Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje 2023 m. kovo 23 d. gauti V. T., V. B. ir G. C. 2023 m. kovo 20 d. tarnybiniai pranešimai „Dėl specialiųjų priemonių panaudojimo“ Nr. SV-23-12969 ir Nr. SV-23-12968.

4.2.1. 2023 m, kovo 20 d. apie 8.50 val. pareigūnai V. T., V. B. ir G. C., priėję prie laikino sulaikymo kameros Nr. 119 pastebėjo, kad nuteistasis E. Š., kuris turėjo vykti konvojumi, yra save susižalojęs. Nuteistasis E. Š. dėl susižalojimų pareigūnų – V. B. ir G. C. buvo palydėtas į medicinos personalo kabinetą, kad medikai suteiktų medicininę pagalbą ir suvarstytų žaizdas.

4.2.2. Po medicininės pagalbos suteikimo nuteistasis E. Š. 09.06 val. buvo parvestas atgal į laikino sulaikymo kamerą Nr. 119 laukti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų dėl jo konvojavimo į Alytaus kalėjimą. Prie laikino sulaikymo kameros Nr. 119 pareigūnai nusprendė nuteistojo E. Š. atžvilgiu panaudoti specialiąją priemonę – antrankius, siekiant apsaugoti pastarąjį nuo savęs žalojimo. Pareigūnas V. B. nuteistajam E. Š. 09.07 val. uždėjo antrankius – rankas surakinant už nugaros ir uždarė laikino sulaikymo kameroje Nr. 119. Apie 09.40 val. atidarius laikino sulaikymo kameros duris Nr. 119 buvo pastebėta, kad nuteistasis E. Š., nuplėšęs nuo sutvarstytų žaizdų medicininius tvarsčius ir lupdamas sukrešėjusias žaizdas, vėl save žaloja. Dėl pakartotinio savęs žalojimo nuteistasis E. Š. 9.46 val. SVS pareigūnų buvo palydėtas į medicinos personalo kabinetą medicininei pagalbai ir žaizdų sutvarstymui.

4.2.3. Atvykus Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, nuteistasis E. Š. buvo palydėtas į priimamojo patalpą dėl jo konvojavimo į kitą kalėjimą. Nuteistasis E. Š., siekdamas išvengti konvojavimo į kitą kalėjimą, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams pareiškė, kad konvojumi vykti jis negali bei nori į WC. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas pastarajam paaiškino, kad yra medikų padarytas įrašas apie tinkamą asmens sveikatos būklę konvojavimo metu, todėl bus konvojuojamas. Pareigūnas V. B. nuteistajam E. Š. 09.52 val. nuėmė antrankius ir atlikęs jam asmens kratą kartu su pareigūnu V. T. palydėjo į WC. Vedant pareigūnams V. T. ir V. B. koridoriumi nuteistąjį E. Š. iš WC link Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų, nuteistasis pradėjo pasyviai priešintis – ėjo nenoriai ir pasisukęs į dešinę pusę link pareigūno V. B. pasilenkęs, ištraukė ant diržo užkabintą radijo ryšio stotelę bei metė ją ant grindų. Pareigūnai V. B. ir V. T., reagavo į tokį nuteistojo atliktą veiksmą: pareigūnas V. T. dešinės rankos sugniaužtu delnu kelis kartus sudavė smūgį nuteistajam E. Š. į dešinį šoną ir nugaros sritį, o pareiškėjas – pareigūnas V. B. – dešinės rankos delnu ir alkūne sudavė į dešinįjį petį ir nugaros sritį. Po šių pareigūnų veiksmų nuteistasis E. Š. buvo paguldytas ant grindų veidu žemyn. Pareigūnas V. B. paguldytą nuteistąjį prispaudė iš nugaros pusės ir kairės kojos pagalba fiksavo jo kojas žemiau dubens. Ant grindų gulinčiam nuteistajam E. Š. kelis kartus pareigūnų buvo duotas nurodymas duoti rankas už nugaros, tačiau pastarajam muistantis ir nevykdant pareigūnų nurodymų duoti rankas už nugaros, pareigūnai V. T. ir V. B. paėmę nuteistojo rankas užvedė jas už nugaros ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas 09.55.10 val. uždėjo antrankius. Su uždėtais antrankiais nuteistasis E. Š. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų buvo nuvesdintas į konvojaus automobilį.

4.2.4. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu pateiktą vaizdo medžiagą, nenustatyta, kad nuteistasis E. Š. koridoriumi pareigūnų V. T. ir V. B. vesdinamas iš WC patalpos būtų agresyviais ir aktyviais veiksmais priešinęsis bei kėlęs realų pavojų pareigūnams.

4.2.5. Nuteistojo atliktas veiksmas – ištraukimas ant diržo užkabintos radijo ryšio stotelės ir jos numetimas ant grindų – buvo momentinis, todėl pareigūnų fizinės prievartos pasirinkimo ir panaudojimo būdas reaguojant į tokią situaciją, t. y. pakartotinai suduoti smūgiai nuteistajam pareigūno V. T. dešinės rankos sugniaužtu delnu į dešinį šoną ir nugaros sritį ir pareigūno V. B. suduoti smūgiai (rankos delnu ir alkūne į dešinįjį petį ir nugaros sritį) vertintini kaip perteklinės fizinės prievartos panaudojimas nesant panaudojimo pagrindui – išnykus priešinimosi faktoriui.

4.3. Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareigūnų V. T. ir V. B. fizinės prievartos naudojimas nebuvo adekvatus esamai situacijai. Pareigūnai patys renkasi prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas, tačiau fizinė prievartos panaudojimas visada turi būti adekvatus konkrečiai situacijai. Taip pat pareigūnai turi pareigą užtikrinti, kad prievartos panaudojimas būtų teisėtas ir pagrįstas teisės aktais, įskaitant ir jo atitiktį proporcingumo principui – pareigūnai fizinę prievartą prieš asmenis turi teisę naudoti tik išskirtiniais, teisės aktuose numatytais atvejais.

4.4. 2023 m balandžio 13 d. surašyta tarnybinio patikrinimo Išvada Nr. LV-18704, kurioje konstatavus, kad fizinės prievartos pasirinkimo ir panaudojimo būdas, reaguojant į situaciją, t. y. pakartotiniai smūgiai suduoti nuteistajam E. Š. vertintini kaip perteklinės fizinės prievartos panaudojimas nesant panaudojimo pagrindui – išnykus priešinimosi faktoriui, todėl siūloma pripažinti, kad SVS specialistai: V. T. ir V. B., vesdindami nuteistąjį E. Š., prieš jį panaudojo perteklinius fizinės prievartos veiksmus, t. y. sudavė pakartotinius smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, išnykus panaudojimo pagrindui.

4.5. Tarnybos direktorius 2023 m. birželio 9 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

5. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos (pastabos) teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Bausmių vykdymo sistemos įstatymas nustato bausmių vykdymo sistemos pareigūnų teisinę padėtį, veiklos organizavimą, uždavinius, teises ir pareigas, prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimo bausmių vykdymo sistemos veikloje sąlygas.

Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnai, atlikdami jiems nustatytas funkcijas, įstatyme nustatytomis sąlygomis turi teisę panaudoti prievartą ir (ar) šaunamąjį ginklą.

Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms atlikti. Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 2 punktą prievartą bausmių vykdymo sistemos pareigūnai turi teisę naudoti, be kita ko, kai asmuo nevykdo bausmių vykdymo sistemos pareigūnų reikalavimų ar nurodymų (siekdami priversti jį paklusti).

Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareigūnai turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis ir / ar konvojuodami arba pristatydami į policijos įstaigą ar kitą instituciją arba įstaigą asmenis, atlikdami šių asmenų apžiūrą.

Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – Instrukcija) 174 punkte nustatyta, kad psichinė ir (ar) fizinė prievarta naudojama, kai pataisos pareigūnams reikia apsisaugoti ar apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai, kai suimtieji (nuteistieji) nevykdo Kalėjimų departamento, įstaigos administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekiant priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikant suimtuosius (nuteistuosius), jeigu jie priešinasi, o Instrukcijos 175 punkte numatyta, kad pataisos pareigūnai naudoja antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis, konvojuodami arba pristatydami (palydos metu) į policijos įstaigą, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar kitą instituciją ar įstaigą suimtuosius (nuteistuosius), atlikdami šių asmenų apžiūrą.

Instrukcijos 184 punktas taip pat numato, kad panaudoję prievartą ar šaunamuosius ginklus, pataisos pareigūnai įstaigos direktoriui pateikia tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodo, kada, kur, prieš ką, kokiomis aplinkybėmis prievarta, specialiosios priemonės ar šaunamieji ginklai buvo panaudoti. Dėl prievartos, specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo panaudojimo atliekamas tarnybinis patikrinimas (išskyrus atvejus, kai naudojami antrankiai ir surišimo priemonės prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis, konvojuojant arba pristatant (palydos metu) į policijos įstaigą, asmens sveikatos priežiūros įstaigą (sargybos metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoje) ar kitą instituciją ar įstaigą suimtuosius (nuteistuosius), atliekant šių asmenų apžiūrą). Tarnybiniai pranešimai pridedami prie tarnybinio patikrinimo arba pažeidimo dokumentinės medžiagos.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalį tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą pagal bendrąjį pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Pareigūnai, kurie atlikdami pareigas, pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą (Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalis).

Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui (Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad pareigūnui, be kita ko, kaip tarnybinė nuobauda gali būti skiriama pastaba. Kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas (Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 7 dalis).

Tvarkos aprašas (ginčui aktuali Tvarkos aprašo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 27 d.) reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką.

Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, išskyrus mažareikšmį tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui, atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją (Tvarkos aprašo 6 punktas).

Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Tvarkos aprašo 24 punktas). Vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo arba dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno – įsakymą dėl pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar dėl pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą (Tvarkos aprašo 27 punktas).

7. Vertinant ginčijamo Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-423-552/2018).

LVAT taip pat konstatavęs ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-56-552/2017).

8. Taigi nagrinėjamu atveju, teismas spręsdamas dėl ginčijamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, turi ištirti, ar buvo pagrindas pareiškėjo elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą ir perteklinių veiksmų (fizinės jėgos) panaudojimą. Vertinant skundžiamo Įsakymo teisėtumą, vertinamas ne tik paties Įsakymo, tačiau ir Išvados, kurios pagrindu priimtas Įsakymas, turinys.

9. Pareiškėjo teigimu, jis tuo metu buvusioje situacijoje su nuteistuoju specialiąsias priemones panaudojo adekvačiai bei teisėtai ir specialiųjų priemonių panaudojimas nesukėlė nuteistajam jokių pasekmių (sužalojimų). Anot pareiškėjo, šiuo atveju fizinės prievartos panaudojimas kilo reaguojant į staigų ir visiškai neadekvatų paties nuteistojo E. Š. poelgį, ypač įvertinus paties nuteistojo asmenybę ir elgesį. Be to, padarytas pažeidimas apskritai buvęs tik formalus ir visiškai mažareikšmis. Taigi teismas sprendžia, kad iš esmės pareiškėjas savo skunde kelia jo kaltės nebuvimo šioje situacijoje klausimą.

9.1. Kaip jau minėta, Vidaus tarnybos statutas tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą, padarytą dėl pareigūno kaltės. Tvarkos aprašas taip pat reikalauja, kad kiekvienu atveju, kai sprendžiamas tarnybinės atsakomybės taikymo pareigūnui klausimas, būtų nustatoma pareigūno kaltė (jos forma).

Taigi tuo atveju, jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014; 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015).

9.2. Nagrinėjamu atveju Išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, yra aptarti pareiškėjo veiksmai, kuriuos atsakovė laiko neteisėtais. Pirmiausia, įvardijamas perteklinis fizinės prievartos veiksmų panaudojimas (<...> pareigūnas V. B. dešinės rankos delnu ir alkūne sudavė į dešinįjį petį ir nugaros sritį) prieš nuteistąjį, nesant tam pagrindo (nuteistajam nesipriešinant). Tačiau teismas, vertindamas Išvados turinį, pažymi, kad fizinės jėgos panaudojimo aplinkybės detaliau nebuvo tirtos, nebuvo apklausti kiti pareigūnai, matę tą įvykį. Teismo vertinimu, vien tik iš į bylą pateikto vaizdo įrašo nėra galimybės viską tiksliai ir labai konkrečiai įvertinti fizinės prievartos veiksmus. Taip pat labai svarbus kilusios situacijos elementas – tai paties nuteistojo elgesys, kuris apskritai nebuvo vertinamas nei iki, bei po fizinės jėgos panaudojimo. Išvadoje buvo konstatuota, kad nuteistasis pasyviai priešinasi, eina nenoriai, tačiau detaliau nuteistojo elgesys nebuvo įvertintas, t. y. kad nuteistasis galimai buvo nestabilios psichikos, jis linkęs save žaloti, atsikalbinėjo pareigūnams, juos provokavo, siekė sugadinti pareigūnų turimą įrangą (radijo ryšio stotelę), nebuvo tinkamai įvertintos ir kitos individualios nuteistojo savybės (pvz., kad nuteistasis įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, jam taikoma sustiprinta priežiūra, nes, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, konfliktinėse situacijose su pareigūnais elgiasi agresyviai, linkęs greitai išprovokuoti konfliktą ir pan.). Niekaip nebuvo vertinamas ir faktas, kad net po tarnybiniu nusižengimu atsakovės laikomos fizinės prievartos panaudojimo prireikė dar kelių pareigūnų pagalbos, kad būtų įmanoma nuteistajam uždėti antrankius. Išvadoje nėra pasisakyta, ar atsakovas laikosi pozicijos, kad prievartos priemonės aptariamoje situacijoje (pagildant nuteistąjį ir dedant jam antrankius) apskritai panaudotos nepagrįstai. Kaip jau minėta, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prievarta galima naudoti adekvačiai esamoms aplinkybėms, proporcingai pavojui, be kita ko, atsižvelgiant į pažeidėjo individualias savybes.

Pareiškėjo pateikti paaiškinimai Išvadoje buvo tiesiog atmesti, tačiau atsakovės detaliau nevertinti ir netirti, o tik argumentuojama, kad tokie pareiškėjo paaiškinimai yra jo gynybinė pozicija. O tokie pažeidimo elementai kaip kaltė ir galimai padaryto pažeidimo pasekmės apskritai Išvadoje nenustatytos.

Teismas pastebi, kad Išvadoje apsiribojama konstatavimu, kad pareiškėjo fizinės prievartos naudojimas esamoje situacijai nebuvo adekvatus, tačiau to nepakanka, nes šiuo atveju įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju – Tarnyba) privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–2207/2011; kt.). Taigi sutiktina su pareiškėju, kad kaltė, kaip privalomas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas, šiuo atveju nebuvo nustatyta ir pareikėjo skundo argumentai, susiję su jo kaltės nebuvimo, laikytini pagrįstais.

9.3. Tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Teismas konstatuoja, kad Išvadoje nebuvo įvertinta, kokias neigiamas pasekmes sukėlė (jei apskritai sukėlė) pareiškėjo padarytas pažeidimas, ypač įvertinant tai, kad pats pareiškėjas (kartu su kitais pareigūnais) tą pačią dieną surašė tarnybinį pranešimą apie specialiųjų priemonių panaudojimą nuteistojo atžvilgiu, be to, specialiųjų priemonių panaudojimas buvo fiksuotas vaizdo registratoriumi. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti jų panaudojimo fakto. Nesant apibūdintų tokio pažeidimo neigiamų pasekmių (be formalaus nustatytos įforminimo tvarkos pažeidimo), teismo nuomone, negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis. Pažymėtina ir tai, kad, kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovė, galimas nukentėjusysis (E. Š.) nekėlė pretenzijų dėl byloje aptariamo epizodo.

10. Dėl tarnybinio patikrinimo šališkumo teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta objektyvių pareigūnų, atlikusių patikrinimą, galimo šališkumo (tendencingumo) įrodymų, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį konstatuoti. Dėl šios priežasties su pareigūnų šališkumu susiję pareiškėjo argumentai atmestini.

11. LVAT tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti teisės aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017).

12. Nagrinėjamu atveju darytina pagrįsta išvada, kad nors ginčijamas Įsakymas priimtas teisės aktų įgalioto subjekto, iš esmės laikantis nustatytos procedūros, jame aiškiai nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindimas, tačiau šiuo atveju ginčijamas Įsakymas nėra pagrįstas išsamiu ir objektyviu visų faktinių aplinkybių ištyrimu.

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir teismų praktikos analizę bei įvertinus tai, kad skundžiamame Įsakyme (jo sudedamojoje dalyje – Išvadoje) nėra nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (būtent – nenustatyta pareiškėjo kaltė ir kilusios pasekmės), konstatuotina, kad Tarnyba nepagrindė ir neįrodė, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, todėl pareiškėjo skundžiamas Įsakymas naikintinas kaip nepagrįstas.

13. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakys (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

14. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas. Nesant tikslaus patirtų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo ir pagrindimo, toks pareiškėjo prašymas netenkinamas (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. P-914 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. B.“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.