Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas, A8.-732-903/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-08-25
Bylos Nr.: A8.-732-903/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00506-2020-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Gintaras Stonkus (pirm.)
Pažeidėjas: N. Ž.
Institucija: Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius

Kategorijos

9.37Muitinės taisyklių pažeidimai (ANK 210-211 str., 216 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-732-903/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00506-2020-8

Registro objektas ROIK: 20114819467(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.37.; 21.9.10

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. Ž.,Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei L. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Ž., nepraėjus metams nuo jos nubaudimo pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, 2020 m. gegužės 12 d. 15.29 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), muitinės tarpininko atstove, pažeisdama 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos Muitinės Kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punktą, 172 straipsnio 1 dalį, Muitinės departamento 2017 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 1B-2 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje elektroniniu būdu pateikė eksporto manifestą MRN (duomenys neskelbtini) (prekės - baldų dalys (sukomplektuoti lovų dugnai), stalai su ratukais, metaliniai orkaitės laikikliai, metalinės baldų dalys, gabenamos konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini)), ir apie tai 2020 m. gegužės 12 d. 15.29 val. pranešė elektronine žinute IE547LT, kuri informuoja išvežimo muitinės įstaigą (Pilies jūrų uosto postą) apie faktinį prekių atgabenimą ir šios įstaigos muitinis tikrinimas ir įforminimas gali būti pradėtas, tačiau muitinio tikrinimo metu (patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini) su gabenamomis prekėmis muitinės priežiūros zonoje nėra (konteineris į Pilies jūrų uosto postą atvyko 2020 m. gegužės 12 d. 20.55 val.). Tokiu būdu ji pakartotinai pažeidė muitinio tikrinimo tvarką ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu N. Ž. paaiškino, kad vairuotojas atvežė į jos darbo vietą deklaraciją ir ji viską suruošusi nurodė vairuotojui važiuoti į teritoriją. Vairuotojas atvyko į teritoriją ir laukė prie vartų. Tada ji išsiuntė manifestą, nors vairuotojas dar nebuvo teritorijoje. Vairuotojui paskambinus, ji neklausė ar jis teritorijoje. Perdavus duomenis Muitinei, ji pamatė, kad yra patikrinimas, ir liepė vairuotojui vežti prekes patikrinimui. Tačiau vairuotojas pasakė, kad jo įvažiavimo laikas bus vėliau. Visą laiką vairuotojas stovėjo prie vartų ir niekur nebuvo išvažiavęs. Manifestas ne deklaracija, o yra tik įvežimo formalumas. Anksčiau buvo, kad manifestą galima pateikti anksčiau nei prekės būna Muitinės teritorijoje. Jos manymu, tai nėra labai didelis nusižengimas. Muitinė jai atsiuntė elektroninį laišką, kad prekes tikrinimui turi pateikti per parą. Prekės Muitinei buvo pateiktos, jas patikrino ir jokių neatitikimų nebuvo. Muitinės pareigūnai jai neskambino, ji tik gavo elektroninį laišką. Ji darė tik manifestą, o dvi eksporto deklaracijas darė kitas žmogus Šiauliuose. Manifestas yra leidimas prekes išvežti iš Europos Sąjungos. IE507LT žinutę ji pasiuntė, nes tik ji galėjo išsiųsti ir jai pasakė, kad prekės yra Muitinės teritorijoje. Reglamente 952/2013 nėra nuodyta, kad išsiunčiant manifestą prekės turi būti poste. Manifestas yra eksporto deklaracijos santrauka ir jei yra daugiau nei dvi deklaracijos, būtina išsiųsti manifestą. Prekės turėjo atvykti autotransportu.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė L. S. parodė, kad deklarantas pateikdamas manifestą, deklaruoja, kad prekės yra pateiktos Muitiniam patikrinimui. Pažeidimas yra didelis. Pateikus manifestą, vairuotojas iš tikrųjų galėjo ir neatvažiuoti į teritoriją ir Muitinė nebūtų galėjusi patikrinti prekių. Šiuo atveju buvo pateiktas pranešimas, o Muitinė neturėjo ką tikrinti. Per kokį muitinės procedūros vykdymo terminą deklarantas turi pateikti dokumentus, ji duomenų neturi. Eksporto deklaraciją V. Ž. galėjo pateikti, tačiau turėjo Muitinę informuoti visai kita žinute, t. y. IE5PLT, tada ji Muitinės būtų nesuklaidinusi ir Muitinė nebūtų ėmusi ieškoti prekių. Pagal tvarką, jei eksporto deklaracija yra teikiama ir suteikiamas MRN laikoma, kad muitinis įforminimas pradėtas, o jei pradėtas įforminimas, tai prekės turi būti kartu su deklaracija, išskyrus tam tikras išimtis. V. Ž. pasiųsdama šią žinutę, pažeidė deklaravimo tvarką bei suklaidino Muitinę. Reglamento 952/2013 172 straipsnyje nurodyta, kad Muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei. Šiuo atveju atsiranda rizika, kad V. Ž. galėjo pradėti komplektuoti naują krovinį. Galimas būdas išvengti Muitinės patikrinimo, kaip pavyzdžiui, nurodai, kad prekės atvyko ir jei Muitinė sureaguoja, tu gali prekės nepateikti, nes prekės gali nepraeiti tikrinimo. Tokių atvejų pasitaiko, tada iškeliamos baudžiamosios bylos. Šiuo atveju prekės turėjo išvykti laivu.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. paaiškino, kad jis yra Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto pamainos viršininkas. Jeigu fiksuojamas prekių nepateikimo faktas, tada jie per sistemą pasižiūri ar prekės yra atvykusios. Pirminis etapas įvyksta kabinete, sekantis etapas, klausia deklaranto, kur yra prekės. Jei tikrinamos prekės, jos turi būti Muitinės priežiūros zonoje. Jei prekės neįvažiavusios į muitinės priežiūros zoną, tada yra galimybė pakeisti krovinį. Prekėms esant muitinės zonoje, jos yra Muitinės priežiūroje. Sistema pati atrenka ką tikrinti, būna, kad ir patys pasirenka ką tikrinti. Būna atvejų kai prekės būna nepristatytos. Nepamena ar buvo toks atvejis, kad prekės būtų pakeistos. Pavojingumas yra tame, kad jie tikrina prekių pateikimą išvykimui. Atsiranda galimybė piktnaudžiauti PVM, t. y. įmonės išveždamos prekes susigrąžina PVM. Muitinė netikrina 100% prekes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką, padarytas pakartotinai.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnyje numatyta, kad: 1. Bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. 2. Pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Pirma pastraipa taip pat taikoma, kai bet kuri muitinės reikalaujama arba jai suteikiama informacija teikiama bet kuria kita forma. Jeigu deklaraciją arba pranešimą, prašymą arba informaciją pateikia suinteresuotojo asmens atstovas muitinėje, kaip nurodyta 18 straipsnyje, tas atstovas muitinėje taip pat privalo vykdyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pareigas. To pačio kodekso 172 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 1B-362 „Dėl Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto procedūrų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2.4. punkte nurodyta, kad „Elektroninis eksporto manifestas“ – elektroniniai duomenys, atitinkantys Verslininko sąsajos specifikacijoje aprašyto elektroninio pranešimo IE547LT reikalavimus ir pateikiami išvežimo muitinės įstaigai atvejais, nurodytais Taisyklių 5.1.1.1– 5.1.1.6 papunkčiuose. Jeigu eksportuojamos (reeksportuojamos) prekės atgabenamos į: 5.1.1. deklaruotą išvežimo muitinės įstaigą, prekių pateikėjas turi galimybę elektroniniu pranešimu IE507LT informuoti išvežimo muitinės įstaigą apie faktinį prekių atgabenimą į minėtą muitinės įstaigą, ir šios įstaigos muitinis tikrinimas bei įforminimas gali būti pradėtas. Be to, minėtame elektroniniame pranešime turi būti nurodyta (aktyvuota) saugojimo žyma, patikslinanti, kad eksportuojamos (reeksportuojamos) prekės prieš jas išgabenant iš Sąjungos muitų teritorijos buvo perkrautos į kitą transporto priemonę arba saugotos.

Nors N. Ž. nurodė, kad muitinei pateikė teisingus duomenis ir prekių deklaravimo tvarkos nepažeidė, tačiau įvertinus Institucijos atstovės ir pačios N. Ž. paaiškinimus bei kitus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad N. Ž. 2020 m. gegužės 12 d. 15.29 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), muitinės tarpininko atstove, pateikdama eksporto manifestą MRN (duomenys neskelbtini) ir išsiųsdama pranešimą IE547LT anksčiau nei prekės buvo atgabentos, pažeidė būtent anksčiau minėtus teisės akto reikalavimus. Pagal anksčiau aptartus teisės aktus pranešimas IE547LT gali būti siunčiamas tik tada, kai prekės yra faktiškai jau atgabentos ir muitinės pareigūnai jas gali patikrinti. Tokios nustatytos tvarkos pažeidimą laikyti mažareikšmiu teismas neturi jokio pagrindo, kadangi, kaip paaiškino Institucijos atstovė, tokiu atveju galima iš naujo sukomplektuoti muitinės priežiūroje nesantį krovinį ir taip išvengti muitinės patikrinimo, kurio metu būtų nustatyti faktiniai prekių neatitikimai su deklaruotomis. Taigi aptarta N. Ž. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, tai yra laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui atlikti arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka, padarytas pakartotinai.

N. Ž. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Nors N. Ž. 2020 m. bausta už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą (administraciniu nurodymu pasiūlytą 450 Eur baudą sumokėjo 2020 m. vasario 6 d.) ir pakartotinai padarė tokio pat pobūdžio pažeidimą, tačiau iš jos paaiškinimo matyti, kad ji nusižengimą padarė dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, pernelyg pasitikėdama vairuotojo pateikta informacija, kad jis yra Muitinės teritorijoje, tokiais jos veiksmais reali žala valstybei nebuvo padaryta, muitinės procedūros buvo užbaigtos ir prekės išleistos, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas N. Ž. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti mažesnę už ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 211 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

N. Ž. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti N. Ž., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20114819467, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus