Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. kovo 28 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės dalyvė, akcininkė bei direktorė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skubos tvarka (t. II, 97–107).

Kartu su prašymu pareiškėja pateikė galiojantį kelionės dokumentą, Bendrovės banko sąskaitos išrašą bei verslo planą, ir kitus dokumentus (t. II, b. l. 108–174).

Migracijos departamento Imigracijos skyriui nagrinėjant pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, kilo pagrįstų įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos, joje dirbančių darbuotojų ir minėtos užsienietės ketinimų Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių, prašydamas atlikti Bendrovės veiklos patikrinimą (t. II, b. l. 2).

Migracijos departamentas 2018 m. liepos 30 d. gavo Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. liepos 27 d. raštą Nr. 10-S-72681 (1.46-10) kartu su šio skyriaus 2018 m. liepos 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-31036 (t. II, b. l. 7, 8). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus Bendrovės vykdomos veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), jokių Bendrovės vykdomos veiklos požymių nerasta. Minėta adresu yra gyvenamasis namas, į kurį Migracijos valdybos pareigūnams patekti nepavyko, kadangi jis buvo užrakintas. Apklaustas greta esančio namo kaimynas V. Š. paaiškino, jog name jau kurį laiką niekas negyvena ir jokia veikla čia nėra vykdoma. Taip pat nurodyta, kad tęsiant patikrinimą, telefonu buvo susisiekta su Bendrovės direktore J. N., kuri paaiškino, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), teigė nežinanti, kur yra kiti darbuotojai. Toliau tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nuvykus Bendrovės darbuotojos J. L. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), namo durų niekas neatidarė. Jokių kitų šios darbuotojos kontaktų nerasta.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė ginčijamą Sprendimą.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ir kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Taigi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teikdama prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad ji užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius bendrovės vykdomai veiklai pagrįsti pateikė šiuos dokumentus: Bendrovės verslo planą (t. II, b. l. 131–133), kuriame nurodyta, kad Bendrovė užsiima įvairių sričių konsultacinių paslaugų teikimu; 2016 m. lapkričio 1 d. su (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės „B.“ sudarytos sutarties Nr. 01/11-2016 kopiją; 2017 m. sausio 2 d. su UAB „F.“ sudarytos teisinių paslaugų sutarties kopiją; 2017 m. sausio 2 d. su Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės „H. T.“ sudarytos teisinių paslaugų sutarties kopiją; 2017 m. kovo 3 d. su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu fiziniu asmeniu V. G. sudarytos teisinių paslaugų sutarties kopiją; 2017 m. balandžio 4 d. su Didžiojoje Britanijoje registruotos įmonės ,,M. b.“ sudarytos teisinių paslaugų sutarties kopiją; 2017 m. gegužės 2 d. su (duomenys neskelbtini) piliete N. S. sudarytos patalpų nuomos sutarties kopiją; 2017 m. birželio 6 d. su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu fiziniu asmeniu J. V. sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties kopiją; 2017 m. rugpjūčio 1 d. su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu fiziniu asmeniu V. K. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 01-08/2017 kopiją; 2017 m. spalio 5 d. su T. G. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 05/10-2017 kopiją; 2017 m. spalio 5 d. su Lietuvos Respublikos piliečiu D. G. sudarytos svetainės kūrimo sutarties Nr. 05/10/2017 kopiją; 2017 m. lapkričio 1 d. su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu fiziniu asmeniu A. Z. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 01/11-2017 kopiją; 2017 m. lapkričio 14 d. su UAB „I. v.“ sudarytos sutarties Nr. 51787 kopiją; 2017 m. gruodžio 1 d. su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu fiziniu asmeniu V. G. sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 01/12-2017 kopiją; 2018 m. sausio 9 d. su UAB „I. G.“ sudarytos teisinės paslaugų teikimo sutarties Nr. 09/01-2018 kopiją ir kt. dokumentus.

Pareiškėja kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi ir kitais dokumentais pateikė AB ,,Luminor Bank“ Bendrovės sąskaitos išrašą. Kaip matyti iš šio išrašo, iš esmės visos finansinės operacijos vyko su užsienio ((duomenys neskelbtini)) piliečiais bei užsienyje registruotomis įmonėmis (t. II, b. l. 151–168). Taip pat iš pateiktų dokumentų matyti, kad Bendrovė atliko pavienius pinigų pervedimus UAB ,,F.“ už konsultacinių paslaugų pirkimą bei atsiskaitymai UAB ,,I.“ už suteiktas buhalterines paslaugas. Pažymėtina, kad 2018 m. vasario 11 d. į Bendrovės banko sąskaitą UAB ,,I. G.“ atliko 5 000 Eur pervedimą. Migracijos departamentas atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, kad UAB ,,I. G.“ tuo metu nebuvo nei vieno įdarbinto asmens (pirmasis darbuotojas įmonėje buvo įdarbintas tik 2018 m. birželio 1 d.). Nurodytos aplinkybės sudaro rimtą pagrindą manyti, kad buvo siekta imituoti vykdomą veiklą. Visos kitos Bendrovės atliktos operacijos – tai Bendrovės lėšų nurašymai pagal debeto nurodymus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui bei banko mokesčiai. Liudytoja J. L. (Bendrovės buhalterė) teismo posėdyje tvirtino, jog Bendrovė vykdo veiklą Lietuvoje, tai patvirtina sudarytos sutartys ir išrašomos sąskaitos faktūros, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji dirbti Bendrovėje pradėjo 2017 m. lapkričio 1 d., t. y. Bendrovėje dirbo tik 4 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi į Migracijos departamentą. Atsižvelgus į tai, pagrįstai manytina, kad Lietuvos Respublikoje jokia veikla užsiimama nebuvo arba ji vykdyta tik minimaliai, be to, liudytojos paaiškinimai nepatvirtinta, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad Bendrovė nėra suinteresuota realios ūkinės-komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu.

Minėta, kad ši Įstatymo nuostata yra imperatyvi ir būtent pareiškėja turi pagrįsti vykdomos veikos realumą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

Byloje nustatyta, kad Bendrovė savo įstatuose kaip ūkinės-komercinės veiklos rūšį nurodo ir teisinę ir apskaitos veiklą, bendruosius patarimus ir konsultacijas, teisinių dokumentų rengimą, konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą. Bendrovė 2017 metų verslo plane nurodė, kad, atsižvelgiant į bendrovės specialistų lygį, darbo patirtį, anglų kalbos mokėjimą, sukurtą partnerių tinklą, Bendrovė yra pranaši lyginant su konkurentais, Bendrovė Lietuvoje įgijo partnerių, vienas jų – UAB „F.“, dalis kompanijos specialistų dirba nuotoliniu būdu; šiame verslo plane teigiama, kad kokybiškų teisinių paslaugų teikimas įmonėms, smulkaus verslo subjektams labai perspektyvus, Bendrovė dirba pelningai, ketina analizuoti konkurentų veiklą, kad būtų užpildytas trūkstamų teisinių paslaugų poreikis, tobulinti organizacinę struktūrą (t I., b. l. 124–127). Bendrovė 2018 metų verslo plane nurodė, kad direktorės pareigas pradėjo eiti pareiškėja, kuri turi didelę patirtį verslo konsultavimo paslaugų teikimo srityje, geba plėtoti įmonę itin konkurencingoje aplinkoje, bendrovė turi partnerių Lietuvoje (UAB „F.“), nors ilgą laiką teikė paslaugas pati; verslo plane nurodyta, kad Lietuvos teisinių paslaugų poreikis neabejotinai didėja, ypač mažesniuose miestuose; Bendrovė teikia visą teisnių paslaugų spektrą, taip pat mokesčių ir finansines konsultacijas juridiniams asmenims (t. II, 131–133).

Taigi, teismas, įvertinęs Bendrovės steigimo dokumentuose, 2017 ir 2018 metų verslo planuose nurodytą veiklos pobūdį kitų rašytinių įrodymų (be kita ko, ir Bendrovės atsakovui pateiktas sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, interneto svetainės vaizdą, Bendrovės iškabą veiklos adresu) visumą, daro išvadą, kad Bendrovė realiai deklaruojamos teisinių, verslo ir kitų konsultacijų veiklos Lietuvos Respublikoje faktiškai nevykdė. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir Migracijos skyriaus patikrinimo metu užfiksuotų duomenų visuma nepaneigia atsakovo išvados, kad Bendrovė veikė tik formaliai, iš esmės sukuriant teisinį pagrindą kreiptis pareiškėjai dėl teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo (pratęsimo).

Taigi, atsakovo išvada, kad Bendrovė, kurios dalyvė yra pareiškėja, ne mažiau kaip 6 mėnesius iki kreipimosi į Migracijos departamentą faktiškai nevykdė pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, yra pagrįsta.

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi administracinė byla Nr. A-3052-525/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02814-2018-9) pareiškėjos, įskaitant ir Bendrovės akcininkę M. S., skundą atmetė kaip nepagrįstą, įvertinęs tuos pačius Bendrovės veiklą patvirtinančius dokumentus. Taigi, minėtoje byloje nustatytos aplinkybės turi įrodomąją reikšmę ir šiai bylai. Teismas neturi pagrindo šių duomenų vertinti kitaip. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Bendrovės steigimo dokumentuose, 2017 ir 2018 metų verslo planuose nurodytą veiklos pobūdį kitų rašytinių įrodymų (be kita ko, ir Bendrovės atsakovui pateiktas sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, interneto svetainės vaizdą, Bendrovės iškabą veiklos adresu) kontekste, padarė išvadą, kad Bendrovė realiai deklaruojamos teisinių, verslo ir kitų konsultacijų veiklos Lietuvos Respublikoje faktiškai nevykdė. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir Migracijos skyriaus patikrinimo metu užfiksuotų duomenų visuma nepaneigia Departamento išvados, kad Bendrovė veikė tik formaliai, iš esmės sukuriant teisinį pagrindą kreiptis pareiškėjai dėl teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo (pratęsimo).

Pareiškėja teigia, kad turi daug partnerių Lietuvos įmonių gretose (pvz., advokatų kontoros ,,E. S.“ Lietuvos filialas, UAB ,,S. b.“ ir kt.), tačiau nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad pagal Bendrovės su (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės ,,B.“ sudarytą sutartį Nr. 01/11-2016 už atliktas paslaugas buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Už suteiktas paslaugas grynaisiais pinigais buvo atsiskaityta ir pagal 2017 m. lapkričio 1 d. su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu fiziniu asmeniu A. Z. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 01/11-2017. Nors toks atsiskaitymo būdas nėra uždraustas Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau įvertinus tai, jog Bendrovė turi atidarytą sąskaitą banke, tačiau ja nesinaudojo finansinėms operacijoms atlikti ir atitinkamai vykdomai veiklai pagrįsti, yra pakankamai rimtas pagrindas įtarti, kad pateiktais kasos pajamų orderiais tik siekta imituoti pajamų gavimą.

Pareiškėjos teigimu, negali būti vadovaujamasi Bendrovės patikrinimo metu surinktais duomenimis, kadangi pareiškėja tuo metu buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos. Kartu su skundu pateikė nuotraukas, kuriose matyti, kad ant namo lango, kuriame gyvena pareiškėjai ir neva yra vykdoma Bendrovės veikla, pridėtas lapas su Bendrovės kontaktais (t. I, b. l. 20, 22–27). Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad atsakovas patikrinimo metu ne tą namą nufotografavo (t. II, b. l. 9). Tačiau ir pareiškėjos pateiktose nuotraukose nėra užfiksuoto namo numerio (t. I, b. l. 23–24). Vėliau gi pateiktose foto nuotraukose matytina namo numeris, tačiau jokių informacinių ženklų, kad vykdoma veikla, nepateikė (t. III, b. l. 17, 18). Taigi, pateiktos nuotraukos negali patvirtinti vykdytinos veiklos aplinkybių. Be to, ir pareiškėjos pateiktos nuotraukos nelaikytinos patikimais įrodymais, patvirtinančiais Bendrovės veiklos požymius. Minėtos nuotraukos nėra aprašytos. Be to, 2018 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog apklaustas greta esančio namo kaimynas V. Š. paaiškino, kad name pastate jau kurį laiką niekas negyvena ir jokia veikla čia nėra vykdoma (t. II, b. l. 8).

Byloje nustatyta, kad Bendrovėje 2015 m. gegužės 26 d. įdarbintas finansų vadybininko pareigas užimantis N. B. (t. I, b. l. 151–152). Atliekant Bendrovės patikrinimą, šis darbuotojas nerastas, nors pagal darbo sutartį sulygta 8 valandų darbo savaitė, nėra numatytas darbas nuotoliniu būdu.

Pareiškėja teigia, kad Bendrovės svetainė įrodo vykdomos veiklos realumą, atvirumą, vykdomos veiklos skaidrumą, kadangi svetainėje yra išvardyti telefonai, buveinės adresas, darbuotojų nuotraukos su darbo patirties ir kompetencijų aprašymu, todėl tai paneigia veiklos imitavimą.

Remiantis viešai prieinama Bendrovės internetiniame tinklapyje www.terrajure.com pateikta informacija, matyti, kad Bendrovė reklamuoja teikianti teisines konsultacijas apie darbo santykius su užsienio šalių darbuotojais Rusijoje, taip pat padeda gauti leidimą gyventi, pilietybę ir verslo imigracijos leidimą, tvarko su migracijos procesais susijusius dokumentus, padeda perkelti darbuotojus iš (duomenys neskelbtini) į kitas šalis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Bendrovės veikla iš esmės orientuota ne į Lietuvos Respublikos fizinius ir (ar) juridinius asmenis, o į užsienio fizinius ir (ar) juridinius asmenis. Pareiškėja teigia, kad Bendrovės teikiamos teisinės paslaugos negali būti teikiamos nuotoliniu būdu, tačiau minėtame internetiniame tinklapyje pateikti komentarai patvirtina, jog teisinės paslaugos gali būti ir buvo teikiamos nuotoliniu būdu. Atsakovo sutrinkti duomenys taip pat patvirtina tokias aplinkybes. Taigi, Bendrovė savo paslaugas Lietuvos piliečiams gali teikti ne Lietuvoje, t. y. nuotoliniu būdu.

Teismas, įvertinęs atsakovo surinktą medžiagą, byloje pateiktus dokumentus (verslo planą, sąskaitas faktūras, sudarytas sutartis (darbo, paslaugų teikimo), banko išrašus, patalpų nuomos sutartį ir kt.), tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją apie atliktą tyrimą, daro išvadą, kad Bendrovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog Bendrovė nevykdė arba tik minimaliai vykdė ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, Bendrovė Lietuvoje iš esmės neturi klientų bei partnerių, pajamas gauna iš užsienio subjektų. Taigi, pateikti dokumentai neįrodo, jog Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pagal verslo planą vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl konstatuotina, kad Bendrovė nors galimai ir vykdo veiklą, tačiau ji neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje.

Toks vertinimas dėl verslo plano parengimo datos atitinka naujausią LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose (2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4637-575/2018; 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4839-502/2018). Šiuo aspektu pareiškėjos nurodyti argumentai nepaneigia atsakovo išvadų. Minėta nuostata yra imperatyvi ir Bendrovė jos neatitiko. Nors pareiškėja teigia, kad verslo planas negali patvirtinti vykdomos veiklos realumo, tačiau, kaip minėta šis reikalavimas yra imperatyvus ir pareiškėja jo neatitiko.

Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjos tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, t. y. šios užsienietės tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos argumentai, jog atsakovas neapklausė pareiškėjos, nepaneigia, jog ji pati turėjo atsakovui teikti papildomus duomenis, prašymus, teikdama prašymą. Be to, pareiškėja teismui pateikė papildomus duomenis ne teikdama skundą teismui, o vėliau, t. y. prieš teismo posėdį. Tačiau pareiškėja jokių objektyvių aplinkybių, kodėl tokius duomenis teismui pateikė šiuo metu, nenurodė. Minėti duomenys nepaneigia atsakovo tyrimo metu nustatytų aplinkybių.

Be to, pažymėtina, kad Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimą šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 papunkčiai). Įvertinus įrodymų visetą, konstatuotina, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad nagrinėjamu atveju gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.

Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio jai dalyvauti Bendrovės valdyme (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2720/2014). Pareiškėja neindividualizavo, kokių konkrečių veiksmų ji nealės realiai atlikti. Pagal savo vykdomos veiklos pobūdį, Bendrovė gali vykdyti veiklą nebūtinai Lietuvos Respublikoje ir nuotoliniu būdu.

Pažymėtina ir tai, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Todėl darytina išvada, jog Migracijos departamentas, išnagrinėjęs visus turimus duomenis ir dokumentus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai, ekonominiai ar kiti ryšiai.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. N. (Y. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.