- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- e2A-778-739/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03814-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7171-400/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. V. dėl negrąžinto kredito ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. V. 2504,26 Eur negrąžinto kredito dalį, 149,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), 17,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2504,26 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.), 1583,68 Eur tarpininkavimo mokestį, 4,42 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 22 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.); 17,00 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2504,26 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
2. Atsiliepimo į ieškinį nurodytu terminu atsakovas nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. V. ieškovei 2504,26 Eur negrąžintą kreditą, 149,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), 318,24 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4,42 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 22 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 206,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. spalio 3 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 3093,06 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui. Sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovo priteisė negrąžinto kredito dalį bei mokėjimo (pelno) palūkanas, priskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d.
5. Teismas, atsižvelgęs į naujausią kasacinio teismo praktiką sprendė, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 17,00 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.). Teismas nurodė, kad jis, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo, o pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad tarpininkavimo mokesčio dalis – 1265,44 Eur, bei 17,00 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 2023 m. spalio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją, taigi, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, jie negali būti priteisiami. Todėl dėl šios dalies ieškovės reikalavimus teismas atmetė.
7. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 4,42 Eur kompensacines palūkanas laikė atitinkančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus ir jį patenkino.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių ir priteisti ieškovei iš atsakovo 17,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2504,26 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.), priteisti iš atsakovo 295,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme, likusią dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
8.1. Nurodo, kad teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, tačiau nurodė, kad ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų.
8.2. Apeliantės teigimu, tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Apeliantė pažymi, kad Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta Paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma. Teismui pateikto priedo „Pasiūlymas Kredito skelbimas“ skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų suma, kurią atsakovas turi sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Atsakovui sutartį vykdant tinkamai, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sumokės visą Sutarties grafike nurodytą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas.
8.3. Apeliantė atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, be kita ko teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Apeliantė, atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
8.4. Kadangi, apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, nustačius, kad apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl pelno palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotą nu sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos, priteisimo.
11. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. Kadangi šioje byloje teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 3 d. šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 3093,06 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, joje nurodyta, kad visa mokėtinų mokėjimo palūkanų suma – 1519,14 Eur, tačiau 2018 m. spalio 16 d. šalys pasirašė priedą prie vartojimo kredito sutarčių, kuriuo numatė, jog visas suteiktas kreditas bus grąžinimas iki 2023 m. spalio 21 d., o visa mokama palūkanų suma 1537,52 Eur. Kadangi atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, ieškovė 2020 m. birželio 25 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu 2020 m. liepos 1 d. nutraukė Sutartį vadovaudamasi Sutarties 8.4 punktu bei Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių reikalavimo dalį dėl 17,00 procentų pelno palūkanų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.) atmetė motyvuodamas tuo, kad prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), ieškovė neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.
14. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta Paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, o teismui pateikto priedo „Pasiūlymas Kredito skelbimas“ skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų suma, kurią atsakovas turi sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Apeliantės teigimu, atsakovui sutartį vykdant tinkamai, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sumokės visą Sutarties grafike nurodytą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas.
15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovė 2020 m. liepos 1 d. Sutartį nutraukė. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
17. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 17 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. spalio 21 d. Ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
18. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, nes ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.
19. Iš į bylą pateiktos 2018 m. spalio 3 d. Vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį ieškovei sumokės 1519,14 Eur mokėjimo palūkanų. 2018 m. spalio 16 d. buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarties, visa mokama palūkanų suma pakeista į 1537,52 Eur.
20. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 17,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2504,26 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.). Toks ieškovės pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra ydingas, kadangi Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 17 proc. dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnes kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.
21. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 149,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), tačiau priteistinų sumų detalizacijos teismui neteikė, t. y. nepateikė duomenų kiek ir kokiais mokėjimais atsakovas sumokėjo mokėjimo palūkanas. Kadangi, kaip jau minėta, ieškovė prašė priteisti 149,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), atsižvelgus į mokėjimų grafike išdėstytus mokėjimus ir jų sumas (iki 2020 m. liepos 1 d. atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 797,73 Eur mokėjimo palūkanų), galima daryti išvadą, kad atsakovas iki 2020 m. liepos 1 d. ieškovei buvo sumokėjęs 648,36 Eur mokėjimo palūkanų. Atsižvelgus į tai, kad pagal Sutartį (2018 m. spalio 18 d. pakeitimą) atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 1537,52 Eur mokėjimo palūkanų, iki sutarties nutraukimo buvo sumokėjęs ieškovei 648,36 Eur mokėjimo palūkanų, o pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 149,37 Eur mokėjimo palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra 739,79 Eur (1537,52 Eur - 648,36 Eur - 149,37 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė šioje byloje įrodė negautų pajamų faktą, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.), ji šią sumą būtų gavusi.
22. Remiantis aukščiau išdėstytu, spręstina kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Todėl yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų priteisimo ir papildomai priteisti ieškovei 739,79 Eur negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma).
23. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Tačiau šioje byloje ieškovė prašė priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. nenurodė konkrečios priteistinos sumos, už šį reikalavimą nemokėjo žyminio mokesčio. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, pirmosios instancijos teisme buvo nepatenkintas tik materialus reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo ir atitinkamai tik dėl šios dalies sumažintos priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi sprendimo dalis dėl tarpininkavimo mokesčio dalies nepriteisimo nebuvo skundžiama ir lieka nepakeista, bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstomos.
24. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 275 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, pakeisti.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 739,79 Eur (septynių šimtų trisdešimt devynių eurų 79 ct) negautas pajamas.
Likusią Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.