Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis specialų vidurinį (mūrininko) išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį 4 m. laisvės atėmimo bausme (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 16 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos į 2003 m. BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, sutumpinta bausmių trukmė, galutinė subendrinta bausme – 10 mėnesių, panaikintas ½ dalies turto konfiskavimas), yra kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L., bendrais tyčiniais veiksmais veikdamas su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pastariesiems susitaikius su nukentėjusiuoju, 2003 m. gruodžio 19 d. apie 21⁰⁰ val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieš A. Š. panaudojo fizinį smurtą, smūgiuodami jam rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip du kartus, dėl ko A. Š. patyrė veido sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, jam padarytos kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, muštinė žaizda lūpos gleivinėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei pagrobė iš A. Š. jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 5110, kurio vertė 150 Lt, su 40 Lt vertės pokalbių kortele.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. L. (1 t., 85-87, 91-92 b. l.) neigė padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2003 m. gruodžio 19 d. apie 19⁰⁰ val. atėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Bare sutiko D. B. ir S. B.. Visi trys gėrė alų. Vėliau, jei neklysta, D. ir S. „susimetė pinigų“ ir įsigijo degtinės. Degtinę gėrė lauke prie to paties baro. Prie jų priėjo nepažįstamas vyras ir rusiškai paklausė: „ar yra klausimų?“. Kadangi į praeivį nekreipė dėmesio, jis priėjo prie jų ir įsiterpė į jų pokalbį. Su praeiviu S. bendravo nemandagiai ir agresyviai, suėmęs rusą už rūbų papurtė. Jis (R. L.) pasakė baigti pyktis, išskyrė juos. S. nelabai gerai suprato rusiškai. Kažkuriuo metu rusas išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir juo kalbėjo. Pasibaigus degtinei, rusas nuėjo į šoną. Praėjus gal 10 minučių, D. su S. nuėjo į kioskelį.

Jis (R. L.) tuo metu nuėjo į priešingą pusę nei kioskai atlikti gamtinių reikalų. Grįžęs prie baro nerado nei D., nei S. Manydamas, kad jie gali būti prie kioskelio, nuėjo ten. Prie kioskelio pamatė ant žemės sėdintį nukentėjusįjį. Greta stovėjo D. su S. Suprato, kad pastarieji primušė nukentėjusįjį. Kai rusas atsistojo, liepė jam eiti namo. Rusas kažką kalbėjo apie telefoną, tačiau jis nesuprato, ką nukentėjusysis tuo norėjo pasakyti. T. S. ranka trenkė rusui į galvos sritį, o šis nugriuvo. Rusui nugriuvus, S. jam spyrė ne mažiau kaip du kartus. D. ruso nemuše, bent jis (R. L.) to nematė. Kai rusas vėl atsistojo, jis (R. L.) pasakė, kad nenori su jais turėti reikalų ir nuėjo. Aplinkui pašalinių žmonių nematė. Jį pasivijo D. su S. Labai greitai prie jų privažiavo policijos automobilis ir apžiūros metu pas D. rado mobiliojo ryšio telefoną. Nematė ir nežino, kada ir kas jį paėmė. Pareigūnai juos sulaikė ir nuvežė į įvykio vietą. Ten jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ir apžiūrinėjo sumuštą rusą. Jei gerai pamena, pareigūnai privedė jį prie sumušto ruso ir jis pasakė, kad jis (R. L.) jo nemušė. Iš jų trijų jis (R. L.) vienintelis ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę.

Visi trys, t. y. jis, D. B. ir S. B. atlygino A. Š. padarytą turtinę žalą. Šią žalą jis (R. L.) atlygino todėl, kad dalyvavo toje (nurodytoje) situacijoje, tačiau A. Š. nemušė ir telefono iš jo nepavogė.

Pasak S. B., 2003 m. gruodžio 19 d. apie 19⁰⁰ val. užėjo į (duomenys neskelbtini), jei neklysta, (duomenys neskelbtini), esantį barą. Ten sutiko du pažįstamus: D. ir R. Jie jį pakvietė prie statelio. Apie 20⁰⁰ val. baras užsidarė ir jie išėjo į lauką. Susimetė po 4 ar 6 Lt ir jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko degtinės. Degtinę gėrė lauke, prie to paties baro, kuris yra šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jiems begeriant degtinę prie jų priėjo nepažįstamas vyras, rusiškai pasisveikino ir pradėjo su jais bendrauti. Nepažįstamas vyras buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nepamena, ar prie jų priėjęs vyras gėrė su jais jų nusipirktą degtinę. S. B. su juo beveik nebendravo, nes jis buvo rusas, o S. B. nelabai moka rusų kalbos. Daugiausia su juo kalbėjosi D. ir R. Gerdami degtinę nesipyko, kalbėjo draugiškai. Baigiantis degtinei R. paklausė S. B., ar jis turi pinigų. Šis atsakė, kad ne. T. R. paėmė rusą už rūbų, supurtė ir paleido.

Ikiteisminio tyrimo metu (2003 m. gruodžio 24 d.) apklaustas kitas buvęs įtariamasis D. B. (1 t., 105-107 b. l.) neprisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2003 m. gruodžio 19 d. apie 19³⁰ val. atėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini). Ten sutiko R. L. ir S. Visi gėrė alų. Nepamena, dviese ar trise „susimetė ant degtinės“. 20⁰⁰ val. baras užsidarė ir jie su degtinės buteliu pratęsė gėrimą lauke prie to paties baro. Netrukus prie jų priėjo iš matymo pažįstamas A. A. rusiškai paklausė, ar yra klausimų. Nesuprato, kodėl A. priėjo prie jų ir prisijungė prie jų pokalbio. Kažkas iš jų kompanijos pasiūlė A. išgerti degtinės. Jis išgėrė ne daugiau kaip tris stikliukus. S. pradėjo dėl kažko ginčytis su A., paėmė A. už rūbų ir supurtė jį. Toliau vėl visi normaliai bendravo. Kažkuriuo momentu A. išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną, nepamena, ar kalbėjo su juo. Jei neklysta, pasibaigus degtinei, A. nuėjo nuo jų prie kioskų. Po kokių 10 minučių jis (D. B.) ir S. pasakė R. L., kad eina prie kioskų nusipirkti cigarečių. Tuo metu R., kaip jis sakė, nuėjo atlikti gamtinių reikalų. Prie kioskų jis su S. vėl sutiko A. Tarp S. ir A. vėl kilo konfliktas. S. pradėjo tampyti A. už rūbų. A. padavė jam savo mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 5110, kad palaikytų (pasaugotų), ir toliau tampėsi su S.. Po to prie jų priėjo R. Visų aplinkybių tiksliai nepamena. Jei neklyta, kai atėjo R., S. dar kartą trenkė A. į galvos sritį. Prieš ateinant R., S. taip pat buvo trenkęs ranka į galvą, tačiau nepamena, kiek kartų. Nei jis (D. B.), nei R. L. A. nemušė ir jo nespardė. A. nuo S. smūgio nugriuvo ant žemės ir S. jį spardė. Pamatė, kad R. L. nueina nuo jų. Jiedu su S. pasivijo R. L.. Kai S. sumušė A., A. prašė grąžinti telefoną, tačiau jis (D. B.) negrąžino, nes A. buvo labai girtas, nenorėjo, kad kas nors vėliau telefoną iš jo pavogtų. Kai S. mušė A., priėjęs nepažįstamas vyras klausė, už ką jį muša, ir liepė baigti. S. priėjo prie to vyro ir kažką kalbėjo. Nepažįstamas vyras, nieko nesakęs, nuėjo. A. paliko sukniubusį prie kioskų. Beeinant po kelių minučių prie jų privažiavo du policijos automobiliai. Per apžiūrą pas jį (D. B.) policijos pareigūnas rado mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 5110, kurį A. jam buvo davęs pasaugoti. Policijos pareigūnai nuvežė juos į įvykio vietą. Čia jau buvo greitoji medicinos pagalba ir apžiūrinėjo nukentėjusįjį. Policijos pareigūnai parodė jį (D. B.) nukentėjusiajam ir klausė: „ar tas?“. A. atsakė, kad nėra visiškai tikras. Vėliau jį su S. B. policijos pareigūnai pristatė į policijos komisariatą. Matė, kad R. sėdėjo kitame policijos automobilyje. Tą vakarą alaus negėrė, išgėrė ne daugiau kaip du stiklelius degtinės. Vogti iš A. telefono nenorėjo, būtų jį grąžinęs.

Ikiteisminio tyrimo metu (2003 m. gruodžio 19 d.) nukentėjusysis A. Š. parodė (1 t., 9-10 b. l.), kad 2003 m. gruodžio 19 d. apie 21⁰⁰ val. vienas ėjo ties (duomenys neskelbtini). Buvo šiek tiek išgėręs. Prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) sutiko tris nepažįsamus vyrus. Tie vyrai jį užkalbino ir prašė duoti degtukų. Jis degtukų neturėjo, todėl pasakė, kad duoti negali. Vyrai tarpusavyje kažką pasikalbėjo ir du iš trijų pradėjo rankomis mušti jo veidą. Kiek pamena, trečias nemušė, tik kažką kalbėjo. Tie du vyrai nukentėjusįjį mušė ir stumdė, kažkuris iš jų iš jo striukės vidinės kišenės ištraukė jo mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 5110, kurio vertė 150 Lt, su “Tele2” kortele už 40 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. J. parodė (1 t., 39-41 b. l.), kad 2003 m. gruodžio 19 d. apie 21⁰⁰ val. ties (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip trys vyrai spardo ant žemės gulintį vyrą. [...] Nematė, spardė visi trys, du ar tik vienas. Įsidėmėjo tik tai, kad vienas iš vyrų, kuris mušė gulintį vyrą, ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę, kiti du buvo be kepurių. Liudytojui priėjus prie jų, vienas normalaus kūno sudėjimo vyras be kepurės pasislėpė už kiosko, prie kurio buvo mušamas vyras. Kitas vyras, kuris irgi buvo be kepurės, stambaus kūno sudėjimo, artinosi prie jo ir liepė nesikišti, eiti namo. Trečias vyras su juodos spalvos kepure stovėjo prie gulinčio nukentėjusiojo. Nukentėjusysis atsistojo ir vyro su juodos spalvos kepure prašė atiduoti telefoną. Liudytojas pagalvojo, kad vyras su juodos spalvos kepure labiausiai mušė nukentėjusįjį, nors nematė, kad būtent jis būtų mušęs nukentėjusįjį. Apskritai nematė, kuris konkrečiai mušė nukentėjusįjį. Apytikriai iš 30 metrų matė, kad mušamas žmogus, o, jam priėjus, jie nustojo jį mušti. [...] Grįžęs namo iškvietė policiją. [...] Vienam pareigūnui liudytojas pasakė, kad vyras, kuris mušė žmogų, ant galvos buvo užsidėjęs kepurę. Policijos automobilyje sėdintį vyrą atpažino iš kepurės. Nė vieno vyro, kuris mušė nukentėjusįjį, negalėtų atpažinti, nes neįsidėmėjo jų veidų, kaip jie buvo apsivilkę.

Apklaustas nagrinėjamos bylos teisiamajame posėdyje liudytojas P. J. parodė, kad vieną kartą gyvenime kvietė policiją ir dėl to labai gailisi. Tuo metu (2003 m.) ir dabar gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pro langą matosi pastatas (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra apie 70 metrų. Dviese buvo išgėrę berods vieną 0,5 l butelį „Starkos“. Per langą pamatė, kad spardo žmogų. Mušėsi vienas su vienu. Matė tik du asmenis. Atvyko greitoji, policija. Nei su medikais, nei su policija nebendravo. Policijos pareigūnai parodė asmenį, kurį buvo sulaikę, ir klausė, ar galėjo būti tas. Jis (liudytojas) atsakė: „lygtais tas“. Kiek atsimena, daugiau sulaikytųjų nebuvo.

Pagarsinus liudytojo P. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino kaip teisingus. Papildomai nurodė, kad su nukentėjusiuoju nebendravo, jį matė greitosios mašinoje. Vienas artinosi prie jo (liudytojo) ir liepė iš čia dingti, kitas buvo su kepure, dar vienas nuėjo už kioskelio. Iš viso jų buvo trys.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. (1 t., 43-44 b. l.) parodė, kad (2003 m.) dirbo (duomenys neskelbtini). 2003 m. gruodžio 19 d. dirbo ekipaže (duomenys neskelbtini) su kolega R. C.. Apie 20⁵⁸ val. gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini), mušamas žmogus. Nuvykę nurodytu adresu prie buvusių kioskų pamatė sumuštą vyrą, jis iš pradžių buvo be sąmonės. Atgavęs samonę pasakė, kad sumušė trys vyrai ir pagrobė V klasės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA. Apie šias įvykio detales pranešė budėtojui. Netrukus ekipažas (duomenys neskelbtini) radijo ryšiu pranešė, kad sulaikė tris įtariamus vyrus. Abu ekipažai juos atvežė į įvykio vietą. Vienas pareigūnas pasakė, kad pas vieną iš sulaikytųjų apžiūros metu rado V klasės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA. Pareigūnas A. Ž. rastą mobilaus ryšio telefoną rodė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis sunkiai orientavosi aplinkoje, bet pagal telefono knygutėje esančius užrašus telefoną atpažino kaip savo. Pareigūnai A. Ž. ir M. po vieną iš sulaikytųjų vedė ir rodė nukentėjusiajam, siekdami išsiaiškinti, kuris iš jų mušė jį. Belaukiant greitosios medicinos pagalbos prie liudytojo priėjo liudytojas P. J. ir nurodė, jog tai jis dėl šio įvykio kvietė policiją, kad matė įvykį. Priėjęs prie automobilio, kuriame sėdėjo R. L. (jis vienintelis iš sulaikytų buvo su juodos spalvos kepure), P. J. pasakė, kad šis vyras daugiausia mušė nukentėjusįjį. Priėjęs prie automobilio, kuriame sėdėjo D. B. ir S. B., P. J. pasakė, kad tai tie patys vyrai, kurie mušė nukentėjusįjį. Sulaikyti asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą. Vežant R. L., jis aiškino, kad nukentėjusiojo nemušė – gynė nuo jį mušusių S. B. ir D. B..

Akistatos ikitesminio tyrimo metu (2004 m. vasario 5 d. metu) liudytojas R. K. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Liudytojas P. J. iš dalies nesutiko su liudytojo R. K. parodymais, pažymėdamas, kad jį neteisingai suprato. Liudytojas P. J. teigė, kad iš tikrųjų pareigūnui pasakė, jog galbūt vyras su juoda kepure mušė nukentėjusįjį, bet šito netvirtino. Taip pat nebuvo priėjęs prie automobilio, kuriame sėdėjo kiti du sulaikyti asmenys, ir nesakė, kad tai tie patys, kurie mušė nukentėjusįjį. Liudytojas P. J. taip tik pagalvojo, bet garsiai nepasakė (1 t., 45-46 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Ž. (1 t., 48-49 b. l.) parodė, kad (2003 m.) dirbo (duomenys neskelbtini). 2003 m. gruodžio 19 d. dirbo ekipaže (duomenys neskelbtini) su kolega E. M.. Apie 21 val. gavo pranešimą, kad netoli (duomenys neskelbtini), mušamas žmogus. Į vykio vietą pirmasis atvyko ekipažas (duomenys neskelbtini). Ekipažas (duomenys neskelbtini) radijo ryšiu pranešė, kad prie (duomenys neskelbtini) rado sumuštą vyrą. Nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė trys vyrai ir pagrobė V klasės mobilio ryšio telefoną NOKIA. Ekipažas (duomenys neskelbtini) išvyko ieškoti spėjamų įtariamųjų. Tarpe tarp (duomenys neskelbtini) namų pastebėjo einančius tris vyrus. Paklausti, iš kur jie eina, visi trys atsakė skirtingai: S. B. – kad eina iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir kitų dviejų su juo ėjusių vyrų nepažįsta; D. B. – kad iš alaus baro, esančio (duomenys neskelbtini), jį pasivijo kiti du vyrai, kuriuos jis pažįsta iš matymo. Trečias vyras, kuris vienintelis buvo su juodos spalvos kepure, nieko neaiškino. Atlikęs išorinę apžiūrą pareigūnas E. M. pas D. B. rado V klasės mobiliojo ryio telefoną. Tada iškvietė ekipažą (duomenys neskelbtini) ir dviem policijos automobiliais išvežė sulaikytuosius į įvykio vietą. Įvykio vietoje liudytojas P. J. pareigūnui K. nurodė, kad matė, kaip sulaikyti vyrai mušė nukentėjusįjį. Liudytojas pabrėžė, kad vyras su juodos spalvos kepure labiausiai mušė nukentėjusįjį. Liudytojas A. Ž. su pareigūnu M. po vieną iš sulaikytųjų vedė prie nukentėjusiojo (jis tuo metu sunkiai orientavosi aplinkoje). Kai privedė R. L., nukentėjusysis kreipdamasis į jį pasakė: „dabar tai prisidirbai“. Kai privedė D. B. ir S. B., nukentėjusysis nepasakė nieko. Nukentėjusysis atpažino iš D. B. paimtą telefoną kaip savo pagal telefono knygutėje esančius įrašus. Sulaikytuosius pristatė į policijos komisariatą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini) R. C. ir E. M. nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes, kaip ir jų kolegos R. K. ir A. Ž., su kuriais įvykio vakarą jie dirbo atitinkamai ekipažuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., 50-53 b. l.).

Nagrinėjamos bylos teisiamajame teismo posėdyje liudytojai A. Ž. ir R. C. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus kaip teisingus ir papildomai parodė, kad nukentėjusysis buvo rusakalbis, kontaktai jo telefone irgi buvo rusiški.

Šiaulių miesto 1-ojo PK Kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyriaus jaunesnysis inspektorius R. L. 2003 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime (1 t., 4 b. l.) nurodė, kad 2003 m. gruodžio 19 d. apie 23⁰⁰ val. nuvyko į VĮŠL neurologinį skyrių, kur dėl veido sumušimo ir smegenų sukrėtimo paguldytas A. Š.. Nukentėjęs pareiškė, kad konflikto su trimis nepažįstamais metu jį sumušė du iš tų vyrų bei iš striukės pagrobė mobilaus ryšio telefoną.

Įvykio vietos apžiūros protokole su nubraižyta schema (1 t., 5-7 b. l.) užfiksuota 2003 m. gruodžio 19 d. įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 2356 (1 t., 13-14 b. l.) teigiama, kad A. Š. buvo padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, muštinė žaizda lūpos gleivinėje. Sužalojimai atitinka (jo nurodytas) įvykio aplinkybes ir laiką. Padaryti sužalojimus reikėjo dviejų smūginių kontaktų bukais kietais daiktais į veidą. Sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai. A. Š. padaryti sužalojimai traktuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose (1 t., 29-32 b. l.) užfiksuota pas D. B. rasto mobiliojo ryšio telefono „Nokia 5110“, kurio IMEi Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele apžiūra.

Nukentėjusysis 2004 m. sausio 19 d. prašymu (1 t., 38 b. l.) prašė nutraukti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą, nes įtariamieji D. B., R. L. ir S. B. jo atsiprašė, padarytą žalos dėl jo sužalotos sveikatos atlygino. Jis jiems jokių pretenzijų neturi.

Netrukus po įvykio nukentėjusiojo A. Š. blaivumo nenustatinėjo, tačiau Šiaulių ligoninės 2004 m. vasario 24 d. pažymėjime (1 t., 37 b. l.) teigiama, kad A. Š. 2003 m. gruodžio 19 d. diagnozuotas smegenų sukrėtimas ir girtumas.

2003 m. gruodžio 20 d. 1¹⁰ val. R. L. nustatytas lengvas – 1,10 %₀ – girtumo laipsnis; (1 t., 80 b. l.).

Šiaulių miesto apylinkės teismas (baudžiamosios bylos Nr. 1-243-885/2011) įsiteisėjusiu 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu D. B., S. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kaltinamiesiems susitaikius su nukentėjusiuoju; procesą dėl 72 Lt žalos atlyginimo priteisimo Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM nutraukė, kadangi S. B. savanoriškai sumokėjo žalos atlyginimą (1 t., 196-197 b. l.; 3 t., 82, 90-94 b. l.).

Šioje (išskirtoje) baudžiamojoje byloje kaltinamasis R. L. kaltintas tuo, kad bendrais tyčiniais veiksmais veikdamas bendrininkų grupe apiplėšė nukentėjusįjį. Kaltu jis neprisipažino; nurodė, kad nukentėjusiojo nemušė, mobilaus ryšio telefono neatėmė ir apskritai, kol kažkas jį mušė ir pagrobė telefoną, buvo nuėjęs atlikti gamtinių reikalų, o, grįžęs ir pamatęs sumuštą nukentėjusįjį, jį gynė nuo kitų savo draugų.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis - bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tuomet, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008).

Remdamasis atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. paaiškinimais, liudytojų (policijos pareigūnų), iš dalies liudytojo P. J., nukentėjusiojo parodymais, bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad kaltinamasis 2003 m. gruodžio 19 d. apie 21⁰⁰ val. už kioskų, esančių prie (duomenys neskelbtini), stumdė ir mušė nukentėjusįjį, kad būtų galima iš jo pagrobti (arba jis pats atiduotų) mobilaus ryšio telefoną. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į liudytojo R. K. parodymus, kad nukentėjusysis jam sakė, jog jį sumušė trys vyrai. Vykstant ikiteisminiam tyrimui nukentėjusysis apibūdino jį sumušusius tris vyrus pagal šiuos kriterijus: vienas – stambaus kūno sudėjimo ir prastai moka rusų kalbą (tai būdinga S. B.), antras – lieso kūno sudėjimo, atrodė jauniausias iš visų trijų (tokie požymiai atitinka D. B. bruožus, jis iš tikrųjų yra 10 m. jaunesnis nei R. L. ir 5 m. nei S. B.), trečias – su juodos spalvos kepure (atmetimo būdu lieka R. L.). Panašius esminius nukentėjusįjį užpuolusių asmenų kriterijus nurodė liudytojas P. J.. Teismas atmeta atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. paaiškinimus, esą su žiemine kepure buvo S. B.. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai kalbėjo, kad su kepure buvo tik vienas iš nukentėjusįjį mušusių asmenų. Pirmos apklausos metu R. L. pripažino, kad (įvykio vietoje) buvo su juodos spalvos kepure, neminėjo, kad kažkuriuo metu ją būtų nusiėmęs, susikeitęs su S. B.. Kad žiemą dengti galvą kepure labiausiai iš trijų buvo aktualu R. L., netiesiogiai patvirtina ta aplinkybė, kad, kaip matyti iš R. L. 2003 m. spalio 20 d. prašymo išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę (1 t., 157 b. l.), jis buvo beveik plikas, o S. B. ir D. B., kaip nurodė nukentėjusysis, - atitinkamai tamsiais ir šviesiais plaukais. Atkreiptinas dėmesys, kad toks skiriamasis požymis kaip kūno sudėjimas, skirtingai nei plaukų ilgis, spalva ir t. t., negali būti staiga dirbtinai pakeičiamas. Todėl netgi tuo atveju, jei S. B. kažkuriuo incidento momentu dėvėjo kepurę, liudytojas P. J. matė, kaip gulintį nukentėjusįjį mušė būtent vyras su kepure (t. y. R. L.), normalaus kūno sudėjimo vyras be kepurės (D. B.) pasislėpė už kiosko, prie kurio buvo mušamas nukentėjusysis, o stambaus kūno sudėjimo vyras be kepurės (S. B.) liepė liudytojui P. J. nesikišti ir eiti namo. Liudytojas P. J. girdėjo, kaip nukentėjusysis vyro su kepure (R. L.) prašė atiduoti telefoną. Šis įvykio fragmentas sutampa su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. paaiškinimais. Teismas atmeta nukentėjusiojo parodymų dalį, kad, būdamas prie kioskų, R. L. nematė, su juo nekalbėjo, grąžinti telefono neprašė ir apskritai apie iš jo pagrobtą mobilaus ryšio telefoną sužinojo tik gulėdamas ligoninėje. Liudytojų (policijos pareigūnų) teigimu, nukentėjusysis įvykio vietoje kurį laiką buvo be sąmonės, vėliau šiek tiek atsipeikėjęs pasakė, kad iš jo pagrobė V klasės mobilų telefoną NOKIA. Pagrobtą mobilaus ryšio telefoną pareigūnai operatyviai surado ir grąžino nukentėjusiajam. Pastarasis pagal telefone esančius rusiškus įrašus atpažino šį telefoną kaip savo. Kai pareigūnas A. Ž. privedė prie nukentėjusiojo R. L., nukentėjusysis kreipdamasis į jį (R. L.) pasakė: „dabar tai prisidirbai“; parodžius kitus du to vakaro įvykio dalyvius, nukentėjusysis nieko nesakė.

Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą [...] pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (BK 180 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikaltimo sudėtis materiali: prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobtas turtas. Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už veikos dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei, kuriuos reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti. Nukentėjusiojo atsiprašymas nelaikomas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 2 d.), nes, pasak kaltinamojo, jis atsiprašė ne už savo, o už savo

draugų neteisėtus veiksmus. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos ją darant (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.).

Kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka už KET ir viešosios tvarkos pažeidimus, pažeidimą nuosavybei, galiojančių administracinių nuobaudų neturi; teistas už pasikėsinimą pavogti ir plėšimą, bausmę atliko, teistumas už ankstesnius nusikaltimus, išskyrus du pastaruosius, išnykęs (1 t., 79, 145-147, 149-154 b. l.; 2 t., 125-127 b. l.; 3 t., 16-20, 33-37 b. l.; 4 t., 10-12 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Psichiškai sveikas, iki 2003 m. gruodžio 31 d. VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centre (pas narkologą) nesilankė (1 t., 159, 161 b. l.). Pagal buvusią gyvenamąją vietą ir buvusių darbdavių charakterizuojamas teigiamai (1 t., 167, 236 b. l.; 4 t., 99-104 b. l.). Išsituokęs, gyvena su sugyventine. Turi rimtų sveikatos sutrikimų: serga hepatitu C, I tipo cukriniu diabetu, lėtiniu pankreatitu, stemplės išvarža, diagnozuotas dešinės rankos bicepso raumenų sausgyslės plyšimas, blogėja regėjimas (4 t., 109-120, 131-132 b. l.; 5 t., 10 b. l.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

BK 27 straipsnio 1 dalies prasme kaltinamasis yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Įvertinęs išvardintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad adekvati bausmė kaltinamajam už brutalų savanaudišką nusikaltimą yra laisvės atėmimas, bet bausmės trukmė parenkama mažesnė negu sankcijos vidurkis (BK 50 str.).

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaitomas R. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2003 m. gruodžio 23 d. 13⁴⁰ val. iki 2003 m. gruodžio 24 d. 14⁰⁰ val. (2 paros) ir suėmimo laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. spalio 8 d. (41 para) (1 t., 81, 88 b. l.; 2 t., 77-78 b. l.; 4 t., 53-54, 151-153 b. l.).

Atsižvelgęs į sunkią dabartinę kaltinamojo sveikatos būklę, kuri įkalinimo sąlygomis galėtų dar labiau komplikuotis ir turėti negrįžtamų padarinių, esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, teismas minimaliam terminui atideda laisvės atėmimo bausmės vykdymą įpareigodamas kaltinamąjį savo vardu atsiprašyti nukentėjusiojo už įvykdytą plėšimą (BK 75 str. 2 d. 1 p.).

Kaip nebereikalinga naikinama kaltinamajam Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro 2004 m. kovo 19 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., 98 b. l.), o, nuosprendžiui įsiteisėjus, - Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi skirta kita kardomoji priemonė – užstatas (4 t., 148 b. l.) (BPK 133 str. 6 d., 139 str. 2 d.).

Kaltinamasis pagal Europos arešto orderį pargabentas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą (2 t., 93-103 b. l.; 4 t., 44, 48 b. l.). Pargabenimas atsiėjo 1 614,49 EUR arba 5 574,50 Lt (4 t., 58-65 b. l.). Ši suma pripažįstama proceso išlaidomis ir priteisiama iš kaltinamojo Policijos departamentui prie LR VRM ((duomenys neskelbtini) str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaityti R. L. laikino sulaikymo laiką (dvi paras) ir suėmimo laiką (keturiasdešimt vieną parą).

Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerius) metus, įpareigojant R. L. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo savo vardu atsiprašyti nukentėjusiojo A. Š. už įvykdytą plėšimą.

Panaikinti R. L. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro 2004 m. kovo 19 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi skirtą kardomąją priemoną – užstatą, užstato davėjai R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinant 2 896,20 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 20 euro centų), kas atitinka 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų), kuriuos ji sumokėjo 2014 m. spalio 8 d. (mokėjimo nurodymo Nr. nenurodytas).

R. L. pargabenimo pagal Europos arešto orderį išlaidas, kurios sudaro 1 614,49 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiolika eurų 49 euro centus), kas atitinka 5 574,50 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt keturis litus 50 centų), pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš R. L. Policijos departamentui prie LR VRM, į. k. 188785847 (atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.