Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Daivos Jankauskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 4 dalį 105 straipsnio 8 punktą, 206 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 42 straipsnio 2 dalimi paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, turto konfiskavimas. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas (įsiteisėjo 2001 m. sausio 24 d.).

5. Nuteistasis V. B. bausmę atlieka nuo 1998 m. kovo 18 d.

6. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad:

6.1. nuteistojo bendravimo tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatus, atitinka jo amžių, išsilavinimą ir aplinkybes, valios savybės išugdytos. Pataisos įstaigoje nuteistasis vengia destruktyvių grupių, bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus, su nuteistaisiais bendravimo problemų neturi. Šiuo metu nuteistasis sugeba atpažinti socialinius veiksnius, dėl kurių gali atsirasti nusikalstama veika. Bausmės atlikimo metu nuteistasis naudojasi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nėra susijusios su nusikalstamu elgesiu, vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Pataisos įstaigoje nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Nėra įrodymų, kad asmuo būtų susijęs su kriminaline subkultūra.

6.2. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis dešimt kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nuteistasis šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis aštuoniolika kartų skatintas.

6.3. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, šiuo metu nuteistasis nevengia kalbėti ir analizuoti nusikaltimą sąlygojusias aplinkybes bei savo elgesio pasekmes, pripažįsta, kad nusikalstamas veikas atliko.

6.4. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo įstaigos skalbykloje darbininko pareigose. 2016 m. vasario 5 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, tačiau darbinės veiklos nepradėjo. 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam Drausmės komisijos metu buvo pasiūlytas mokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau nuteistasis nepareiškė noro dirbti, kadangi buvo pensinio amžiaus. 2020 m. balandžio 2 d. nuteistasis kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės įsidarbinti, tačiau atsakymo negavo. Nuo 2020 m. gruodžio 1 d. įsidarbino Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje Ūkio aptarnavimo skyriuje, į valytojo pareigas, kuriose dirba iki šiol. Interviu metu nuteistasis teigia, kad paleidimo atveju iš įkalinimo įstaigos realizuos save darbinėje veikloje, atsižvelgiant į sveikatos būklę, nuteistasis yra pensinio amžiaus, įstaigoje gauta pažyma, kad pagal aplinkybes nuteistasis galėtų būti priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

6.5. Nusikaltimai vykdyti siekiant finansinės naudos. Interviu metu nuteistasis teigia, kad gyvendamas laisvėje, neturėjo jokių finansinių sunkumų, pinigų nuteistajam užteko. Nuteistasis turi teismo solidariai priteistą civilinį ieškinį 2 014 034 litų sumai, L.L., jai mirus teisių perėmėjas ir paveldėtojas yra A.K. Paveldėtojas A.K. dėl skolos išieškojimo į antstolius nesikreipė, todėl Pataisos įstaiga vykdomųjų dokumentų nuteistojo vardu nėra gavusi. Iš teismo nutarčių matyti, kad radus meno kūrinius, nuteistojo prašymai išskaičiuoti iš civilinio ieškinio priteisto L.L. (jai mirus teisių perėmėjas ir paveldėtojas yra A.K.) rastų meno vertybių kainą, yra tenkinti, todėl 2 014 034 litų ieškinys šiuo metu yra sumažintas iki 1 200 534 litų (tai atitinka 347 698 Eur). Vertinimo metu nenustatyta, kad nuteistasis turėtų finansinių sunkumų, susijusių su kompulsyviu elgesiu (pvz., lošimu ir pan.). Pataisos namuose dirba, gauna darbo užmokestį. Nuteistasis teigia, kad finansiškai padeda artimieji. Galima teigti, kad nuteistojo finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstama veika, tačiau nusikaltimu padaryta viena pasekmių yra materialinė atsakomybė. Nuteistasis viso bausmės atlikimo metu realios žalos atlyginimui visiškai neskyrė jokio dėmesio, kas netiesiogiai patvirtina, kad jis yra suinteresuotas tik savo asmenine gerove.

Motyvuojamoji dalis

6.6. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinio įvertinimo metu buvo nustatyta, kad šiuo metu teisės pažeidėjas aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse – seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose. Po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal „OASys“ metodika išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija. Dinaminiai veiksniai: turi priteistą didelį civilinį ieškinį, buvo įtakojamas asocialios grupės, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių.

7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

8. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

9. Taigi įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis V. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1998 m. kovo 18 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

11. 2020 m. rugpjūčio 7 d. atlikus V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta jo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (46 balai). Dalį jos (20 balų) sudarė statiniai veiksniai. Tačiau didesnę nusikalstamo elgesio rizikos dalį (26 balus) sudaro dinaminiai veiksniai (išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (4 balai), lėšų tvarkymas ir pajamos (2 balai), gyvenimo stilius ir draugai (15 balų), piktnaudžiavimas alkoholiu (1 balas), mąstymas ir elgesys (4 balai)), kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali sumažinti. Taigi maždaug metų laikotarpyje, nuo 2019 m. gegužės 30 d. vertinimo, nuteistojo V. B. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 5 balais (nuo 31 iki 26 balų), o vertinant rizikos pokytį nuo 2016 m. vasario 19 d. atlikto pirmojo vertinimo – 7 balais. Paskutinėje, 2021 m. gruodžio 31 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, kad 2021 m. lapkričio 19 d. nuteistajam V. B. nustatyta ta pati vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Darytina išvada, kad pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis nepasiekė.

12. BK 51 straipsnio 2 dalyje yra tiesiogiai įtvirtintas reikalavimas teismui, sprendžiančiam dėl bausmės rūšies pakeitimo, įvertinti aplinkybę, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja visiškai ją atlyginti ar pašalinti.

13. Bylos medžiaga patvirtina, kad iš nuteistojo V. B. priteistas civilinis ieškinys nuo 2 014 034 litų šiuo metu sumažintas iki 1 200 534 litų (347 698 eurų). Tai patvirtina 2014 m. sausio 31 d. Vilniaus Apygardos teismo nutartis byloje Nr. T-24/2014 (asmens bylos 1 t., b. l. 140). Nutartyje konstatuojama, kad atliekant V. B. ir jo bendrininkų pagrobtų meno vertybių paiešką, 2008-02‑08 buvo atrasti meno kūriniai – paveikslai, kurie buvo įgyti nusikalstamu būdu. Atrastos meno vertybės pavaizduotos R. M. kolekcijos kataloge ,,(duomenys neskelbtini)” paveikslai: „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 26, vidutinės 80 000 Lt vertės; „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 38, vidutinės 50 000 Lt vertės; „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 39, vidutinės 50 000 Lt vertės; „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 41, vidutinės 45 000 Lt vertės; „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 4, vidutinės 105 000 Lt vertės; „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 9, vidutinės 50 000 Lt vertės; „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 14, vidutinės 80 000 Lt vertės; „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 35, vidutinės 105 000 Lt vertės; „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 3, vidutinės 110 000 Lt vertės, t. y. didelės vertės bei didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turtas, kurį V. B. ir kiti nuteistieji naktį iš 1998-06-30 į 1998-07-01 pagrobė iš R. M. buto Kaune, (duomenys neskelbtini).

14. Remdamasis šiuo faktu, nuteistas V. B. argumentuoja, kad būtent jo pastangų dėka civilinis ieškinys yra sumažintas beveik perpus, tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-634/2013 priimto Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžio matyti, kad aukščiau minėtos meno vertybės buvo surastos ne dėl V. B. parodytos geranoriškos iniciatyvos, o atliekant sėkmingą ikiteisminį tyrimą, kontroliuojant tiek paties V. B. susirašinėjimą, tiek asmenis, galėjusius prisidėti prie meno vertybių slėpimo. Nors minėto teisminio proceso metu V. B. parodė, kad reikalavo iš asmenų, turinčių pagrobtas meno vertybes, jas perduoti prokuratūrai, kiti baudžiamosios bylos duomenys rodo, jog meno vertybes V. B. stengėsi sugrąžinti savo artimiems giminaičiams. Dėl šių priežasčių kolegija civilinio ieškinio sumos sumažinimo fakto nesieja su paties V. B. kryptingomis pastangomis atlyginti padarytą žalą.

15. Kolegija atsižvelgia į tai, kad ir po 2014 m. sausio 31 d. teismo sprendimo V. B. nedėjo jokių pastangų sumažinti priteistą civilinį ieškinį. Nuteistasis viso bausmės atlikimo metu nebandė aiškintis, kam privalo sumokėti priteistą sumą, mirus asmeniui, kuriam buvo priteistas ieškinys, nors jo asmens byloje yra duomenų apie teisių perėmėjus ir paveldėtojus. Pateiktas byloje Vilniaus apygardos teismo atsakymas į V. B. 2021-12-28 prašymą rodo, kad nuteistasis tik prieš teikimo svarstymą kreipėsi informacijos dėl nukentėjusiųjų ar jų teisių perėmėjų duomenų žalai atlyginti. Visa tai tik patvirtina pataisos namų – atvirosios kolonijos teikime pateiktą vertinimą, kad nuteistasis suinteresuotas tik savo asmenine gerove, tačiau ne padarytos didelės žalos bent minimaliu atlyginimu.

16. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad yra teigiamų V. B. pataisos aspektų. Nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuoja jam skirti 18 paskatinimų. Paskutinis paskatinimas buvo paskirtas 2021 m. spalio 26 d. už gerą elgesį, sąžiningą darbą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. B. yra ne kartą skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Tačiau pažymėtina ir tai, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką 10 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, iš jų 5 kartus baustas nuobauda, nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi.

17. Kolegija teigiamai vertina aplinkybes, kad V. B. reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja Resocializacijos skyriaus specialistų organizuojamuose viktorinoje, stalo žaidimų užsiėmimuose, lankė „Spalvų“ terapiją, Socialinių įgūdžių lavinimo programą, dalyvauja psichologų rengiamuose užsiėmimuose. Atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dirbo, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2018 m. vasario 22 d. nuteistasis nepareiškė noro dirbti valytojo pareigose. motyvuodamas, kad yra pensinio amžiaus. 2020 m. balandžio 2 d. nuteistasis raštu kreipėsi į Valstybės įmonę dėl įdarbinimo, tačiau atsakymo negavo. Nuo 2020 m. gruodžio 1 d. įdarbintas Turto valdymo skyriuje valytojo pareigose.

18. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, reikšmingai besikeičiantis teigiama linkme, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam V. B. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar tikrai neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. V. B. elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, daroma pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti, o nusikaltimu padarytai žalai atlyginti nuteistasis nededa jokių pastangų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.