- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- e2-653-420/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00011-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- N. I.
- Kategorijos
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui N. I. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 484,05 Eur padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad, kaip nustatė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atsakovas N. I. 2019 m. gegužės 14 d. žvejojo (duomenys neskelbtini) iš medinės valties draudžiamu būdu, draudžiamais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – trimis statomais tinklais, ir buvo sugavęs 3 lydekas, 2,330 kg ešerių, 2,830 kg raudžių, 1,140 kg karosų ir 0,150 kg plakių. Žvejodamas N. I. pažeidėte Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu D1-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) reikalavimus ir padarė žalą aplinkai. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas padarė administracinį nusižengimą ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalį. 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1704-2019 atsakovui skirta 210 Eur bauda ir konfiskuoti žvejybos įrankiai. Žuvininkystės įstatymo 63 straipsnio 1 dalis, Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, Mėgėjų žvejybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato prievolę fiziniams ir juridiniams asmenims, padariusiems žalą žuvų ištekliams, ją atlyginti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad asmenys pažeidę Taisykles privalo atlyginti žalą žuvų ištekliams. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 11 punktą ir 32 straipsnio 4 dalį – žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Atsakovo padaryta žala žuvų ištekliams paskaičiuota vadovaujantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. Dl-27 „Dėl vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, sudaro – 484,05 Eur. Atsakovui Ieškovas 2019-10-11 raštu Nr. (3.0)-AD5-18383 išsiuntė pasiūlymą dėl 484,05 Eur žalos atlyginimo per 40 dienų nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, tačiau žala neatlygina. Ieškovas prašo bylą (ieškinį) nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovo reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovo prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – KT), aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (KT 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad jose įtvirtinti visuotiniai aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai padaroma žala aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).
Nagrinėjamu atveju atsakovas neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnis) – (duomenys neskelbtini) žvejojo iš medinės valties draudžiamu būdu, draudžiamais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – trimis statomais tinklais, ir buvo sugavęs 3 lydekas, 2,330 kg ešerių, 2,830 kg raudžių, 1,140 kg karosų ir 0,150 kg plakių, t. y. – padarė gamtai žalą (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Kaip minėta, gamtos ištekliai yra valstybės nuosavybė, žala tiesiogiai susijusi su atsakovo kaltais veiksmais, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė – jis privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą aplinkai. Žala paskaičiuota pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos apraše nustatytą apskaičiavimo metodiką (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. D1-27 „Dėl vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 484,05 Eur už žuvų ištekliams padarytą žalą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.263 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (484,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Už ieškinio pareiškimą dokumentinio proceso tvarka teismui mokėtinas 8,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai, 7 dalis), nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinį patenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 427–428 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484,05 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 05 ct) padarytos žalos aplinkai atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (484,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, naudai.
Priteisti iš atsakovo N. I. 8,00 Eur (aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.
Per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo atsakovas turi įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.
Jeigu per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus sprendimas nei kasacine, nei apeliacine tvarka neskundžiamas.