Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-08-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1554-903/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-02
Bylos Nr.
A15.-1554-903/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01007-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
R. G.
Nukentėjusysis
D. P.
Advokatai
Osvaldas Martinkus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1554-903/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01007-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.9.10. (S)
Registro objektas ROIK: 19102013067KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugpjūčio 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Adelei Gečienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G. ir jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) atstovams V. L., E. K.,

nukentėjusiajai D. P.,vertėjai V. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2019 m. birželio 3 d., apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 reikalavimus, nepasirinko saugaus šoninio atstumo atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. G. pripažino savo kaltę dėl paties eismo įvykio, tačiau nesutiko su administraciniu kaltinimu dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Paaiškino, kad jis važiavo Bangų g. ir užkabino automobilį, kai suprato, kad kliudė, sustojo. Jis ne iškart pajuto, kad kliudė kitą automobilį, nes kelias nelygus, yra iš akmenų. Po smūgio jis nuvažiavo apie 10 m. Išlipęs iš mašinos nufotografavo savo ir nukentėjusiosios automobilius. Buvo intensyvus eismas, todėl jis apie 25 m patraukė savo automobilį. Jis važiavo su keleive. Apžiūrėjęs automobilį, paprašė keleivės ant popieriaus lapo užrašyti jo automobilio bei telefono numerį. Paėmė lapelį ir ėjo prie nukentėjusiosios automobilio, kad jį palikti po valytuvu, kadangi jis nežinojo, kieno tai automobilis. Jam einant, iš kirpyklos atėjo moteris ir jis pasakė, ką padarė, bei pasiūlė išsiaiškinti. Moteris užuodė alkoholio kvapą ir nusprendė kviesti policiją. Ir viskas, ji iškvietė policiją, o jis pasiliko laukti policijos. Iškart po eismo įvykio jis policijai neskambino, nes laukė, gal kas ateis prie automobilio.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. P. parodė, kad ji buvo kirpykloje, esančioje Bangų g. 9, Klaipėdoje. Automobilį buvo palikusi prie kirpyklos. Jai būnant kirpykloje, įbėgo moteris, kuri paklausė „kieno po langais yra „(duomenys neskelbtini)“ ar negirdėjote smūgio ?“. Moteris nurodė, kad į jos automobilį įvažiavo. Išėjusi iš kirpyklos, ji pamatė, kad visas jos automobilio šonas nubrauktas ir įlenktas. Kartu išėjo moteris bei kirpėja. Ji paklausė moters, ar pažeidėjas pabėgo. Moteris nurodė, kad automobilio savininkas stovi ten toliau bei nurodė to automobilio markę „(duomenys neskelbtini)“, mėlynos spalvos. Ji pradėjo eiti link to automobilio. Tuo metu automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir jie susitiko pusiaukelėje. Jis turėjo kartoninį lapelį, padavė jai ir pasakė, kad jei bus pretenzijų skambinti. Ji pamatė, kad jis yra neblaivus, iškvietė policiją. Policijai atvykus, ji padavė vairuotojo paduotą jai kartoninį lapelį, kuriame buvo parašytas telefono numeris, ir įrašas „jei bus problemų skambinti“. Tarp jų automobilių buvo kitų automobilių, tarpų didelių nebuvo. Vairuotojas buvo nutolęs maždaug už 100 m. Draudimas jai sumokėjo apie 503 eurus. Jos nuomone, vairuotojas pavažiavo toliau, kad netrukdyti eismo. Policijos laukė lauke, atvyko po kokių 10 min.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. J. parodė, kad ji su vyru buvo namie, (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, žiūrėjo televizorių ir išgirdo smūgį. Pažiūrėjo per balkoną ir pamatė mėlynos spalvos automobilį, atsitraukusį apie 2 m nuo kito automobilio. Gatvėje buvo pastatyta daug automobilių, t .y. nuo perėjos iki fabriko. Vairuotojas buvo išlipęs ir fotografavo abu automobilius. Paskui jis įsėdo į automobilį ir pavažiavo kiek toliau link fabriko. Ji išėjo perstatyti savo automobilio. Ji savo automobilį pastatė toliau nuo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio kitoje kelio pusėje. Ji ant „(duomenys neskelbtini)“ matė įbrėžimus. Perstačius nuėjo į kirpyklą paklausti, ar yra nubrėžto automobilio savininkas. Ji savininkei parodė, kur yra tas automobilis. Nukentėjusioji ruošėsi eiti link tos mašinos, bet tas vairuotojas atėjo su lapeliu rankoje. Jie susitiko pusiaukelėje. Ji nuėjo namo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad R. G. keleivės rašyto lapelio perduoto pareigūnams nei prie administracinio nusižengimo, nei prie ikiteisminio tyrimo bylos nerado. Po eismo įvykio R. G. policijos nekvietė ir taip pažeidė KET 222 punkto reikalavimus. Kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiajai pervedė 501,26 eurus, todėl prašo perkvalifikuoti R. G. veiką iš ANK 426 straipsnio 2 dalies į 426 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

be R. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, įrodyta 2019 m. birželio 4 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 30-ANR_P-36004-2019, policijos pareigūno A. S. 2019 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiosios D. P. paaiškinimu, liudytojos J. J. paaiškinimu bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Taigi nekyla abejonių, jog R. G. 2019 m. birželio 3 d., apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus šoninio atstumo atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino (iš byloje esančio 2019 m. birželio 25 d. Ergo Insurance SE Lietuvos filialo mokėjimo nurodymo matyti, kad draudimo bendrovė D. P. atlygino 501,26 eurų žalą). Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėtį - kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Tuo tarpu administracinis kaltinimas R. G. pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

KET 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, ir nori taip elgtis, siekia išvengti teisinių tokio pažeidimo padarinių. Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos turi būti atskleistas ne tik kaltės dėl tokio pasitraukimo, bet ir motyvo bei tikslo turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-7-3/2013; 2AT-8-2013, 2AT-50-303/2018). Taigi pagal kasacinio teismo praktiką asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, paneigiančių R. G. versiją, kad jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos.

R. G. pripažino, kad 2019 m. birželio 3 d., apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio atstumo atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš teismo posėdžio metu R. G. duotų parodymų matyti, jog jis, suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, ir nežinodamas kieno automobilį apgadino, nusprendė palikti raštelį, informuojantį apie jo padarytą eismo įvykį, nurodydamas savo vairuojamo automobilio duomenis bei telefono numerį, tikėdamasis tokiu būdu su nukentėjusiuoju susisiekti ir paaiškinti įvykio aplinkybes bei susitarti dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusioji D. P. bei liudytoja J. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. G. turėjo ir davė lapelį su jo duomenimis bei laukė iškviestos policijos. Iš policijos pareigūno A. S. 2019 m. birželio 3 d. tarnybinio pranešimo „Dėl neblaivaus vairuotojo“ matyti, kad atvykus į įvykio vietą R. G. buvo eismo įvykio vietoje, o nukentėjusioji D. P. paaiškino, kad ant jos automobilio lango, už valytuvų buvo paliktas lapelis su užrašu "mano tel. nr., (duomenys neskelbtini), automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) jeigu turėsite pretenzijų skambinkit". Šios aplinkybės rodo, kad R. G. nevengė atsakomybės ar pareigos atlyginti padarytą žalą, informavo nukentėjusiąją, kad jis padarė žalą, nukentėjusiajai nusprendus kviesti policiją, laukė jos atvažiuojant, todėl tokioje situacijoje laikyti jo pavažiavimą apie 60 m į priekį iš įvykio vietos siekiu pasitraukti iš eismo įvykio vietos nėra pagrindo.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, R. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

R. G. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. G. prisipažino padaręs nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra dirbantis. Tokiu būdu, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad R. G. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus minimalią ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

R. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirti 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

Išaiškinti R. G., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 19102013067, įmokos kodą 1001.

Administracinio nusižengimo teiseną R. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus