Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. K. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2023-01-10, apie 17.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia smaugė savo sutuoktinę L. K., bei ne mažiau kaip du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į krūtinės sritį, tokiais veiksmais padarydamas kelis paviršinius odos įbrėžimus krūtinėje poraktikaulinėje srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltės neprisipažino ir nurodė, jog tą dieną nebuvo namuose, buvo girtas, voliojosi patvoryje. Žmona nori jį išvaryti iš būsto, kadangi susirado kitą vyrą ir jis nereikalingas. Prasiblaivė pradėjus temti, tada grįžo namo. Gėrė aikštėje prie „Sodžiaus“, sutiko senus jūreivius, nuėjo į svečius į (duomenys neskelbtini), išgėrė, padaugino, ir eidamas namo nugriuvo. Yra susituokę su L. K.. Turi 2 kambarių butą, viename kambaryje gyvena žmona, kitame -jis. Jo sveikata bloga, išoperuota akis, turi neįgalumą. Dėl peržiūrėtų vaizdo įrašų nurodė, kad L. K. su keptuve jam trenkė, jis keptuvę norėjo iš jos atimti, dėl to pas L. K. liko mėlynės. Vaizdo įrašuose buvo kitas žmogus, ne jis, kuriam buvo uždėtas perukas.

Nukentėjusioji L. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog A. K. sausio 10 d. buvo labai agresyvus, neadekvatus, šaukė: „ką tu pasakei, ką pasakei?“. Jis pagriebė už plaukų, ji prašė atstoti. Turi širdies stimuliatorių, dūsta, jis pradėjo ją mušti, šaukti, ji išbėgo į miegamąjį. Dukra iškvietė policiją. Policija atvažiavo greitai, iškvietė jai greitąją. Greitoji viską užfiksavo. Jis neadekvatus, laksto, putos drimba iš burnos. Mėlynės pas ją ant rankų buvo, o jis šaukia, kad čia ne jis. Jis su kastuvu norėjo ją mušti. Jis su visais elgiasi agresyviai, jam reikia psichiką patikrinti. Santuokoje yra 37 metus. Jis yra labai konfliktiškas. Sausio 10 d. A. K. buvo blaivus, jis negeria. Tą dieną patikrino jų neblaivumą, abu buvo blaivūs. Vyras smaugė rankomis už gerklės suėmęs, mėlynės buvo ant rankų. Kumščiu sudavė į krūtinę. Turi stimuliatorių, buvo didelė mėlynė. Kiek kartų sudavė, neprisimena. Policiją iškvietė dukra. A. K. nebuvo išėjęs iš namų, jis namuose lakstė. Paskambino dukrai, pasakė, kad tėvas vėl mušasi, ir dukra iškvietė policiją. Policija atvažiavo greit, jie pamatė kas vyksta, iškvietė greitąją. A. K. lakstė, sakė, kad ne jis sumušė ją. Policija viską surašė ir jį pasiėmė. Areštinėje jis išbuvo per naktį ir grįžo namo. Pareigūnams parodė mėlynes, paskui medikai apžiūrėjo. Tai ne pirmas kartas, jis nuolat su peiliu grasina, kad papjaus, kad pasmaugs. Jis labai agresyvus.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog užfiksuoti L. K. parodymai, kad 2023-01-10 namuose vyras A. K. visa dieną prie jos psichologiškai kabinėjosi, tai vandenį įjungia, tai į šaldytuvą lenda, niekaip jam neįtinka, ką bedarytų viskas būna negerai. Apie 17.00 val. nuėjo į tualetą, tačiau eilinį kartą pamatė, kad jis pasinaudojęs tualetu nenuleido vandens, ji įtūžo ir pasakė, kad eitų ir susitvarkytų po savęs. Jis atėjęs griebė ją abiem rankom už kaklo smaugė, po ko atsirado paraudimai - įbrėžimai ant odos, bandė palenkti ir įkišti galvą į tualetą. Kai jis ją paleido, nuėjo į virtuvę, į virtuvę jis atėjo iš paskos, grasino su ja susidoroti (papjaus, užkas, sakė, kad niekas apie tai nesužinos). Vyras virtuvėje kelis kartus su dešines rankos kumščiu trenkė jai į krūtinę, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Po to konflikto nuėjo į miegamąjį, pasijuto blogai, matavosi spaudimą, visa drebėjo, paskambino dukrai S. V. jai pasakė, kas įvyko, ji iškvietė policiją. Jos vyras kiekvieną dieną būna agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu, kabinėjasi dėl visokių smulkmenų (t.1, b.l. 1-8).

Iš 2023-01-10 asmens apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, jog užfiksuota L. K. apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad ant moters dešinės pusės raktikaulio pastebėtas nubrėžimas su paraudimu. Daugiau sužalojimų nepastebėta (t.1, b.l. 32-36).

Iš 2023-01-10 VĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties kvietimo kortelės Nr. 2320003117-1-1 kopijos matyti, kad pacientė susijaudinusi po buitinio konflikto, matomi keli 2-3 cm. paviršiniai įbrėžimai krūtinės srityje, po raktikauliu ( t.1, b.l. 39-41).

Iš specialisto išvados Nr. G 47/2023 (03) matyti, kad L. K. nustatyti keli paviršiniai odos įbrėžimai krūtinėje poraktikaulinėje srityje. Sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių dinaminių kontaktų su kietu daiktu ar daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2023-01-10 17.47 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Pateiktuose med. dokumentuose nurodytos kelios trauminių kontaktų žymės, kurios galėjo gautis nuo kelių tiesioginių trauminių dinaminių kontaktų su kietu buku daiktu ar daiktais. Išvados 1-ame punkte nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t.1, b.l. 45).

Iš vaizdo įrašų matyti, jog įvykio vietoje L. K. pasakoja, kad sutuoktinis A. K. ją smaugė bei sudavė į krūtinės sritį, kur įdėtas širdies stimuliatorius. A. K. nurodo, kad jos nei pirštu nepalietė (išversta vertėjos iš rusų kalbos) (t.1, b.l. 54-63).

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji iš dalies patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu, ir nurodė, kad 2023-01-10 tarp jos ir vyro prasidėjo žodinis konfliktas dėl komunalinių paslaugų mokėjimo. Butas nuosavybės teise priklauso vyrui A. K., tačiau jis įgytas santuokoje. Visuomet komunalinius mokesčius mokėdavo per pusę, tačiau tą dieną vyras mokesčius mokėti atsisakė, dėl to kilo žodinis konfliktas. Jiems žodiškai konfliktuojant jis pradėjo grasinti, kad nužudys ir pradėjo ją smaugti, taip pat kelis kartus pastūmė, po ko ji atsitrenkė į langą. Visas šis konfliktas vyko miegamajame. Taip pat grasino peiliu, buvo peilį išsitraukęs, jį ir grasino panaudoti, tačiau nepanaudojo. Po šio įvykio paskambino dukrai S., kuri ir iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai atvyko ir sutuoktinį sulaikė. Viso šio įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant raktikaulio buvo matomi sužalojimai, t. y. kraujosruvos. Į ligoninę po šio įvykio nesikreipė. Įtariamasis A. K. nesutiko su L. K. nurodytomis aplinkybėmis ir parodė, kad 2023-01-10 sutuoktinės L. K. nei pirštu nepalietė, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jos tikrai nesmaugė ir kelis kartus nestūmė, peiliu negrasino. Tą dieną jos net nematė. Tą dieną neblaivus gulėjo patvoryje. Policija į namus nebuvo atvykusi ir jo nesulaikė. Areštinėje jis uždarytas nebuvo, to niekada nėra buvę (t.1, b.l.126-129).

Iš vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-01-10, apie 17.34 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad prieš dvi minutes pranešėjai paskambino mama ir pasakė, kad prieš ją smurtavo vyras. Nepilnamečių vaikų nėra. Apie 17.37 val. policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą jiems duris atidarė L. K. (kuriai alkoholio matuokliu nustatytas 0,00 prom. blaivumas) ir kalbėdama rusiškai paaiškino, kad jos vyras A. K. (kuriam alkoholio matuokliu nustatytas 0,00 prom. blaivumas) žodinio konflikto metu dėl neaiškių priežasčių pradėjo ją smaugti abiem rankomis ir apdraskė raktikaulio sritį, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Vizualiai matėsi, kad L. K. raktikaulis yra įdrėkstas ir paraudęs. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, apžiūrėjo L. K., tačiau ji atsisakė vykti į gydymo įstaigą. A. K. paaiškino, kad yra aklas, ir paklaustas, kas buvo tarp jo ir žmonos, atsakė, kad nieko (t.1, b.l. 31).

Liudytoja S. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2023-01-10 vakarop, jai paskambino mama L. K., kuri nurodė, kad jos tėtis A. K. ją smaugė, yra likę įbrėžimų, taip pat nurodė, kad ją stipriai pastūmė. Jai jos mama dažnai skambinėja ir nurodo, kad tėtis neva prieš ją naudoja fizinę jėgą. Kiek juos aplanko yra ant mamos rankų mačiusi mėlynių, tačiau jokių konfliktų, kur tėtis naudotų fizinę jėgą prieš jos mamą, ji mačiusi nėra, todėl teigti, kad tas mėlynes dėl savo veiksmų padarė jos tėtis, negali. Kadangi tą vakarą ji negalėjo atvykti pas savo tėvus, o mama nurodė, kad nemoka išsikviesti policijos, ji pasakė jai, kad policiją iškvies. Ją ir iškvietė. Žino, kad jos mama yra provokatorė, nuolat ieško priekabių prie tėčio, todėl jos tėtis netekęs savitvardos galėjo jai nežymiai sutrikdyti sveikatą. Yra jai daug kartų sakiusi išsikraustyti į toje pačioje laiptinėje esantį jai priklausantį butą, tačiau ji tą butą nuomoja ir neišsikrausto. Galvoja, kad jei išsikraustytų, pasibaigtų visi konfliktai (t.1, b.l. 50-53).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojantys požymiai apibūdina nukentėjusį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-06-04 nutarime konstatavo, kad griežtesnė baudžiamoji atsakomybė už smurtines veikas prieš artimąjį giminaitį ar šeimos narį yra objektyviai pateisinama dėl didesnio pavojingumo, nes tokiomis veikomis kėsinamasi į keletą konstitucinių vertybių: ne vien tik žmogaus gyvybę, asmens neliečiamumą, bet ir artimos giminystės santykius, šeimą, motinystę, tėvystę, vaikystę. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias kėsinamasi, todėl giminystės ryšys, laipsnis yra tinkamas pagrindas atsakomybės diferenciacijai.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis A. K. 2023-01-10, apie 17.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia smaugė savo sutuoktinę L. K., bei ne mažiau kaip du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į krūtinės sritį, tokiais veiksmais padarydamas kelis paviršinius odos įbrėžimus krūtinėje poraktikaulinėje srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną jo namuose nebuvo, vartojo alkoholį su draugais, voliojosi patvoryje, prieš žmoną nesmurtavo. Kaltinamojo parodymai yra nelogiški, neįtikinantys, nepagrįsti, juos paneigia byloje esančių ir teismo išsamiai ištirtų įrodymų visetas, o minėti parodymai vertintini tik kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir nekintami. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą kaltinamasis neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją, teigė, jog nukentėjusioji prisigalvoja (t.1, b. l. 58). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog 2023-01-10, apie 17 val., tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, nes jis tualete nenuleido vandens, tačiau neigė ją smaugęs ar kitaip naudojęs smurtą (t. 1, b. l. 100-101). Iš akistatos protokolo matyti, jog kaltinamasis neigė naudojęs fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu ir nurodė, jog tą dieną jos net nematė, buvo neblaivus, gulėjo patvoryje. Policija į namus nebuvo atvykusi ir jo nesulaikė. Areštinėje jis uždarytas nebuvo, to niekada nėra buvę (t.1, b.l.126-129). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad tą dieną jo namuose nebuvo, vartojo alkoholį su draugais, prieš žmoną nesumurtavo. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio metu L. K. ir A. K. alkoholio matuokliu nustatytas 0,00 prom. blaivumas (t. 1, b.l. 31). Taigi kaltinamojo versija, jog jis įvykio metu nebuvo namuose, o girtas gulėjo patvoryje, paneigta. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo parodymai, duoti akistatos metu bei teisiamojo posėdžio metu, prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams: nukentėjusiosios parodymams, liudytojos parodymams, specialisto išvadai, asmens apžiūros protokolo duomenims, tarnybiniame pranešime nurodytomoms aplinkybėms. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji L. K. nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes t. y. tai, kad A. K. ją abiem rankom už kaklo smaugė ir kumščiu sudavė į krūtinę. Apie tai, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusioji iš karto po įvykio pasakė savo dukrai S. V., kuri ir iškvietė policijos pareigūnus. Iš liudytojos S. V. parodymų matyti, jog 2023-01-10, vakarop, jai paskambino mama L. K., kuri nurodė, kad jos tėtis A. K. ją smaugė, yra likę įbrėžimų, taip pat nurodė, kad ją stipriai pastūmė. Kadangi tą vakarą ji negalėjo atvykti pas savo tėvus, o mama nurodė, kad nemoka išsikviesti policijos, ji pasakė jai, kad policiją iškvies ir ją iškvietė (t.1, b.l. 50-53). Tai patvirtina ir tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog 2023-01-10, apie 17.34 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad prieš dvi minutes pranešėjai paskambino mama ir pasakė, kad prieš ją smurtavo vyras (t.1, b.l. 31). Įvertinus liudytojos S. V. parodymus apie tai, kokias įvykio aplinkybes iš karto po įvykio jai papasakojo nukentėjusioji bei nukentėjusiosios paaiškinimus, kuriuos pateikė atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams, matyti, kad jos esminėse įvykio aplinkybėse sutampa. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna pačios nuoširdžiausios, nes per trumpą laiką, kol atvyksta policija, dažniausiai nespėjama sukurti dirbtinių įvykio modelių, gerai apgalvoti įvykio versijas, ir pagal jas suderinti savo parodymus. Pirminių parodymų svarba yra reikšminga, kadangi iš karto po įvykio asmuo paprastai nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes, ir pagal teismų praktiką tokie parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009). Be kita ko, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 47/2023 (03) kurioje L. K. nustatyti keli paviršiniai odos įbrėžimai krūtinėje poraktikaulinėje srityje. Sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių dinaminių kontaktų su kietu daiktu ar daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2023-01-10 17.47 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos kelios trauminių kontaktų žymės, kurios galėjo gautis nuo kelių tiesioginių trauminių dinaminių kontaktų su kietu buku daiktu ar daiktais. Nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t.1, b.l. 45). Taigi, teismo nuomone, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Kaltinamasis A. K. tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą sutuoktinei L. K.. Nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: smaugdamas bei suduodamas smūgius jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš šeimos narį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes jis šeimos nariui, sutuoktinei L. K., 2023-01-10 nežymiai sutrikdė sveikatą.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama, kad A. K. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra pensininkas, turi vidutinių specialiųjų poreikių. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. K. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, nustatant jo dydį artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės vidurkiui. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 punktu, jam skirtinas įpareigojimas visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023-01-10 19.50 val. iki 2023-01-11 11.17 val. (viena diena), kuri prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vydymą, panaikintina.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-11900, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023-07-07 gavo advokato Vaclovo Janušausko prašymą Nr. ATP-2023-26615 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. K. pagal 2023-06-15 sprendimą Nr. KTS-2023-03665. Nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 211,66 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje advokatas kaltinamajam A. K. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuris nepatenka į baudžiamojo proceso įstatyme nurodytus atvejus (BPK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), kada antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltu pripažinto asmens nepriteisiamos. Vis tik BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir klausimą, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia situaciją vertindamas individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Paminėtina ir tai, kad aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti turint tikslą užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją, bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Kaip nurodyta pirmiau, gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs A. K. antrinę teisinę pagalbą. A. K. nors ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau jis nemoka proceso kalbos, viso proceso metu dalyvavo vertėjas, todėl gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo neatsiejamas nuo kaltinamojo galimybės tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis baudžiamajame procese, vykstančiame ne jo gimtąja kalba. Taigi gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas nepriklausomai nuo to, ar pasinaudoti teisine advokato pagalba pageidavo pats kaltinamasis.

Be to, pagal pirmiau aptartas BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Šiuo atveju, A. K. nedirba ir jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturi, yra pensininkas, turi vidutinių specialiųjų poreikių.

Svarstomo klausimo kontekste būtina pažymėti ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privalomas atstovo paskyrimas vertinamas kaip priemonė kaltinamojo interesams baudžiamajame procese tinkamai apsaugoti ir nacionaliniai teismai jį skirti gali nuspręsti net ir tuo atveju, kai kaltinamasis tam prieštarauja, o teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo tokiu atveju savaime Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatų nepažeidžia (EŽTT Didžiosios kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Correia de Matos prieš Portugaliją, peticijos Nr. 56402/12). Baudžiamosiose bylose nemokamai teisinei pagalbai gauti gali būti nustatytos tam tikros sąlygos: pirma, tokia pagalba kaltinamajam nemokamai suteikiama tik tada, kai tas asmuo neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, ir, antra, tokios teisinės pagalbos būtinumą lemia teisingumo interesai (EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Dvorski prieš Kroatiją, peticijos Nr. 25703/11). Šias nuostatas savo praktikoje akcentuoja ir nacionaliniai teismai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-16-478/2023).

Pirmiau aptarti duomenys teikia pagrindą išvadai, kad kaltinamojo galimybės realiai atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra ribotos, o priverstinis šių išlaidų išieškojimas užsitęstų pernelyg ilgai arba būtų iš viso neįmanomas. Taigi įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, taip pat tai, kad gynėjas A. K. buvo paskirtas baudžiamojo proceso įstatyme nurodytu pagrindu, siekiant užtikrinti proceso kalbos nemokančio kaltinamojo teises bei teisingumo interesus, daroma išvada, kad valstybės patirtų proceso išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą, priteisimas iš kaltinamojo yra netikslingas. Šių išlaidų priteisimas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl jos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi laikmenos su vaizdo įrašais, saugomos byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 303, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais;

nusprendžia:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023-01-10 19.50 val. iki 2023-01-11 11.17 val. (vieną dieną), kuri prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo A. K. valstybės naudai nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi laikmenas su vaizdo įrašais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.