Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. P. skundas dėl lygtinio paleidimo sąlygų taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014-09-12 nutartimi nuteistojo D. P. skundą atmetė.

Nuteistasis nesutinka su Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pateiktu 2014-07-16 atsakymu Nr. 2S-3657, kuris, nuteistojo nuomone, neišnagrinėtas pagal skunde išdėstytus argumentus. Taip pat buvo gautas pataisytas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014-08-26 raštas Nr. 2S-4349. Tačiau tokiu atveju atsirado skirtingi taikymo būdai skirtingose bylose dėl tos pačios aplinkybės.

Nuteistojo teigimu, atsižvelgiant į duomenis, naujas lygtinio paleidimo įstatymas negalioja asmenims, nuteistiems iki įstatymo įsigaliojimo ir atliekantiems bausmę, tą yra konstatavęs Kauno apygardos teismas 2012-09-05 nutartyje bylos Nr. 1S-1533-238/2012, taip pat 2011-03-23, nutartyje bylos Nr. 1S-342-290/2011 ir kitose.

Marijampolės rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes dėl Lietuvos Respublios BVK 3 str. 3 d., kad „Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Kolizijos tarp vienodų pagal teisinę galią bausmių vykdymo teisės aktų atvejai gali būti sprendžiami remiantis keliomis taisyklėmis, pvz., taikant vėliausiai priimtą teisės aktą arba teisės aktą, numatantį švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį.

Pažymima, kad nei 2012 m. liepos 1 d. LR BVK 158 str. pakeitimo ir papildymo įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato, kad 2013 m. sausio 1 d. LR BVK 158 str. pakeista ir papildyta redakcija gali būti taikoma atgal, t. y. prieš šios nuostatos įsigaliojimą padarytoms nusikalstamoms veikoms ir jas padariusiems asmenims. Kadangi grįžtamasis įstatymo galiojimas gali būti nustatomas tik išimtinais atvejais, jis turi būti motyvuotai apibrėžtas atskirame teisės akte.

Nuteistas nurodė, kad pagal BK 150 str. 3 d. buvo nuteistas 2007 m. birželio 29 d. ir subendrintu su anksčiau paskirtu 2006 m. liepos 28 d. nuosprendžiu ir faktiškai bausmę atlikinėja nuo 2005 m. birželio 21d. buvo lygtinai paleistas Kauno apygardos teismo, teisėjų kolegijai pritarus Kybartų pataisos namų administracijos teikiamam siūlymui nuteistąjį D. P. paleisti į laisvę atlikus daugiau kaip 1/2 paskirtosios bausmes.

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. taikė lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BK 150 str. 3 d. ir D. P. paleido lygtinai iš laisvės atėmimo vietos Kybartų pataisos namų, neatlikus paskirtosios bausmės iki jos pabaigos – 2013-04-20. Pabrėžiama, kad nuteistasis jau buvo paleistas lygtinai 2009-06-12 pagal minėtus nuosprendžius, todėl ir taikytina redakcija galiojusi iki 2013-01-01. Šiuo atveju turi būti taikoma BVK 3 str. 3 d. kolizijos atvejis ir taikoma švelnesnis nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, t. y. BVK 157 str. 2 d. 2 p., 158 str. aktuali redakcija

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK 158 str. (2012-06-05 įstatymo Nr. XI-2040 (nuo 2013-01-01) redakcija) yra pateikti atvejai, kada nuteistiesiems netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio 2 d. numato, kad lygtinai iš pataisos įstaigos nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Ankstesnėje BVK 158 straipsnio redakcijoje tokio draudimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebuvo numatyta. Šis BVK pakeitimas tiesiogiai įtakoja nuteistojo D. P. teisinę padėtį, kadangi nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą bausmę pagal kelis nuosprendžius, tame tarpe ir pagal Šiaulių apygardos teismo 2006-12-18 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 264 str. 2 d., 150 str. 3 d, t. y. už nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nusikaltimų nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Nors nuteistojo D. P. teisinė padėtis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuo 2013-01-01, pakeitus BVK 158 straipsnį, buvo pasunkinta, tačiau būtina nustatyti, ar šiuo atveju taikytinos BK įtvirtintos nuostatos dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo laike. Pažymėtina, kad sunkinančio asmens teisinę padėtį negaliojimo atgal principas yra išimtinai baudžiamosios teisės principas ir taikytinas tik baudžiamojoje teisėje, o ne baudžiamojo proceso ar bausmių vykdymo teisėje. Įstatymo galiojimo laike principas yra įtvirtintas BK 3 straipsnyje, pagal kurio 3 dalį nuteistojo teisinę padėtį sunkinantis įstatymas atgal negalioja. Baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu, todėl BVK nuostatų taikymo atveju negalima remtis BK 3 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. Pažymėtina, kad pačiame BVK yra numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 str. 1 d.). Analogiška nuostata dėl nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo yra numatyta ir BPK 4 str. 1 d. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pritartina išvadai, jog D. P.. taikytinos šiuo metu lygtinio paleidimo tvarką ir sąlygas numatančios teisės normos, net jei jos ir griežtina lygtinio paleidimo sąlygas tiems nutiestiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti dar iki šių nuostatų įsigaliojimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BVK 3 str. 3 d. numato atvejį, kai taikomas nuteistojo teisinę padėtį švelninantis įstatymas bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju. Tačiau įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tuo tarpu šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ar taikytina šiuo metu galiojanti ar jau nebegaliojanti įstatymo redakcija. Kitų atvejų, kai taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymuose nėra numatyta.

Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išsprendė nuteistojo skundą ir pagrįstai nurodė, kad jo atžvilgiu netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įtaigos. Esant sąlygoms, kurios draudžia taikyti nuteistajam D. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. P. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.