Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-56-221/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-01-08
Bylos Nr.: 2A-56-221/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-00848-2013-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Egidijus Tamašauskas
Atsakovas: valstybės įmonės „Valstybės žemės fondas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos VĮ Valstybės žemės fondas UAB "Nadiras" UAB "Ethical Products Distribution"
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Nadiras“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Ethical Products Distribution“
Advokatai: Deividas Poška

Kategorijos

22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
50.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-56-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00848-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4; 50.8; (S) 114.11; 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant apeliantės atstovėms Ž. K. ir V. K., atsakovės valstybės įmonės „Valstybės žemės fondas“ atstovei G. D., ieškovės atstovui advokatui Deividui Poškai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-374/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nadiras“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Valstybės žemės fondas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ethical Products Distribution“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, sprendimų panaikinimo, veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Nadiras“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (t. 3, b. l. 2–14), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2013 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 20SD-(14.20.104.)-675 „Dėl valstybinės žemės sklypų nuomos“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-614 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su UAB „Nadiras“ sudaryti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,0749 ha, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį 99 metų terminui; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su UAB „Nadiras“ ne aukciono tvarka sudaryti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,8370 ha, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; 5) pripažinti neteisėtais VĮ „Valstybės žemės fondo“ veiksmus organizuojant valstybinės žemės sklypų: 1,0749 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,8370 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo aukcioną (aukciono vykdymo vieta – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius, aukciono vykdymo data – 2013 m. kovo 28 d., 11 val.); 6) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 1998 m. gruodžio 16 d. Marijampolės apskrities viršininko administracija (šiuo metu teisių perėmėja atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) su UAB „Ethical Products Distribution“ sudarė nuomos sutartį Nr. N-51/98-531, kuria UAB „Ethical Products Distribution“ naudai ne žemės ūkio paskirties veiklai vystyti buvo išnuomotas 7,9502 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Sudarius minėtą sutartį, UAB „Ethical Products Distribution“ padalino išsinuomotą žemės sklypą į dalis, kurias įregistravo kaip atskirus žemės sklypus nekilnojamojo turto registre. 2008 m. gegužės 26 d. ieškovė ir UAB „Ethical Products Distribution“ sudarė dvi valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartis – Nr. 01/08 ir Nr. 02/08, kuriomis ieškovei buvo išnuomoti du valstybinės žemės sklypai: 1,0749 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,8370 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Marijampolės apskrities viršininko administracija apie žemės sklypų subnuomos teisinių santykių atsiradimą buvo informuota tinkamai ir laiku, pats apskrities viršininkas įsakymais davė leidimus UAB „Ethical Products Distribution“ ieškovei subnuomoti žemės sklypus. Ieškovė subnuomos sutartis visą jų galiojimo laikotarpį vykdė tinkamai – laiku mokėjo nustatyto dydžio nuomos mokestį, žemės sklypus naudojo pagal paskirtį, vykdė visas kitas subnuomininko teises. Vykdant nuomos sutartį tarp UAB „Ethical Products Distribution“ ir kitų subnuomininkų buvo kilęs ginčas dėl tariamai netinkamo sutarties vykdymo. Išsinuomojusi žemės sklypus, ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų plėtojant veiklą žemės sklypuose. Ieškovė kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą naujo statinio žemės sklypuose statybai. 2009 m. balandžio 1 d. ieškovei buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. ŪL-498. Ieškovės iniciatyva buvo parengtas naujo statinio – automobilių stovėjimo aikštelės techninis projektas. 2009 m. liepos 1 d. ieškovei buvo išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę ginčo sklypuose vykdyti naujo statinio statybos darbus. 2009 m. pabaigoje buvo vykdomi naujo statinio – automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbai. Automobilių stovėjimo aikštelė ginčo žemės sklype visą laikotarpį ieškovės bendrovės buvo ir iki šiol yra aktyviai naudojama. Ši automobilių stovėjimo aikštelė yra būtina ieškovės veiklai vykdyti. 2012 m. pabaigoje ieškovei tapo žinoma, kad subnuomotojas UAB „Ethical Products Distribution“ nevykdo savo įsipareigojimų atsakovei pagal sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, t. y. nemoka nustatyto nuomos mokesčio. Ieškovei buvo pateiktas atsakovės teritorinio skyriaus 2012 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 20SD-(14.20.104)-2542 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nuraukimo“. Ieškovei buvo pranešta, kad atsakovė kreipėsi į UAB „Ethical Products Distribution“ nurodydama, kad ir toliau nevykdant nuomos sutartimi Nr. N-51/98-531 prisiimtų įsipareigojimų ir per du mėnesius nuo rašto gavimo nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, atsakovė pradės nuomos sutarties nutraukimo procedūrą, inter alia nutraukiant ir UAB „Ethical Products Distribution“ bei ieškovės sudarytas subnuomos sutartis, kurių pagrindu ieškovė valdė ginčo žemės sklypus. Gavusi šią informaciją, ieškovė nedelsiant susisiekė su UAB „Ethical Products Distribution“ atstovais ir pareikalavo vykdyti nuomos sutartį, kadangi šios sutarties nevykdymo pasekmės grubiai pažeistų ieškovės teises toliau teisėtai valdyti ginčo žemės sklypus. Ieškovei buvo atsakyta, kad UAB „Ethical Products Distribution“ sutartinių įsipareigojimų vykdyti negali dėl piniginių lėšų trūkumo. Siekdama ir toliau tęsti subnuomos teisinius santykius, ieškovė subnuomotojo UAB „Ethical Products Distribution“ naudai 2012 m. lapkričio 16 d. sumokėjo 17 653,41 Lt sumą, kad UAB „Ethical Products Distribution“ sumokėtų atsakovei nuomos mokestį, tokiu būdu įvykdytų savo sutartinius įsipareigojimus ir panaikintų pagrindą atsakovei nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB „Ethical Products Distribution“ bei nuomos sutarties pagrindu sudarytas subnuomos sutartis su ieškove. 2013 m. sausio 16 d. ieškovė gavo atsakovės teritorinio padalinio raštą, kuriuo ieškovė buvo informuota, kad UAB „Ethical Products Distribution“ per nustatytą dviejų mėnesių terminą nesumokėjo nuomos mokesčio, taigi neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų per sutartyje nustatytą terminą, todėl atsakovė informavo ieškovę apie sutarties su UAB „Ethical Products Distribution“ nutraukimą. Atsakovė raštu taip pat nurodė, kad nuomos sutarties su UAB „Ethical Products Distribution“ nutraukimas nutraukė ir su ieškove 2008 m. gegužės 26 d. sudarytas subnuomos sutartis. Įvertinusi susiklosčiusią situaciją, siekdama teisėtai ir pagrįstai naudoti ginčo žemės sklypus, kurie yra būtini ieškovės bendrovės veiklai vykdyti, ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovės teritorinį padalinį su prašymais išnuomoti ieškovei žemės sklypus, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė. Ieškovei tapo žinoma, kad atsakovės patalpose nuo 2013 m. kovo 28 d. bus organizuojamas aukcionas, kurio metu bus siekiama parduoti šios civilinės bylos ginčo žemės sklypus, kas rodo, jog atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais buvo siekiama perleisti ginčo žemės sklypų nuosavybės teises tretiesiems asmenims, ginčo žemės sklypų aukcioną organizavo VĮ „Valstybės žemės fondas“. 2013 m. vasario 27 d. ieškovė atsakovės teritoriniam padaliniui pateikė rašytinį prašymą dėl ginčo žemės sklypų išnuomojimo 99 metų laikotarpiui. 2013 m. kovo 14 d. gavo atsakymą, kuriuo atsakovė atsisakė ieškovei išnuomoti ginčo žemės sklypus. 2013 m. kovo 19 d. ieškovė atsakovės vadovui pateikė skundą dėl teritorinio skyriaus rašto. 2013 m. kovo 27 d. atsakovės vadovas pateikė sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-614, kuriame nurodė, kad ieškovei išnuomoti ginčo žemės sklypus nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, atstovaujama Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus, atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (3 t., b. l. 40–47).

Atsakovė VĮ „Valstybės žemės fondas“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko, nesutiko su savo procesine padėtimi – laiko save netinkamu atsakove, ieškinį savo atžvilgiu prašė atmesti (3 t., b. l. 27–30, 31–34).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu (3 t., b. l. 178–189) ieškinį tenkino iš dalies – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2013 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 20SD- (14.20.104.)-675 „Dėl valstybinės žemės sklypų nuomos“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-614 „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su UAB „Nadiras“ sudaryti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,0749 ha, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį 99 metų terminui; įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su UAB „Nadiras“ ne aukciono tvarka sudaryti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,8370 ha, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei 145 Lt žyminį mokestį ir 4 000 Lt advokato atstovavimo išlaidas; priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 90 Lt pašto išlaidas valstybei. Likusią ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovės prašomuose išnuomoti žemės sklypuose esantys ieškovei priklausantys statiniai atitinka visus teisės aktuose keliamus reikalavimus, todėl yra tinkamas ir pagrįstas teisinis pagrindas ieškovei be aukciono 99 metų laikotarpiui išnuomoti ginčo žemės sklypus – sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis. Teismo vertinimu, kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė ginčo žemės sklypuose valdo nekilnojamąjį turtą – automobilių stovėjimo aikštelę, kuri buvo pastatyta ieškovės lėšomis, gavus atitinkamą statybą leidžiančius dokumentus bei atsakovės sutikimą dėl statinio statybos ginčo žemės sklype. Teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kuriame yra pastatas-parduotuvė, taip pat nuosavybės teise priklausantis ieškovei. Ginčo žemės sklypas ribojasi su ieškovės nuosavybės teise turimu žemės sklypu, jis yra įrengtas kaip automobilių stovėjimo aikštelė ir yra ieškovės įmonės naudojamas iki šiol. Teismas konstatavo, kad valstybinės žemės sklypas ne aukciono būdu asmeniui išnuomojamas tuomet, kai egzistuoja visos šios aplinkybės: asmuo prašomame išnuomoti valstybinės žemės sklype teisėtai valdo nekilnojamąjį turtą; asmens sklype valdomas nekilnojamasis turtas turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį, asmens turtą sudaro ne vien inžineriniai tinklai ar laikini statiniai; žemės sklypas yra būtinas asmens nekilnojamojo turto eksploatavimui pagal jo paskirtį. Teismas laikė, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog egzistuoja visos sąlygos tam, kad ginčo žemės sklypai galėtų būti ieškovei išnuomoti ne aukciono būdu: ieškovė ginčo žemės sklypuose teisėtai valdo nekilnojamąjį turtą – automobilių stovėjimo aikštelę. Ieškovės valdomo nekilnojamojo turto tolesnis eksploatavimas ieškovei neišnuomojus ginčo žemės sklypų iš esmės taptų neįmanomas bei neteisėtas. Nesudarius ginčo žemės sklypų nuomos sutarties, ieškovė neturėtų jokio teisinio pagrindo naudotis ginčo žemės sklypais ir juose valdyti nekilnojamojo turto objektus. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti argumentai patvirtina būtinybę įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove valstybinių žemės sklypų: 1,0749 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,8370 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Teismas sutiko su ieškovės vertinimu, kad atsakovės pozicija, jog valstybinės žemės sklypas gali būti išnuomojamas ne aukciono tvarka tik tuomet, jei suinteresuoto asmens valdomi ant prašomo išnuomoti žemės sklypo esantys nekilnojamojo turto objektai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, yra nepagrįsta, prieštarauja teisės aktų nuostatoms, teismų suformuotai praktikai, todėl ginčijami sprendimai naikintini, o ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypų nuomos sutartį – tenkintinas. Teismas taip pat sutiko su ieškovės nuomone, kad atsakovės atsisakymas su ieškove tęsti sutartinius nuomos teisinius santykius vien dėl subnuomotojo UAB “Ethical Products Distribution“ netinkamo pareigų pagal sutartį vykdymo, būtų nesąžiningas ieškovės atžvilgiu, nulemtų ieškovės teisių ir teisėtų interesų paneigimą. Teismas sprendė, kad tokių ieškovės teisėtų ir pagrįstų lūkesčių paneigimas vien dėl to, kad UAB „Ethical Products Distribution“ nevykdė savo, kaip nuomininko, pareigų atsakovės atžvilgiu prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo principams. Teismo vertinimu, ginčo žemės sklypų nuomos sutarties su ieškove sudarymas iš esmės atitiktų pačios atsakovės valią. Teismas darė išvadą, kad ieškovės prašomame parduoti žemės sklype esantys ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai atitinka visus teisės aktuose keliamus reikalavimus, todėl yra tinkamas ir pagrįstas teisinis pagrindas ieškovei be aukciono parduoti nurodomą žemės sklypą – įpareigoti atsakovę sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais dėl atsakovės VĮ „Valstybės žemės fondas“ neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovė VĮ „Valstybės žemės fondas“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo – valstybės įmonė, teikianti paslaugas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos planavimo, melioracijos, informacinių sistemų, geodezijos, kartografijos ir kitose susijusiose srityse. Tokiu būdu, VĮ „Valstybės žemės fondas“ tik Nacionalinei žemės tarnybai priėmus sprendimą valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar parduoti aukciono tvarka, pradeda valstybinės žemės sklypų pardavimo ar nuomos aukcione vykdymo procedūrą. Teismas laikė, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie šios atsakovės neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai VĮ „Valstybės žemės fondas“ civilinėje byloje įtraukė atsakove, todėl VĮ „Valstybės žemės fondas“ šioje civilinėje byloje turėtų būti traukiamas trečiuoju asmeniu. Teismas nurodė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės prašymą iš atsakovės VĮ „Valstybės žemės fondas“ priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi ne VĮ „Valstybės žemės fondas“, o Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ar nuomos. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktos suteiktų paslaugų ataskaitos neatitinka LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu nustatytų reikalavimų, todėl sumažino priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (4 t., b. l. 2–17) atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo teismo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-78-374/2014 ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, išvadas padarė remdamasis nevisapusišku, nepilnutiniu ir neobjektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2. Ginčijamame sprendime teismo padaryta išvada, kad atsakovės pozicija, jog valstybinės žemės sklypas gali būti išnuomotas ne aukciono tvarka tik tuomet, jei suinteresuoto asmens valdomi ant prašomo išnuomoti žemės sklypo esantys nekilnojamojo turto objektai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, prieštarauja teisės aktų nuostatoms bei teismų suformuotai praktikai, yra nepagrįsta ir pažeidžia valstybinės žemės išnuomojimą ir pardavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurioje yra įtvirtinti pamatiniai teisinės valstybės principai. Teismas, padarydamas tokią išvadą ir panaikindamas apeliantės priimtus ginčo sprendimus, vadovaujasi sprendime neįvardintomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo samprotavimai apie būtinybę įpareigoti apeliantę sudaryti nuomos sutartis dėl ginčo sklypų visame ginčijame sprendime yra nesuprantami ir neaiškūs. Neaišku, pagal kurį ieškovės ieškinį buvo nagrinėjama civilinė byla. Jeigu civilinė byla buvo nagrinėjama ne pagal paskutinį teismui pateiktą patikslintą ieškinį, tai tada, neaišku kodėl ginčo sprendime teismas apeliantę įpareigojo dėl vieno iš ginčo sklypų, t. y. dėl 0,8370 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Iš viso skundžiamo sprendimo neaišku, kurio ieškinio argumentais remdamasis teismas priėmė šį sprendimą.

4. Iš skundžiamo sprendimo turinio neaišku, kokie veiksmai yra nesąžiningi ieškovės atžvilgiu. Teisės aktų laikymasis negali būti interpretuojamas kaip apeliantės nesąžiningas elgesys. Pirmosios instancijos teismas nėra nurodęs ir pasisakęs, kad valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl teismo samprotavimai apie nesąžiningą apeliantės elgesį ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą prieštarauja materialinėms ir procesinėms teisės aktų nuostatoms nagrinėjant šią civilinę bylą. Apeliantė, sudarydama valstybinės žemės nuomos ar pardavimo sutartis, privalo laikytis ir vadovautis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis šių veiksmų atlikimą, o ne besikreipiančio asmens lūkesčiais.

5. Teisės aktai aiškiai nurodo, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šiuo atveju nėra nei ieškovei, nei kitiems asmenims nuosavybės teises priklausančių statinių 1,0749 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismo įpareigojimas apeliantę sudaryti nuomos sutartį šiam žemės sklypui pažeidžia Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklių) 2.4. ir 28 punktų nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo įpareigojimas 99 metų terminui sudaryti nuomos sutartį ne aukciono tvarka 1,0749 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidžia Taisyklių 30.5 punkto nuostatas, kad išnuomojant kitos paskirties valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka būtina nustatyti nuomos terminą pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Sklype, kurį ieškovė siekia išsinuomoti ne aukciono tvarka nėra jai nuosavybės teise priklausančių statinių ir tuo labiau teismo nurodytos automobilių stovėjimo aikštelės, kuri pagal VĮ Registro centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra 0,8370 ha valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Rašytinių įrodymų, kad ieškovė abiejuose žemės sklypuose valdo nekilnojamąjį turtą, ieškovė į bylą nėra pateikusi. Apeliantė niekada nesutiko, kad ginčo žemės sklypuose būtų statomi statiniai, teismo minimo sutikimo nėra išdavusi. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, remiasi rašytiniais įrodymais, kurie nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo metu ir yra nežinomi apeliantei. Valstybinių žemės sklypų nuomą ne aukciono tvarka reglamentuoja kitokios teisės aktų nuostatos nei valstybinės žemės sklypų pardavimą ne aukciono tvarka, todėl teismas jomis negali remtis, įpareigodamas apeliantę sudaryti ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,8370 ha, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas nurodo, kad valstybinis žemės sklypas turi būti išnuomojamas asmens turimo nekilnojamojo turto eksploatavimui pagal jo paskirtį, tačiau prašomame išnuomoti žemės sklype tokio nekilnojamojo turto nėra, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, reglamentuojančia būtent valstybinės žemės sklypų nuomą ne aukciono būdu, kai žemės sklypai yra užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Teismas, įpareigodamas apeliantę sudaryti 0,8370 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono būdu su ieškove, nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais tokių sklypų pardavimą.

Šalies argumentai

7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovei neišnuomojus ginčo žemės sklypų, taptų neįmanomas tolimesnis ieškovės turto eksploatavimas ir, kad ieškovė ginčo sklypuose valdo aiškią naudojimo paskirtį turintį statinį, automobilių stovėjimo aikštelę. Teismas, padarydamas tokią išvadą, visiškai nesivadovavo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei apeliantės argumentais, išsakytais teismo posėdžio metu, apie kuriuos teismas visiškai nepasisako. Kaip matyti iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo, 0,6036 ha žemės sklype esantys kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė) užima 0,5616 ha plotą šio žemės sklypo, o 0,8370 ha ginčo sklype esanti nebaigta statyti automobilių stovėjimo aikštelė yra tik 0,1357 ha ploto, todėl ieškovei vykdyti savo veiklą nėra būtina ginčo žemės sklypus išnuomoti ar parduoti ne aukciono tvarka pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atsižvelgiant tik į ieškovės, kaip juridinio asmens, vykdomą komercinę veiklą. Teismas neatsižvelgė ir visiškai nepasisakė dėl apeliantės argumentų dėl nebaigtos statyti automobilių stovėjimo aikštelės priskyrimo statiniams, neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, automobilių stovėjimo aikštelė yra priskiriama neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, todėl žemės sklypas, dėl kurio teismas įpareigojo apeliantę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, yra priskiriamas naujiems žemės sklypams kurie gali būti parduodami tik aukciono tvarka. Be to, teismo įpareigojimas parduoti komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypą inžineriniam nebaigtam statyti statiniui, pažeidžia Žemės naudojimo būdų turinio aprašo lentelės 20 ir 21 punktus. Nebaigta statyti automobilių stovėjimo aikštelė negali būti naudojama pagal paskirtį, todėl teismas, įpareigodamas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1.1. ir 2.3. punktus ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies nuostatas.

8. Teismas ginčo sprendime nurodė, kad teismo posėdyje dalyvavo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė J. B., tačiau atsakovę atstovavo du atstovai, t. y. J. B. ir V. K..

9. Apeliantė nesutinka su priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, tačiau iš atsakovės priteisė visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, išskyrus tas, kurios nenurodytos Rekomendacijose. Taip pat neaiškus advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų apskaičiavimas. Ieškovės ataskaitose apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nurodytas sugaištas laikas dalyvaujant teismo posėdžiuose neatitinka vykusio faktinio bylos nagrinėjimo pradžios ir pabaigos laiko. Be to, ieškovė savo iniciatyva teismo posėdžių metu prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl pageidavimo patikslinti ieškinį, kuris buvo tikslinamas du kartus, todėl ieškovės, kaip šalies, procesinis elgesys nebuvo tinkamas, ir priteistos bylinėjimosi išlaidos dėl netinkamo ieškovės elgesio. Atsižvelgiant į tai, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovės pateiktos nesilaikant Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir yra klaidinančios dėl teismo posėdžių trukmės, šios ieškovės nurodytos išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš apeliantės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (4 t., b. l. 26–32) ieškovė, atstovaujama advokato Deivido Poškos, prašo teismo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, teisingai išsprendė kilusį ginčą. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ginčo žemės sklypai negali būti išnuomoti ir/ar parduoti ieškovei, kadangi ne aukciono tvarka valstybiniai žemės sklypai asmenims gali būti išnuomojami tik tuo atveju, jei jie yra užstatyti nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniais. Ginčo žemės sklypuose esantys ieškovei priklausantys statiniai atitinka visus teisės aktuose keliamus reikalavimus, todėl yra tinkamas ir pagrįstas teisinis pagrindas ieškovei be aukciono 99 metų laikotarpiui išnuomoti vieną iš ginčo žemės sklypų, parduoti antrąjį ginčo žemės sklypą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą išnuomojami žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir negali būti išnuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai, arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių stalinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti. Esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtent, žemės sklypo užstatymas nekilnojamuoju turtu per se, o ne šio turto įregistravimas sukuria asmens teisę reikalauti jam išnuomoti ar parduoti valstybinį žemės sklypą šio turto eksploatavimui. Ieškovė ginčo sklype yra įregistravusi nekilnojamąjį turtą, taigi apeliacinio skundo argumentai yra ne tik nepagrįsti, tačiau apskritai neturi teisinės reikšmės šios civilinės bylos baigčiai. Tai, kad ieškovės statiniai nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti jau bylos nagrinėjimo metu, neturi jokios įtakos šioje byloje nagrinėjamam ginčui. Apeliantė laikosi pozicijos, kad norint reikalauti išnuomoti ar parduoti valstybinį žemės sklypą, būtina šiame sklype esantį nekilnojamąjį turtą įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat pripažįsta, kad ieškovė yra įregistravusi turtą registre. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir dirbtiniai, o apeliantės byloje palaikoma pozicija – nelogiška, prieštaraujanti pačios apeliantės ankstesniems teiginiams bei argumentams. Apeliantė kelia abejones, ar pirmosios instancijos teismas šią civilinę bylą išnagrinėjo pagal pirminį ieškovės ieškinį, ar pagal patikslintą ieškinį. Ieškovės vertinimu, bet kokios apeliantės abejonės šiuo klausimu yra visiškai nepagrįstos ir atmestinos. Šią civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai išnagrinėjo šią civilinę bylą ir byloje priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai vadovavosi ieškovės 2013 m. lapkričio 5 d. pareikštu patikslintu ieškiniu, sprendime pasisakoma būtent dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, dalis šių reikalavimų sprendimu buvo patenkinti. Apeliaciniame skunde ginčijama teismo išvada, kad atsakovės atsisakymas su ieškove sudaryti ginčo žemės sklypų nuomos bei pirkimo–pardavimo sutartis, grubiai pažeistų ieškovės teises ir tiesėtus interesus. Visa ginčo situacija susiklostė dėl to, kad atsakovė nutraukė ginčo žemės sklypų nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu (dėl ko automatiškai nutrūko trečiojo asmens ir ieškovės sudaryta subnuomos sutartis) ir atsisakė su ieškove tęsti sutartinius nuomos teisinius santykius vien dėl UAB „Ethical Products Distribution“ netinkamo pareigų pagal sutartį vykdymo. Tokie apeliantės veiksmai yra nesąžiningi ieškovės atžvilgiu, nulemtų ieškovės teisių ir teisėtų interesų paneigimą. Nuomos sutartis tarp ieškovės ir UAB „Ethical Products Distribution“, o taip pat subnuomos sutartys su ieškove buvo sudarytos 99 metų laikotarpiui. Ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis abu subnuomojamus ginčo žemės sklypus valdyti, plėtoti veiklą, statyti pastatus ar statinius. Akivaizdu, jog tokių ieškovės teisėtų ir pagristų lūkesčių paneigimas vien dėl to, kad trečiasis asmuo nevykdė savo, kaip nuomininko pareigų, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo principams. Ieškovė ėmėsi visų įmanomų pastangų tam, kad sutarties tarp UAB „Ethical Products Distribution“ ir atsakovės galiojimas būtų pratęstas. Apeliacinio skundo argumentai, kad neva ieškovė trečiajam asmeniui pinigus sumokėjo ne siekiant nuomos ir subnuomos sutarčių išsaugojimo, o vykdant komercinę veiklą tarp šių asmenų, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Pažymėjo, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu nereiškė tokio pobūdžio argumentų, iš esmės sutiko su ieškovės įrodyta faktine aplinkybe, todėl tokių deklaratyvaus pobūdžio samprotavimų pateikimas apeliacinės instancijos teismui vertintinas kaip procesinis atsakovės nesąžiningumas. Ieškovės nuomone, skundžiamas sprendimas atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus, tuo tarpu apeliacinio skundo patenkinimas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus interesus. Ieškovės reikalavimų patenkinimas iš esmės atitinka pačios apeliantės valią. Atsakovė neprieštaravo, kad būtent ieškovei 99 metų laikotarpiui būtų subnuomojami ginčo žemės sklypai. Atsakovė pritarė tam, kad ieškovė valdytų ginčo žemės sklypus dar tuomet, kai šiuose sklypuose nebuvo ieškovei priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Ieškovė visus savo įsipareigojimus vykdė tinkamai. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys ginčo žemės sklypuose, tariamai neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, neturi aiškios funkcinės priklausomybės, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Ginčo aikštelė turi aiškią funkcinę priklausomybę, statinys yra nuolat naudojamas ieškovės bendrovės veikoje, šio statinio eksploatavimas yra būtinas tam, kad ieškovės bendrovė galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą, siekti juridinio asmens tikslų. Visi kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nesusiję su byla bei joje nagrinėjamu ginču, yra nepagrįsti, todėl ieškovė papildomai dėl jų nepasisako. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, tinkamai ir teisingai įvertino bylos nagrinėjimo sudėtingumą bei trukmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovės veiksmų, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą ir tai buvo vienintelė reali ieškovės teisių ir teisėtų interesų gynybos forma, taip pat į tai, kad ieškovės atstovai į kiekvieną žodinį teismo posėdį šioje civilinėje byloje turėdavo atvykti iš Vilniaus, kas didino ieškovės patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai atmestini, o sprendimu ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis paliktinas nepakeistas.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 1998 m. gruodžio 16 d. Marijampolės apskrities viršininko administracija (šiuo metu - teisių perėmėjas atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) su UAB „Ethical Products Distribution“ sudarė nuomos sutartį Nr. N-51/98-531, kuria UAB „Ethical Products Distribution“ naudai ne žemės ūkio paskirties veiklai vystyti buvo išnuomotas 7,9502 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 45). Sudarius minėtą sutartį, UAB „Ethical Products Distribution“ padalino išsinuomotą žemės sklypą į dalis, kurias įregistravo kaip atskirus žemės sklypus nekilnojamojo turto registre. 2008 m. gegužės 26 d. ieškovė ir UAB „Ethical Products Distribution“ sudarė dvi valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartis – Nr. 01/08 ir Nr. 02/08, kuriomis ieškovei buvo išnuomoti du valstybinės žemės sklypai: 1,0749 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,8370 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 62-65). Atsakovės 2012 m. lapkričio 9 d. raštu ieškovė buvo informuota apie galimos procedūros dėl nuomos sutarties, kartu ir subnuomos sutarčių nutraukimą (1 t., b. l. 116), o 2013 m. sausio 16 d. raštu pranešė, kad UAB „Ethical Products Distribution“ per nustatytą dviejų mėnesių terminą nesumokėjus nuomos mokesčio, nutraukta nuomos sutartis, o vadovaujantis CK 6.497 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nutrauktos ir UAB „Ethical Products Distribution“ su ieškove 2008 m. gegužės 26 d. sudarytas subnuomos sutartys Nr. 01/08 ir Nr. 02/08 (1 t., b. l. 118). 2013 m. vasario 27 d. ieškovė atsakovės teritoriniam padaliniui pateikė rašytinį prašymą dėl ginčo žemės sklypų išnuomojimo 99 metų laikotarpiui (1 t., b. l. 22–26), tačiau atsakovė 2013 m. kovo 14 d. raštu Nr. 20SD-(14.20.104.)-675 „Dėl valstybinės žemės sklypų nuomos“ atsisakė ieškovei išnuomoti ginčo žemės sklypus (1 t., b. l. 33–35). 2013 m. kovo 19 d. ieškovė atsakovės vadovui pateikė skundą dėl teritorinio skyriaus rašto (1 t., b. l. 36–40), tačiau 2013 m. kovo 27 d. raštu atsakovės vadovas pranešė, kad nėra pagrindo raštą panaikinti (2 t., b. l. 30–32). 2013 m. rugsėjo 13 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į valstybiniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius statinius: automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 1357,0 m²; nuotekų liniją - lietaus kanalizaciją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis - 59,38 m (2 t., b. l. 137–139). Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2013 m. rugsėjo 20 d. atsakovės teritoriniam padaliniui pateikė prašymą ne aukciono tvarka parduoti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra minėti įregistruoti statiniai (2 t., b. l. 159–162). 2013 m. spalio 21 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad administracinė procedūra sustabdyta iki teismas išnagrinės bylą (2 t., b. l. 164).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2013 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 20SD- (14.20.104.)-675 „Dėl valstybinės žemės sklypų nuomos“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-614 „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su UAB „Nadiras“ sudaryti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,0749 ha, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį 99 metų terminui; įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su UAB „Nadiras“ ne aukciono tvarka sudaryti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,8370 ha, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; priteisė bylinėjimosi išlaidas. Su sprendimu nesutinka atsakovė.

Taigi, ginčas kilęs dėl statinio savininko teisių naudotis valstybine žeme ir ją išsinuomoti ar pirkti lengvatinėmis sąlygomis įgijimo ir realizavimo.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau taisyklės), kurių 2.4. ir 28 punktuose kur nurodyta, kad be aukciono išnuomojami žemės sklypai, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 24 straipsnio 5 dalis). Taigi žemė turi būti naudojama pagal jos tikslinę paskirtį, kurios nuomos sutarties šalys savo susitarimu negali pakeisti, nes žemės tikslinę paskirtį galima pakeisti Žemės įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; 2010 m birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-247/2010; kt.). Esant teisminiam ginčui dėl to, ar ieškovui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti ieškovui priklausančių statinių ir įrenginių atitikimą įstatyme nurodytiems kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007).

Taisyklių 34.1. punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui - Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, pateikia prašymą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir nurodo statinių ir įrenginių, esančių prašomame išnuomoti naudojamame žemės sklype, unikalius numerius.

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2013 m. vasario 27 d. apeliantei pateikė prašymą dėl valstybinės žemės sklypų išnuomavimo (1 t., b. l. 22–32), tačiau prašymas nebuvo patenkintas (1 t., b. l. 33–35). Ieškovė priimtą sprendimą skundė (1 t., b. l. 3–40), tačiau skundas nebuvo patenkintas (2 t., b. l. 30–32). Ieškovė 2013 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į apeliantę dėl 0,8370 ha valstybinės žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka (2 t., b. l. 159–163), tačiau administracinė procedūra sustabdyta iki teismas išnagrinės bylą (2 t., b. l. 164). Iš atsiliepimo į patikslintą ieškinį, apeliacinio skundo matyti, kad su prašymu parduoti 0,8370 ha sklypą apeliantė nesutinka.

Nesutikdama su priimtu sprendimu apeliantė teigia, kad jai neaišku, pagal kurį ieškovės ieškinį išnagrinėta byla, nes ieškovės argumentus pirmosios instancijos teismas pripažino patvirtinančiais būtinybę sudaryti abiejų ginčo sklypų nuomos sutartis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė yra pateikusi 2013 m. vasario 22 d. ieškinį (1 t., b. l. 2–13), 2013 m. gegužės 9 d. patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 17–28) ir 2013 m. lapkričio 7 d. patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 2–14). Pirmuose dviejuose ieškiniuose ieškovė prašė įpareigoti apeliantę sudaryti nuomos sutartis 99 metų laikotarpiui dėl abiejų ginčo sklypų, tačiau paskutiniame ieškinyje reikalavimus pakeitė, t. y. prašė įpareigoti apeliantę su ieškove sudaryti 1,0749 ha valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį 99 metų terminui ir 0.8370 ha valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka. Kaip matyti iš priimto sprendimo aprašomosios dalies bei priimtos rezoliucinės dalies, teismas bylą išnagrinėjo pagal paskutinįjį pateiktą patikslintą ieškinį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuose pasisakė dėl būtinybės sudaryti abiejų sklypų nuomos sutartis, teismo nuomone, nesudaro pagrindo abejoti, pagal kurį ieškinį buvo išnagrinėta byla, nes byloje buvo keliami ir reikalavimai panaikinti sprendimus dėl atsisakymo sudaryti nuomos sutartis dėl abiejų ginčo sklypų.

Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės (apeliantės) atsisakymas sudaryti su ieškove, anot teismo, visuomet tinkamai ir laiku vykdžiusia visus įsipareigojimus, tęsti sutartinius nuomos teisinius santykius vien tik dėl subnuomotojo UAB „Ethical Products Distribution“ netinkamo pareigų pagal sutartį vykdymo, būtų nesąžiningas ieškovės atžvilgiu, nulemtų ieškovės teisių ir teisėtų interesų paneigimą, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo principams. Teisėjų kolegijos nuomone, 1998 m. gruodžio 16 d. Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutarties Nr. 51/98-531 nutraukimas su UAB „Ethical Products Distribution“ vadovaujantis CK 6.564 straipsniu negali ir neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.497 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu kas kita nenumatyta nuomos sutartyje, nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nutraukia ir subnuomos sutartį. Subnuomos sutartis galioja tol, kol galioja nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

Pažymėtina ir tai, kad nei trečiasis asmuo UAB „Ethical Products Distribution“, su kuria buvo sudaryta minėta valstybinės žemės nuomos sutartis, nei ieškovė, kaip sklypų subnuomininkė, būdama informuota apie minėtos nuomos sutarties ir subnuomos sutarčių nutraukimą prieš terminą ginčo sklypams (1 t., b. l. 116, 118), šių raštų neskundė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi sutiko su apeliantės veiksmais ir nuomos bei subnuomos sutarčių nutraukimu prieš terminą. Todėl apeliantės veiksmai nutraukiant sutartis, nelaikytini nesąžiningais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nėra nurodęs ir pasisakęs, jog valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Sutiktina su apeliante, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta išskirtinė teisė be aukciono išnuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypus šių sklypų subnuomininkams, kurie tinkamai vykdė subnuomos sutartis ir (ar) ėmėsi aktyvių veiksmų, plėtojant veiklą žemės sklypuose, kad apeliantė, sudarydama valstybinės žemės nuomos ar pardavimo sutartis, privalo laikytis ir vadovautis teisės aktų nuostatomis reglamentuojančiomis šių veiksmų atlikimą, o ne besikreipiančio asmens lūkesčiais. Pritartina apeliantei, kad subnuomininko sumokėjimas subnuomotojui pinigų neįrodo subnuomininko bendradarbiavimo su apeliante, kadangi šiuo atveju subnuomos santykiai siejo tik ieškovę ir UAB „Ethical Products Distribution“, o ne ieškovę ir apeliantę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutarčių Nr. 01/08 ir Nr. 02/08 11 punktuose buvo nurodyta, kad pasibaigus žemės subnuomos terminui arba nutraukus žemės subnuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius subnuomininkui žemės savininkas gali kompensuoti, o jeigu pastatai lieka buvusio žemės subnuomininko nuosavybe, subnuomininkas turi teisę į žemės servitutą. Taigi ieškovė žinojo, kad subnuomos sutarties nutraukimas neužkirs kelio naudotis žemės sklype esančiais statiniais, jei tokie bus pastatyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nutraukus subnuomos sutartį, ieškovė nesikreipė į apeliantę dėl žemės servituto nustatymo, nors tokią galimybę numatė jos pasirašyta subnuomos sutartis. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismu, sprendusiu, kad ieškovės valdomo nekilnojamojo turto tolesnis eksploatavimas ieškovei neišnuomojus ginčo žemės sklypų, iš esmės taptų neįmanomas bei neteisėtas, nesudarius ginčo žemės sklypų nuomos sutarties ieškovė neturėtų teisinio pagrindo naudotis ginčo žemės sklypais ir juose valdyti nekilnojamojo turto objektus. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad patikslintame ieškinyje ieškovė prašė įpareigoti apeliantę tik vienam valstybinės žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,0749 ha, sudaryti nuomos sutartį 99 metų terminui. Tačiau, kaip nustatyta byloje, šiame žemės sklype nėra ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių, šis žemės sklypas yra nenaudojamas. Kadangi minėtame sklype nėra nei ieškovei, nei kitiems asmenims nuosavybės teises priklausančių statinių (1 t., b. l. 43–44), todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad įpareigojimas apeliantę sudaryti nuomos sutartį šiam žemės sklypui pažeidžia Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių 2.4. ir 28 punktų, CK 6.551 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, susijusių su priimtu teismo sprendimu dėl minėto įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Apeliantė nesutinka ir su teismo įpareigojimu sudaryti 0,8370 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1.1. ir 2.3. punktuose buvo nustatyta, kad naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi: pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams. Nauji žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Parduodant ar išnuomojant be aukciono naujus žemės sklypus, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos.

Pažymėtina, kad žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nurodyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas registruojami Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 24 straipsnio 5 dalis). Taigi žemė turi būti naudojama pagal jos paskirtį. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo (Dėl žemės naudojimo būdo turinio aprašo patvirtinimo)“ 20 punkte nurodytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas – žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams. Šio įsakymo 21 punkte nurodyta, kad susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdas, kai žemės sklypai, skirti transporto paskirties pastatams ir garažų paskirties pastatams, elektroninių ryšių infrastruktūros (perdavimo bokštams, radijo ryšio statiniams, ryšio retransliatoriams ir kitiems inžineriniams statiniams), inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių (įvairių tipų elektrinėms, katilinėms, transformatorių pastotėms, skirstykloms, naftos perdirbimo ir kitiems pastatams, skirtiems energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, išskyrus atominę elektrinę ir branduolinį reaktorių) statiniams ir įrenginiams. Sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės pagrindinę naudojimo paskirtį, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos bei pardavimo ne aukciono tvarka taisykles, konstatuotina, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos, pardavimo sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal pirmiau nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius.

Ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, t. y. komercinės paskirties objektų teritorijos (Žemės įstatymo 29 straipsnio 4 punktas). Žemės sklypas buvo išnuomotas komercinei ūkinei veiklai, įmonių kaimo (gamybinių pastatų) statybai (1 t., b. l. 45). Kaip minėta, šiame 0,8370 ha ginčo sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2013 m. rugsėjo 13 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į sklype esančius statinius, t. y. į nebaigtą statyti (baigtumo procentas 80 proc.) automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 1357,0 m²; nuotekų liniją - lietaus kanalizaciją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis - 59,38 m (2 t., b. l. 137–139). Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ statiniai yra skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Inžineriniai statiniai, kokia konkrečiu atveju įregistruota ginčo aikštelė, pagal paskirtį skirstomi į susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir kitus statinius. Asfaltuota aikštelė pagal Statybos techninį reglamentą STR.1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ yra priskiriama prie kitos paskirties inžinerinių statinių.

Apeliantės teigimu, automobilių stovėjimo aikštelė užima tik nedidelę dalį prašomo parduoti sklypo, kuris visas aikštelei naudoti nereikalingas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006, 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011 konstatavo, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kuriam eksploatuoti yra naudojamas žemės sklypas. Todėl, nagrinėjant asmens prašymą parduoti ar išnuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypą, kuriame yra statinių ar įrenginių, prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo (taip pat ir nuomos) be aukciono turi būti nustatyta, ar statinys ar įrenginys priklauso asmeniui nuosavybės teise ir yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, taip pat, ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla ir ar šis objektas yra tokios būklės, kad jį galima būtų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą nekilnojamojo turto kadastre, t. y. ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančio statinio ar įrenginio eksploatacijai. Be to, turi būti nustatyta, ar asmuo, pateikęs prašymą pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, naudojasi šiuo žemės sklypu ir ar eksploatuoja šiame žemės sklype esantį statinį (įrenginį), t. y. vykdo šiame statinyje (įrenginyje) Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą veiklą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartyje Nr. A-146-1414/2008 konstatavo, kad aplinkybės, jog nekilnojamasis daiktas atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą statinio sąvoką, o nebaigtas statyti statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pačios savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Galimybę naudoti statinį pagal paskirtį apsprendžia jo baigtumas ir priėmimas naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Galimybę naudoti statinį pagal paskirti apsprendžia jo baigtumas ir priėmimas naudoti teisės aktais nustatyta tvarka. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateiktas sąvokas statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti yra nebaigtas statyti statinys (Statybos įstato 2 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, kad ieškovė prie prašomo parduoti žemės sklypo nuosavybės teise turi 0,6036 ha žemės sklypą ir parduotuvę (2 t., b. l. 8–9, 10–11). Iš aiškinamojo rašto prie techninio aikštelės projekto, kitų rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Nadiras“ užsakymu buvo parengtas techninis projektas 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelei įrengti prie administracinio pastato, aikštelė projektuojama ir jungiama prie jau esamos aikštelės, įvažiavimas per jau esamą aikštelę, numatoma, kad bus parkuojama 22 krovininiai automobiliai (1 t., b. l. 95–98, 102–104; 2 t., b. l. 141–142; 3 t., b. l. 157, 160–164). Leidimas išduotas 1387,37 kv. m ploto aikštelės statybai (1 t., b. l. 105–107). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovė Negyvenamos patalpos nuomos sutartimi Nr. 12/12-31 d. išnuomojo UAB „Autostiklų servisas“ 264 kv. m jos nuosavybės teise valdomo pastato-parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas yra 420,05 kv. m, t. y. ieškovė buvo išnuomojusi didesnę dalį jos nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, ir automobilių stovėjimo aikštelę 1300 kv. m (3 t., b. l. 166–170). Prieš tai (2009 m. kovo 27 d.) 2700 kv. m aikštelės buvo išnuomojus UAB „Gelgotos transportas“ (3 t., b. l. 174–175). Atsižvelgdama į šiuos rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad ieškovei tinkamai vykdyti savo veiklą ir siekti juridinio asmens tikslų nebuvo reikalingas net ir jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis visas nekilnojamasis turtas, nors ieškovės, kaip juridinio asmens veikla nėra pasikeitusi. Be to, kaip minėta, ši aikštelė statoma prie jau buvusios, per kurią ir patenkama į ginčo sklype esančią aikštelę, ją praplečiant. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog ji eksploatuoja statomą aikštelę, kaip atskirą objektą ir kad 1387,37 kv. m aikštelei eksploatuoti reikalingas 0,8370 kv. m žemės sklypas.

Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, į nustatytas aplinkybes, sutiktina su apeliante, kad norint pagal paskirtį naudoti automobilių stovėjimo aikštelę, turi būti nustatytas kitas žemės naudojimo būdas (Aprašo lentelės 20 ir 21 punktai, Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 5 dalys), nes žemė turi būti naudojama pagal jos tikslinę paskirtį, kurios nuomos sutarties šalys savo susitarimu negali pakeisti, kadangi žemės tikslinę paskirtį galima pakeisti Žemės įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė neturi teisės į ginčo žemės sklypo pardavimą ne aukciono būdu, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti apeliantę sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo pardavimo sutartį patenkintas nepagrįstai.

Kitais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra reikšmingi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo įvertinimui.

Įvertinusi nustatytas bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą ir pardavimą, todėl nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus, apeliacinis skundas tenkintinas – Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą, teismas atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atmetus ieškovės UAB „Nadiras“ ieškinį, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų priteisimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-78-374/2014 ir priimti naują sprendimą - ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nadiras“ patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nadiras“, įmonės kodas 241583850, valstybei 26,07 Eur (90 Lt) pašto išlaidas.

Teisėjai Virginija LozoraitytėArūnas RudzinskasEgidijus Tamašauskas