Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-03-16 · Administracinė byla Nr. I1-2029-541/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-16
Bylos Nr.
I1-2029-541/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00195-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2029-541/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00195-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST) priteisti 4 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–3).

Skunde nurodė, kad buvo konvojuojamas tokias maršrutais: 2019 m. gruodžio 26 d. Vilnius – Pravieniškės; 2020 m. sausio 6 d. Pravieniškės – Kaunas – Vilnius; 2020 sausio 10 d. Vilnius – Pravieniškės; 2020 sausio 10 d. Pravieniškės – Vilnius; 2020 sausio 14 d. Vilnius – Pravieniškės.

Pareiškėjo teigimu, konvojavimo sąlygos akivaizdžiai pažeidė teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kadangi konvojavimo automobilyje trūko vietos, nebuvo saugos diržų. Dėl visų šių nepatogumų pareiškėjas kelionės metu patyrė didelį fizinį skausmą, buvo suvaržyta judėjimo laisvė, patyrė psichologinį diskomfortą, jautėsi pažemintas, rizikavo savo sveikata, sukėlė pavojų savo gyvybei. Pareiškėjas nebūtų viso to patyręs, jei atsakovės atstovas būtų tinkamai užtikrinęs konvojavimo sąlygas.

Pareiškėjas savo poziciją grindžia nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais bei praktika.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VST atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 15–21).

Atsakovės atstovė paaiškina, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jame išdėstyti argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti. Paaiškina, kad dėl VST veiksmų teisėtumo konvojavimo metu, kad vien atitinkamai subjektyviai suvokiami pareiškėjo nepatogumai konvojavimo metu, jaučiamos nuolatinės baimės ar jausmas, kad yra kankinamas, nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus. Atsakovės atstovo manymu, kad tokie pareiškėjo argumentai, susiję su konvojavimo automobiliais yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie jo pageidaujamas konvojavimo sąlygas.

Atsakovės atstovė dėl saugos diržų įrengimo, teigia, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Konvojavimo taisyklės), 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Atsakovės atstovė savo argumentus pagrindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika.

Atsakovės atstovė dėl sėdimos vietos įrengimo, asmeniui tenkančio minimalaus ploto ir bagažo, pažymi, kad specialiųjų automobilių kamerose sėdimos vietos yra techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Specialiųjų konvojavimo automobilių kėbulų išorėje yra įrengti atskiri bagažo skyriai. Teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų (normatyvų), vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto bei asmens bagažo pervežimo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė dėl specialiojo konvojaus transporto būklės teigia, kad konvojavimui naudojamoms transporto priemonėms yra keliami specialūs reikalavimai, atitikimas šiems reikalavimams nustatyta tvarka nuolat tikrinamas.

Atsakovės atstovė neturi duomenų, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų žodžiu ar raštu teikė prašymus ar skundus konvojaus viršininkui ar VST. Taip pat turimais duomenimis VST pareigūnai nekonvojavo pareiškėjo 2019 m. gruodžio 26 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. sausio 10 d.; konvojavo pareiškėją 2020 m. sausio 14 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius – Pravieniškės – Kaunas – Vilnius.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovės teigimu, akivaizdu, kad jog pareiškėjo skunde išdėstyti hipotetinio pobūdžio svarstymai ir subjektyvaus pobūdžio argumentai, iš kurių kildinama galimo neturtinės žalos padarymo faktas, yra abstraktūs bei deklaratyvūs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo subjekto veiksmais.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybę atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai arba sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Konvojavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos, lubos, specialiojo automobilio ir specialiojo autobuso langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

Šių taisyklių 145 punkte nustatyta, kad konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinierinių techninių priemonių būklę; 147 punkte – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ir specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale.

Pažymėtina, kad nėra duomenų apie padarytą įrašą dėl pareiškėjo nusiskundimų konvojaus kelionės žurnale, pareiškėjas nenurodė, kad teikė nusiskundimų dėl konvojavimo sąlygų iškart patyręs savo nurodomus teisių pažeidimus. Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų (b. l. 28).

Atsakovės atstovė pateikė kelionės žiniaraštį, iš kurio matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuotas tik vieną dieną t. y. 2020 m. sausio 14 d. maršrutu Vilnius – Pravieniškės – Kaunas – Vilnius (b. l. 1. 22–23). Pasak, pareiškėjo jis buvo konvojuotas penkis kartus, bet VST neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų konvojuotas kitomis datomis, kurias nurodė pareiškėjas. Taip pat byloje VST pateikė automobilių, kuriais buvo vykdomi konvojavimai registracijos liudijimų kopijos ir techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 1. 24–27), patvirtinančios šių transporto priemonių atitikimą teisės aktų reikalavimams.

Dėl vietos trūkumo (dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui pervežimo metu) automobiliuose pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų vietų bei gulimų vietų. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklės bei kiti teisės aktai nenustato minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui užtikrinimo konvojavimo metu. Kaip jau buvo minėta, kad Konvojavimo taisyklių 106 punktas nustato, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Pateikti kelionės žiniaraščiai tvirtina, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių pretenzijų dėl vietos trūkumo automobilyje, o ir tie patys žiniaraščiai tvirtina bei konvojuojamųjų sąrašai tvirtina, kad leistinas pervežamų tokiais automobiliais asmenų skaičius nebuvo viršytas.

Kaip vieną iš pagrindų neturtinei žalai priteisti, pareiškėjas nurodė saugos diržų nebuvimą konvojavimui skirtose transporto priemonėse. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT 2018 m. birželio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4207-822/2018 (taip pat žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-619-552/2017, LVAT 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais IVECO / 120EL ir MERCEDES BENZ / ATEGO. Teismas pažymi, jog pagal oficialios Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos svetainės (www.vta.lt, e-paslaugos, skiltis: apžiūros galiojimas ir istorija) duomenų bazės duomenis, minėtos tarnybinės transporto priemonės atitiko joms teisės aktų keliamus techninius ir saugos reikalavimus bei buvo tinkamos keleiviams pervežti. Taip pat pažymima, kad Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojuojami asmenys turi teisę konvojaus viršininkui raštu arba žodžiu teikti skundus ar prašymus dėl konvojavimo sąlygų. Apie gautus skundus ir jų turinį turi būti pažymėta konvojaus kelionės žiniaraštyje. Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus viršininką dėl netinkamų konvojavimo sąlygų t. y. dėl saugos diržų nebuvimo. Pažymėtina, kad reikalavimas prisegti konvojuojamą asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis.

Pažymėtina, kad pareiškėjo išdėstyti teiginiai yra grindžiami išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Pareiškėjo argumentai, iš kurių kildinamas neturtinės žalos padarymo faktas, yra abstraktūs ir deklaratyvūs.

Tokias išvadas teismas daro, atsižvelgdamas į byloje pateiktus kelionės žiniaraščius, automobilių registracijos dokumentus bei automobilių techninės apžiūros rezultatų ataskaitas. Duomenų apie tai, jog specialus konvojavimo transportas būtų eksploatuojamas techniškai netvarkingas byloje nėra, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl konvojavimo iš esmės netinkamomis sąlygomis laikytini nepagrįstais.

Taigi, konvojuojant pareiškėją pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiškėjas dėl VST vykdytų jo konvojavimų metu neturtinės žalos CK 6.250 straipsnio prasme nepatyrė. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (VST) neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė