Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-07-31 · Civilinė byla Nr. e2S-1649-852/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-31
Bylos Nr.
e2S-1649-852/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23643-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Andrius Verikas (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės B2Kapital, Fortūna, " B2KAPITAL", Valstybinė mokesčių ispekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
N. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1649-852/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23643-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės B2Kapital atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja N. M. 2022 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime nurodė, kad yra nemoki, negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, jų mokėjimo terminai yra suėję, o suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas. Nurodė, kad dirba, šiuo metu jos darbo užmokestis sudaro 549,65 Eur atskaičius mokesčius, turto viršijančio 1 MMA neturi. Pareiškėjos įsiskolinimas sudaro 248 731,01 Eur. Įvertindama savo finansinę būklę, pareiškėja nemato kitos išeities, kaip fizinio asmens bankrotas. Iškėlus bankroto bylą, pareiškėja prašo nustatyti būtiniesiems jos poreikiams 700,00 Eur; bankroto administratoriumi paskirti MB „Nemokumo era“, nustatant 200,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi N. M. iškėlė bankroto bylą; pareiškėjos bankroto administratoriumi paskyrė MB „Nemokumo era“, nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 200 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 700 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatė 4 (keturių) mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma yra lygi 248 731,01 Eur, ši suma viršija 25 MMA. Pareiškėja pagal turtinę padėtį (gaunamas pajamas) negali įvykdyti nurodytų skolinių įsipareigojimų, gauna nedideles pajamas, vertingo turto neturi, todėl laikytina nemokia.

4. Teismas nurodė, kad nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų. O atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą šiuo atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Tuo tarpu atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki, nes jos gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos per protingą terminą. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis).

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių tokios sumos pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad remiantis teismų praktika, fizinio asmens bankroto atveju svarbu atsižvelgti ir į kreditoriaus interesus, kurie būtų pažeisti, patenkinus pareiškėjos reikalavimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjai kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma 700 Eur/mėn. (FABI 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) B2Kapital atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – atsisakyti iškelti N. M. fizinio asmens bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

6.1. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos buvo prašęs išreikalauti iš Lošimų priežiūros tarnybos dėl pareiškėjos vizitų lošimo įstaigose ir registracijos azartinių lošimų internetiniuose puslapiuose per paskutinius 3 metus, tačiau byloje šios informacijos nėra ir ji nebuvo įvertinta.

6.2. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.

6.3. Pagal byloje esančias pajamų metines deklaracijas pareiškėjos metinės pajamos buvo 11 000 – 14 000 eurų, tačiau bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, kad yra pakeitusi darbą ir gauna minimalų atlyginimą, tačiau teismas nesigilino ir nevertino šių aplinkybių, dėl kokių priežasčių pareiškėja keitė darbą.

6.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 149-1077/2023 nusprendė iškeldinti pareiškėją N. M. ir jos vyrą A. M. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad sprendimas iškraustyti ją su sutuoktiniu iš buto, kuris parduotas iš varžytinių, yra apskųstas. Tačiau pareiškėja nenurodė, kur gyvens po iškeldinimo ir, kiek planuoja skirti lėšų buto nuomai ar komunaliniams mokesčiams. Be to, pareiškėja bylos nagrinėjimo metu teigė, kad su vyru negyvena, tačiau iš aukščiau minėto sprendimo matyti, kad sprendimas priimtas jos ir jos sutuoktinio atžvilgiu, vadinasi, galima daryti išvadą, kad pareiškėja galimai gyvena kartu su sutuoktiniu.

6.5. Pagal nurodytus duomenis (2023-04-05 prašyme) yra išvestas elektros energijos tiekėjo sąskaitų vidurkis, nurodyta kiek reikalinga mokėti už vandenį ir „kitus komunalinius mokesčius“, tačiau mokamos sąskaitos už neva elektros energijos tiekimą ir neproporcingai didelės, beveik du kartus viršijančios pareiškėjos darbo užmokestį. Suinteresuotam asmeniui nėra suprantama kokios išlaidos konkrečiai yra reikalingos pareiškėjos komunaliniams ir (nuomos) išlaidoms, nes byloje iš esmės dominuoja tik kvitai už elektros tiekimą, nėra suprantama kas kartu su pareiškėja gyvena minėtame bute, taip pat nėra aišku, kas pareiškėjai padeda padengti visus mokesčius.

Šalies argumentai

6.6. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pirmasis jos įsiskolinimas atsirado, nes jos motina, paėmusi grynaisiais pinigais iš banko virš 200 000 litų jų nenunešė antstolei, neaišku, kur dingo ši grynųjų pinigų suma. Kita skola atsirado, nes pareiškėja motinai parašė notarinį įgaliojimą, neva padėti uždaryti individualią veiklą, tačiau pareiškėjos motina individualios veiklos uždaryti nepadėjo, o vietoj to motina sudarė lizingo ir laidavimo sutartis pareiškėjos vardu ir padėjo pareiškėjos sesei įsigyti automobilį. Šios faktinės aplinkybės, ne tik kad nesudaro jokios loginės sekos, tai yra akivaizdus savo interesų nepaisymas ir visiškas neveikimas. Dėl šių galimai padarytų nusikalstamų veikų (galimai, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas du kartus – pirmą, nes nebuvo nusikaltimo sudėties, antrą dėl senaties) pareiškėja kreipėsi praėjus nemažai laiko, nes kaip nurodyta dokumentuose apie šias skolas sužinojo tik 2017 metais (lizingo sutartys sudarytos apie 2008 metus), o į ikiteisminio tyrimo instituciją buvo kreiptasi tik 2020 metais.

6.7. Pareiškėja nurodė, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra minimalus, o poreikiams kas mėnesį reikalinga 779 eurai (pagal lentelę), bankroto administratoriui planuoja skirti 200 eurų, tačiau pareiškėja nenurodė, kiek lėšų yra planuojama skirti kreditoriams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vien pareiškėjos poreikiams nurodoma suma viršija jos gaunamas pajamas, ir šiuo atveju visiškai nelieka lėšų, skirtų kreditoriniams reikalavimams patenkinti.

Atsiliepimas

7. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

7.1. Apeliantės skunde yra keliamos abejonės, kurios jau buvo nagrinėtos teismo posėdžių metu. Pareiškėja neturėjo naujų skolų per trejų metų laikotarpį, šį laiką dirbo, siekė paaukštinimo. Vienintelė priežastis, kodėl didėja skola, yra palūkanos, kurios yra didesnės nei skola. Skolą pareiškėja dengė iš darbo užmokesčio, taip pat dalis skolos buvo padengta pardavus butą iš varžytinių.

7.2. Pareiškėja nepateikė duomenų dėl naujo būsto nuomos, nes šiuo metu dar nėra iškeldinta iš būsto, kuriame gyvena.

7.3. Pareiškėja teismui pateikė visus patiriamas išlaidas patvirtinančius įrodymus apie išlaidas už elektrą, vandenį, kitus komunalinius mokesčius, maisto, higienos ir kt. išlaidas.

7.4. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, kad ieško darbo, teikia kandidatūras, paskutiniu metu kreipėsi į (duomenys neskelbtini).

7.5. Bylos nagrinėjimo metu pareiškė teikė skaičiavimą, nurodant, kad per mėnesį skiriant po 240 Eur kreditoriams, per metus atiduotų 2 880 Eur dydžio skolą, per 30 metų – 86 400 Eur, kas akivaizdžiai nėra protinga. O būtiniesiems poreikiams skirtos išlaidos buvo grindžiamas ir ateityje planuojamomis gauti pajamomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

11. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – pažymą iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuria siekia pagrįsti, jog netapo nemokia dėl azartinių lošimų.

12. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas atkreipia dėmesį, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

13. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teikiamas naujas įrodymas yra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, neužvilkins bylos nagrinėjimo, jis yra priimamas ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl fizinio asmens nemokumo

14. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ, Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. O sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, vertintina ne tik fizinio asmens nemokumo būklė, tačiau ir tai, ar nėra Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems egzistuojant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

15. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti atsižvelgiama į visus šiuos kriterijus: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA, 2) šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę; 3) nėra galimybės šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Pareiškėjos kartu su pareiškimu į bylą bei kartu su 2023 m. vasario 13 d. teiktu prašymu dėl trūkumų šalinimo pateikti išrašai ir dokumentai pagrindžia, kad pareiškėja neturi nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto, iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėjos banko sąskaitoje esantis lėšų likutis išrašo pateikimo dieną buvo 114,42 Eur, pareiškėjos darbo užmokestis sudaro 549,65 Eur atskaičius mokesčius. Be kita ko, pareiškėja paaiškino, kad siekia rasti geriau apmokamą darbą ir tebevykdo darbo paiešką, tačiau rezultatai nėra sėkmingi. Paaiškino, kad per metus galėtų kreditoriams grąžinti 2 880 Eur. Tuo tarpu pareiškėjos įsiskolinimas siekia 248 731,01 Eur. Atsižvelgiant į pareiškėjos nuosavybės teise turimą turtą, pateiktus paaiškinimus, skolinių įsipareigojimų apimtį, aplinkybę, kad mokėjimo terminai suėję, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, kad pareiškėja neturi galimybės padengti skolas iš turimo turto/gaunamų pajamų, negali to padaryti per protingą terminą, taigi ir yra laikytina nemokia FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme.

16. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 8 dalį teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka Įstatymo 2 str. 2 d. nurodytosios sąlygos; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitų veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus LR BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 str., ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus Įstatymo 10 str. 1 d. 1, 2 ir 7 p. nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pareiškėja nepateikė informacijos iš Lošimų priežiūros tarnybos dėl pareiškėjos vizitų lošimo įstaigose ir registracijos azartinių lošimų internetiniuose puslapiuose per paskutinius 3 metus, kaip tai numatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte. Pareiškėja su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė pažymą iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri pagrindžia, jog pareiškėja netapo nemokia dėl azartinių lošimų, vadinasi neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatytas pagrindas. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja yra laikytina nemokia bei egzistuoja įstatyme numatytų sąlygų visuma, kuriai esant pareiškėjai gali būti keltina bankroto byla (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 8 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

17. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad pareiškėja turėtų pagrįsti, kokias pajamas planuoja gauti ateityje bei jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja nesiėmė jokių priemonių susirasti geriau apmokamą darbą. Apeliacinės instancijos vertinimu, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, reikalavimas nurodyti, kokias pajamas pareiškėjas planuoja gauti ateityje laikytinas pertekliniu. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Pareiškėja žodinio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad siekia rasti geriau apmokamą darbą, atitinkantį pareiškėjos išsilavinimą, turimą patirtį, aktyviai siunčia paklausimus potencialiems darbdaviams dėl įsidarbinimo. Šiais pareiškėjos paaiškinimais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Pažymėtina ir tai, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjo pateiktos informacijos teisingumas gali būti vertinamas taip pat jau po bankroto bylos iškėlimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Dėl asmens sąžiningumo vertinimo

18. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais. Iš byloje esančių pareiškėjos banko sąskaitos išrašų, antstolių patvarkymų matyti, kad pareiškėja pagal turimas galimybes dengė įsiskolinimą, byloje nenustatyta, kad pareiškėja per paskutinius trejus metus būtų sąmoningai bloginusi savo turtinę padėtį, siekusi išvengti atsiskaityti su kreditoriais.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog civilinėse bylose galioja sąžiningumo prezumpcijai, o asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Sąžiningumas suprantamas ir kaip pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). O bendradarbiavimo principas reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Susipažinus su byloje esančiais rašytiniais paaiškinimais bei pareiškėjos žodinio bylos nagrinėjimo metu pateikta informacija, darytina išvada, jog pareiškėja pateikė būtiną pateikti informaciją, bendradarbiavo, be kita ko, siekė paaiškinti įsiskolinimų atsiradimo aplinkybes, turtinę, šeiminę padėtį. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja būtų pateikusi tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą, įsipareigojimų dydį, turimą turtą ir kt. (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė įstatyme įtvirtintų pagrindų, kai fizinio asmens bankroto byla negali būti keltina, įskaitant ir pareiškėjos nesąžiningumo kriterijaus, t. y. nesąžiningų veiksmų ar neveikimo, nesiekiant atsiskaityti su kreditoriais ar sąmoningai siekiant bloginti savo turtinę padėtį.

Dėl būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidų

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Teismas pažymėjo ir tai, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje nei laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymas nenustato reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jei tokie pateikti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė įrodymais pagrįstą kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomų reikalingų lėšų apskaičiavimą. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino, jog pareiškėjos nurodoma suma būtiniesiems poreikiams tenkinti, t. y. suma skirta išlaidoms už elektrą, vandenį, kitus komunalinius mokesčius, maisto, higienos priemonių, telefono ryšio išlaidos yra pagrįstos, nėra nepagrįstai per didelės. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtos 700 Eur dydžio išlaidos, reikalingos kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra nustatytos nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, iš kurių išskaitymai kreditoriams neatliekami.

22. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir apeliantės argumentą, jog pareiškėjai negalėjo būti keltina bankroto byla, nes pareiškėja nepateikė duomenų apie ketinamų skirti atsiskaitymui su kreditoriais lėšų dydžio. Kaip ir nurodo pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą bei iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja teikė pirmosios instancijos teismui skaičiavimą, kokią sumą galėtų grąžinti kreditoriams per mėnesį, metus. Pažymėtina, kad pareiga pateikti konkrečią informaciją, be kita ko, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidos, bankroto administravimo išlaidos ir kt. atsiranda antrojoje fizinio asmens bankroto proceso stadijoje – mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinime. Ši bankroto proceso stadija prasideda tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą ir susideda iš dviejų etapų – 1) mokumo atkūrimo plano projekto parengimo ir svarstymo kreditorių susirinkime (neteisminis etapas); 2) mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo teisme (teisminis etapas).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Būtent mokumo atkūrimo plane turės būti nurodoma, kokios yra bankrutuojančio asmens plano teikimo tvirtinti metu gaunamos pajamos ir išlaidos, mokėjimų kreditoriams grafikas, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, administravimo išlaidos, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir kt. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą detaliai reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos.

24. Teismo vertinimu, nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, kiti skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi esminės įtakos galutiniam klausimo dėl bankroto bylos ne teismo tvarka išsprendimo rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Pavyzdžiui, 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

25. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja yra nemoki bei neegzistuoja įstatyme numatyti pagrindai, kuriems esant fizinio asmens bankroto byla nekeltina. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės B2Kapital atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas