrodymų kontekste, turint omenyje, kad konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai objektyviai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti išankstinę motyvaciją bei galimą nusistatymą, siekdami pateisinti savo veiksmus bei apkaltinti kitą konflikto šalį, inicijuojant įvairius teisinius procesus.
Visgi, analizuojant šioje byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti byloje esančiomis ir policijos pareigūnų vaizdo ir garso „Body“ kamera fiksuotomis įvykio aplinkybėmis, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti. Iš šių įrašų matyti, kad baro „(duomenys neskelbtini)“ girdimas triukšmas nebuvo žymus, nes 2022-03-20 1.05 val. paties policijos pareigūnams, atvykstantiems į įvykio vietą ir tikrinant pareiškėjo informaciją dėl triukšmo, kilo tokios abejonės. Kaip minėta anksčiau, policijos pareigūnai nesiėmė daugiau jokių kitų veiksmų patikrinti pranešėjo nurodytų aplinkybių, o iš esmės apsiribojo įspėjimu baro darbuotojui apie esamą situaciją (o ne apie daromą pažeidimą). Be to, atvykę į įvykio vietą net nebuvo susitikę su pranešėju ir nesiaiškino, ar pranešimas pagrįstas ir nekelia abejonių, nors net atvykus prie baro jie patys tokių abejonių turėjo ir jas patys tarpusavyje garsiai aptarė. Jokių duomenų, kad nuo pranešėjo T. E. galimai fiksuoto triukšmo iki policijos pareigūnų atvykimo prie baro, jo darbuotojai būtų ėmėsi priemonių ir sumažinti galimai skleidžiamą triukšmą, tokių įrodymų byloje taip pat nėra, nes nei pranešėjas, nei kas nors kitas (galimi kiti namo gyventojai, policijos atstovai, priėmę pranešimą ar pan.) baro darbuotojų per tą laiką neinformavo nei tiesiogiai, nei kitomis galimomis susisiekimo priemonėmis. Esant tokioms aplinkybės negalima atmesti ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato versijos, kad pareiškėjo galimai girdima muzika galėjo sklisti ne iš M. B. priklausančio baro, nepaneigta. Tokia situacija suponuoja išvadą, jog pareigūnai šiuo atveju nesiėmė jokių priemonių galimai padarytam administraciniam nusižengimui ištirti, surinkti įrodymus ir nustatyti svarbias bylai aplinkybes, kaip to reikalauja ANK 567 straipsnio nuostatos, kur numatyta, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 str. 3 d.).
Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šioje byloje ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus dėl 2022-03-20 1.05 val. padaryto nusižengimo, darytina išvada, kad jų nepakanka skundžiamam nutarimui pagrįsti, todėl konstatuotina, kad M. B. veiksmuose nėra ANK 488 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
Esant tokioms aplinkybėms, naikintinas skundžiamas nutarimas, kuriuo M. B. nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
skundą tenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-04-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną M. B. nutraukti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.