Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Virginija Liudvinavičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-255-870/2016

Teisėjas Tadeušas Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01454-2013-4

2016 m. kovo 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Liudvinavičienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7, 8, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. B. paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2014 m. gegužės 2 d., 2014 m. gegužės 21 d., 2014 m. spalio 14 d., 2015 m. rugsėjo 9 d. ir 2015 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais ir baudžiamuoju įsakymu, jas iš dalies sudedant, ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymas nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d. bei visiškai išbūtas pagal 2014 m. gegužės 2 d., 2014 m. gegužės 21 d., 2014 m. spalio 14 d., 2015 m. rugsėjo 9 d. ir 2015 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžius ir baudžiamąjį įsakymą laisvės atėmimo laikas.

Nukentėjusiajam J. G. iš D. B. priteista 867 Eur turtinei žalai atlyginti. Baudžiamasis procesas dėl pareikštų R. L. 2 000 Eur ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos 21,7 Eur ieškinių nutrauktas.

Iš nuteistojo D. B. priteista 95,54 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 10 d., apie 04 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su O. L., mirusiu 2013-08-20, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvažiavęs prie parduotuvės ir sėdėdamas automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei stebėdamas aplinką, laukė O. L. su pavogtais daiktais, kad galėtų pakrauti pavogtus daiktus į automobilį ir greičiau išvažiuoti kam nors pamačius daromą nusikaltimą, tokiu būdu bendrais veiksmais, (duomenys neskelbtini), O. L. iš gatvės pusės įsibrovus į patalpą – neužrakintą J. G. priklausantį garažą, esantį namo rūsyje ir iš jo pagrobus svetimą turtą: 1500 Lt vertės benzininį pjūklą „Husqvarna“; 400 Lt vertės kampinį šlifuoklį „Bosh“; 200 Lt vertės akumuliatorinį gręžtuvą; 400 Lt vertės elektrinį siaurapjūklį „Bosh“; 200 Lt vertės elektrinį oblių; 300 Lt vertės elektrinį šlifuoklį; 500 Lt vertės elektrinį spaustuvą; 200 Lt vertės hidraulines reples; 100 Lt vertės gulsčiuką, kuriuos O. L. paslėpus minėtoje sodų bendrijoje, privažiavo automobiliu ir kartu su O. L. minėtus pagrobtus daiktus sukrovė į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip viso, bendrais veiksmais su O. L., įsibraunant į patalpą, pagrobė J. G. priklausančio turto už 1100,56 eurų (3800 Lt). Šie D. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

D. B. taip pat nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 20 d., apie 02 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, per tvorą įsibrovė į R. L. priklausančią saugomą teritoriją ir peiliu išlaužęs pirties – sandėlio įleidžiamąją spyną, įsibrovė į R. L. priklausančią patalpą – pirtį, iš kurios pasikėsino pagrobti svetimą turtą – 289,62 eurų (1000 Lt) vertės benzininį pjūklą „STIHL MS 230“, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nusikaltimo vietoje buvo sulaikytas nukentėjusiojo R. L.. Šie D. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

D. B. taip pat nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 20 d., apie 02 val., (duomenys neskelbtini), kėsindamasis iš pirties pagrobti R. L. priklausantį turtą – benzininį pjūklą „STIHL MS 230“, nusikaltimo metu sulaikytas R. L. ir būdamas prispaustas nugara prie žemės bei R. L. laikant jį už rankos, kurioje jis (D. B.) laikė peilį, riešo, priešindamasis peiliu tyčia sužalojo R. L., padarydamas nukentėjusiajam R. L. paviršines durtines – pjautines ir pjautinę žaizdas viršugalvio srityje, odos įbrėžimą dešinės pusės pakaušio – sprando srityje, odos įbrėžimus kairiame žande, odos nubrozdinimus dešiniame žaste, odos nubrozdinimus ir įbrėžimus dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, odos įbrėžimus, pjautines žaizdas kairiame žaste, odos įbrėžimus krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, odos įbrėžimus pilvo sienos kairėje pusėje, paviršinę pjautinę žaizdą ir odos įbrėžimus nugaroje, paviršinę pjautinę žaizdą ir daugybinius odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje, daugybinius odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, abiejų kelių sąnarių srityse ir taip nežymiai sutrikdydamas R. L. sveikatą. Šie D. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė sumažinti jam paskirtą bausmę. Jo gynėja advokatė V. Bazienė skundą prašė tenkinti.

Prokurorė ir nukentėjusiojo R. L. atstovė advokatė S. Mažeikienė nuteistojo skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad D. B. prašo patikrinti bylą tik jam paskirtos bausmės aspektu.

Skirdamas nuteistajam D. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį taip pat vertino ir apelianto asmenybę.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais, kad skiriant bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pripažino kaltę, atskleidė jam žinomas įvykio aplinkybes, visiškai atlygino žalą nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį bei pobūdį, taip pat veikų padarymo motyvus, kaltės formą, nukentėjusiajam R. L. padarytų sužalojimų sunkumą ir sukeltas pasekmes, J. G. padarytos turtinės žalos dydį, į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y. tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir pasikėsinęs padaryti vieną nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailėjosi, savanoriškai atlygino žalą vienam iš nukentėjusiųjų bei civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Vertindamas Apelianto asmenybę, teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. B. nevedęs, nedirba, anksčiau teistas ir nuosprendžio priėmimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, be to, jam inkriminuotus tyčinius nusikaltimus padarė bei pasikėsino padaryti vieną tyčinį nusikaltimą turėdamas neišnykusius teistumus, kas sudaro nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis). Pagrįstai buvo nurodoma ir tai, kad po nusikalstamų veikų (už kurias baudžiama skundžiamu nuosprendžiu) padarymo, D. B. ir toliau darė nusikalstamas veikas už kurias nubaustas 2014 m. gegužės 2 d., 2014 m. gegužės 21 d., 2014 m. spalio 14 d., 2015 m. rugsėjo 9 d., 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiais bei teismo baudžiamuoju įsakymu. Pažymėtina, kad BK 56 straipsnyje numatyta, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai asmens atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria kaltininkui ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Apeliantui už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskyrė 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui, už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – laisvės atėmimą 1 metams, kurios yra žymiai mažesnės nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, pritartina Vilniaus rajono apylinkės teismo padarytai išvadai, jog anksčiau paskirtos bausmės D. B. jokios įtakos nepadarė, jis ir toliau piktybiškai pažeidinėja įstatymus, sistemingai darydamas įvairius teisės pažeidimus. Akivaizdu, kad toks neteisėtas elgesys tapo D. B. pragyvenimo šaltiniu, tad bausmės tikslų galima pasiekti tik skiriant jam griežčiausią - laisvės atėmimo, bausmę.

Be to, pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ir, nors nuteistasis kaltu prisipažino, nebuvo visų sąlygų, kurios leistų sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo BK 64¹ straipsnio nuostatomis.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jo skunde akcentuojamos aplinkybės, jog jis jau atlieka ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra supratęs savo veiksmus ir gailisi dėl jų, taip pat suprato, kad, išėjęs anksčiau iš pataisos įstaigos, galėtų dirbti ir dorai gyventi, yra reikšmingos vertinant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl bausmės dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, jog Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėjant šią bylą buvo padaryti pažeidimai susiję su bausmių bendrinimu pagal kitus nuosprendžius. Tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pasisako, nepaisydamas to, kad skundų dėl bausmių bendrinimo negauta.

Iš bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko esančių duomenų matyti, kad 2014 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, paskiriant jam 30 parų arešto bausmę, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu ir 2014 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui. Šiais nuosprendžiais paskirtą bausmę nuteistasis jau yra atlikęs. Paminėtina, kad teismų praktikoje yra nurodoma, kad tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad kaip jau buvo minėta D. B. šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes jau yra atlikęs, pripažintina, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai bendrino su bausmėmis, paskirtomis 2014 m. gegužės 2 d., 2014 m. gegužės 21 d. bei 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiais.

Be to D. B., 2015 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimą 1 metams, 2015 m. rugsėjo 23 d. - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 10 mėnesių laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant. Šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės D. B. jau buvo subendrintos 2015 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.

Paminėtina ir tai, kad 2015 m. gruodžio 11 d. Švenčionių rajono apylinkės teismas nuosprendžiu paskirtą bausmę D. B. dar kartą bendrino su 2015 m. rugsėjo 9 d. ir 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis (galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams).

Šios aplinkybės parodo, kad D. B. paskirtos bausmės buvo bendrintos po kelis kartus taip akivaizdžiai pabloginant nuteistojo padėtį. Teismas nagrinėdamas šią bylą negali pasisakyti dėl kitų nuosprendžių, kuriais buvo atliktas D. B. paskirtų bausmių subendrinimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. rugsėjo 9 d., 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės jau buvo subendrintos ankstesniais paminėtais pirmosios instancijos teismų nuosprendžiais, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo nepagrįstai subendrinta su 2015 m. rugsėjo 9 d. bei 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl galutinės bausmės paskyrimo nuteistajam D. B. keistinas (BPK 328 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nutarė:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2015 m. gruodžio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės subendrinimo nuteistajam D. B..

Panaikinti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimą su 2014 m. gegužės 2 d., 2014 m. gegužės 21 d., 2014 m. spalio 14 d., 2015 m. rugsėjo 9 d., 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiais ir teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, nurodant, kad 2015 m. gruodžio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė D. B. yra 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Įskaitytinas į galutinės bausmės laiką laikino sulaikymo laikas nuo 2013-09-26 iki 2013-09-27 (dvi paros).

Panaikinti į galutinės bausmės įskaitytą visiškai išbūtą laisvės atėmimo laiką pagal 2014-05-02, 2014-05-21, 2014-10-14, 2015-09-09, 2015-09-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžius ir baudžiamąjį įsakymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.