- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-28
- Bylos Nr.
- 2-467-802/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02488-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eridana Paltanavičienė
- Ieškovas
- Ž. O.
- Atsakovas
- L. A.
- Trečiasis asmuo
- N. O., G. A.
- Advokatai
- Vilija Kavaliauskienė, Algirdas Sakalauskas
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2Deliktinė atsakomybė
viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjusi civilinę pagal ieškovės Ž. O. ieškinį atsakovei L. A. įstatyminei atstovei A. A., tretiesiems asmenims N. O. ir G. A., dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 2015-05-05 įvykusio eismo įvykio metu padarytos 644,41 Eur žalos atlyginimą ir 180 Eur sumokėtų už žalos įvertinimą, viso 824,41 Eur bei 300 Eur advokato išlaidas.
Ieškovės atstovas, advokatas A. Sakalauskas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad išnagrinėjus bylą, buvo išsiaiškinta, kad ieškovės vyras gegužės 5 dieną vairavo automobilį Mazda ir, išvažiuojant iš kiemo, į jo vairuojamą transporto priemonę atsitrenkė atsakovės sūnus. Vaikas susižalojo ir buvo apgadintas automobilis. Policijos komisariatas atliko tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad dėl eismo įvykio kaltas atsakovės sūnus L. A.. Kadangi jis mažametis, atsakovu byloje patraukta A. A.. Abejonių kilti negali, nes kaltininką nustatė Kazlų Rūdos PK darbuotojai. Buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o jame aiškiai nurodyta kas kaltas, paminėti KET punktų pažeidimai. Dviratininkas kaltas dar ir dėl to, kad jis atsitrenkė į automobilį. Jei būtų priekiu kliudęs, galėtų kilti abejonių, bet atsitrenkė į automobilio šoną, todėl viskas čia yra aišku. Ir pats vaikas paaiškino, kad važiavo tik šaligatviais, prisipažįsta kad buvo neatidus ir gailisi. Atsakovė šio ikiteisminio tyrimo nutarimo neskundė ir su juo sutiko. Byloje iškilo klausimas dėl žalos dydžio. Apklausus abiejų, vertinimą atlikusių, įmonių atstovus akivaizdu, kad B. išsamiai nurodė žalos paskaičiavimo aplinkybes, todėl nekyla abejonių, kad jo paskaičiavimas yra pagrįstas. Be to metodika ta pati, tik jis vertino taip, kad darbai būtų atlikti kokybiškai. Dėl šio mano, kad jo įvertinimas teisingas. Ieškovė turėjo išlaidų 180Eur už vertinimo atlikimą bei dėl advokato paslaugų. Prašo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 824,41 Eur žalai atlyginti bei 300 Eur advokato išlaidų.
Ieškovė Ž. O. ieškinį prašo tenkinti visiškai. Paaiškino, kad automobilis iki šiol nesuremontuotas. Patvirtina, kad automobilyje įvykio metu jie važiavo kartu su vyru, dar buvo jų dešimtmetis sūnus. Tądien vairavo vyras, bet ir ji turi vairuotojo pažymėjimą. Nurodo, kad vertintoją ji pasirinko internetu. Kainą kokią vertintojas už darbą nurodė, tokią mokėjo. Neieškojo, ar kas galėtų atlikti vertinimą pigiau. Girdėjo, kad kiti ima brangiau, manė kad normali kaina. Be to, pažadėjo, kad už atėjimą į teismą liudyti, jam papildomai mokėti nereikės. Atsakovės ataskaitos nežiūrėjo, bet mano, kad ji ne tokia išsami, todėl neteisinga. Patvirtina, kad įvykio vakarą jie išvažinėjo iš parduotuvės kiemo aikštelės, o atsakovės sūnus išvažiavo tiesiai į jų automobilį. Išsistūmė iš aikštelės atbulomis ir pradėjo judėti į priekį, gatvės link, paįstrižai. Bevažiuojant ir dar neprivažiavus gatvės, išgirdo smūgį. Tada sustojo, išlipo pažiūrėti. Dviratininko nematė. Mano, kad smūgis buvo į galą. Kodėl tuomet yra apgadintos priekinės automobilio durelės, nežino. Greitis buvo nedidelis, jiems netrukus būtų reikėję sukti į dešinę. Jie judėjo lėtai.
Trečiasis asmuo ieškovės pusėje (ieškovės sutuoktinis) N. O., prašo ieškinį tenkinti visiškai. Patvirtino, kad automobilis iki šiol nesuremontuotas. Paaiškino, kad policija jų neklausė kas apgadinta, patys nustatė ir užfiksavo. Apgadinta buvo dešinė automobilio pusė: nuo veidrodėlio, kuris įbrėžtas, priekinių ir galinių durelių iki galinės šoninės. Apgadinimai - įvairūs įbrėžimai, įrėžimai. Tąsyk jiedu, su žmona, važiavo nuo parduotuvės, iš kiemo, link Valančiaus gatvės paįstrižai. Turėjo sukti į dešinę, į Valančiaus gavę. Dairėsi pagrindine gatve važiuojančių automobilių ir vaiko nematė, nes namas užstoja. Smūgį išgirdo labai greitai, vos išvažiavę iš už kiosko, kuris yra šalia namo. Ten yra pėsčiųjų takas, atskiro dviračių tako nėra. Mano, kad dviratininkas kaltas, nes jie lėtai judėjo, o vaikas važiavo šaligatviu, prie pat namo, kur yra šaligatvio išplatėjimas. Jei vaikas būtų važiavęs toliau nuo namo, būtų jį matęs. Jie išlindo iš už kiosko ir vaikas tuo pačiu metu, bei rėžėsi į jų automobilį. Smūgis buvo į priekines dureles, kadangi apibraižytas ir veidrodėlis, nuo smūgio dviratis iš inercijos sukosi, todėl apgadinimai tęsiasi per visą automobilio šoną. Jo nuomone dėl atsargumo turėjo sustoti dviratininkas. Tokių taisyklių nėra, tiesiog turėjo tą padaryti. Trečiojo asmens žiniomis, jis, išvažiuodamas iš kiemo, turėtų praleisti pėsčiuosius kertančius jo judėjimo kryptį, bet dviratininko nematė. Nurodo, kad važiuodami pas vertintoją, jie jokių dokumentų, susijusių su šiuo eismo įvykiu (policijos apžiūros akto, schemos ar kt., nesivežė.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė, adv. V. Kavaliauskienė, nurodė, kad vos pradėjus bylą nagrinėti teisme jos atstovaujamoji iš karto nesutiko su žalos atlyginimo suma. Dėl šio kreipėsi pagalbos į antrinės teisinės pagalbos tarnybą ir jau pačioje proceso pradžioje nurodė, kad ginčys žalos dydį. Jai buvo žinoma iš neoficialių šaltinių, kad žala, nurodyta Ž. O. pateiktoje vertinimo ataskaitoje, apima visus automobilio gedimus ir sužalojimus, o ne tik tuos, kurie buvo atsiradę įvykio metu. Todėl atsakovė kreipėsi į vertintoją V., kuris gavęs civilinės bylos medžiagą, vertino žalą, atsiradusią įvykio metu. Vadovavosi policijos nubraižytu eismo įvykio vietos planu, tech. apžiūros aktu, kuriame pareigūnas Pečkys buvo nustatęs techninius defektus ir konstatavo faktą, kad žala yra atstatomoji. Automobilio remonto kaštai, susiję su medžiagų įsigijimu ir darbų atlikimu, o kartu ir patirtas nuostolis - 398,54 Eur. Priimant teismo sprendimą ir turėtų būti vadovaujamasi šia ataskaita. B. ataskaita neturėtų būti vadovaujamasi vien dėl to, kad jis šiandien patvirtinto, jog vertinimo jis nesiejo su įvykiu. Tokiu būdu į vertinimą galėjo būti įtraukti ir kiti apgadinimai, kurie remonto atveju kaštus padidina, išplečia remonto plotą. Tačiau mano, kad ieškinys iš viso turi būti atmestas. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame pareigūnas nurodo, kad dėl įvykio yra kaltas L. A., nėra įrodymas, kuris nustato L. A. kaltę. Ji jame nebuvo nustatinėjama iš esmės ir procesinis sprendimas nebuvo priimtas. Šiame nutarime pareigūnas nurodė kaltę aiškintis administracinėje byloje. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad nei vienas iš Luko tėvų nebuvo nubausti administracine tvarka. Nebuvo bylos, kurioje būtų buvęs nagrinėjamas L. A. kaltės klausimas. Todėl teismas priimdamas sprendimą vairuotojo ir vaiko kaltę turėtų nustatyti vadovaujantis KET. Apklausiant N. O., šis pripažino aplinkybę, jog įvykis kilo dėl to, kad jis nematė Luko. Pripažino, kad manevravo automobiliu gyvenamojoje zonoje. Esant nurodytos aplinkybėms, pripažintiems faktams, teismas kaltu turėtų pripažinti N. O. ir ieškinį atmesti. Vaikas atvažiavo ir kliūtis vairuotojui buvo iš dešinės pusės, todėl vairuotojas atsako už bet kokius įvykius. Vieta, kurioje įvyko eismo įvykis, lemia, jog vairuotojas privalo būti ypatingai atidus, nedidelis greitis, paisoma pėsčiųjų teisių ir atsakomybė tenka didesnio pavojaus šaltinio valdytojui. Nesant vaiko kaltės civilinis ieškinys atmestinas visiškai. Iš ieškovės priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovė prašo ieškinį atmesti. Paaiškina, kad ji tą vakarą ruošėsi eiti į darbą, kai paskambino jos buvusi bedradarbė ir pasakė, kad jos vaikas įvažiavo į mašiną. Atbėgusi pamatė automobile, vaiką sėdintį ir gulintį dviratį. Ji nieko įvykio vietoje nežiūrėjo, pasiėmė vaiką ir išvažiavo į ligoninę. Jie gyvena netoliese, Ateities gatvėje. Sūnus važiavo į parduotuvę, į tą pačią, kurioje buvo ir ieškovė, pirkti batoną. Jos vaikas sako, kad atsitrenkė į važiuojantį automobilį. Mano, kad esant bordiūrui aukštam, sūnus vien dėl to, saugumo sumetimais, turėtų nulipti. Įvykį mačiusi, kioske tuo metu dirbusi, darbuotoja sakė, kad po įvykio ieškovė puolė jos vaiką purtyti ir kad tai jie turėtų duotų ieškovę į teismą. Bet ji, sakė, liudyti nesutiks, į teismą eiti nenori. Paaiškina, kad iškart po įvykio vaikui labai skaudėjo strėnos, o dabar skausmas jau praėjęs, bet sportuojant susirakina kojos kelis, ko nebuvo iki šio įvykio ir gydytojai negalėjo prognozuoti ar ateityje dėl šio eismo įvykio nebus problemų su stuburu. Paaiškina, kad jie norėjo patys ieškovės automobilį suremontuoti, bet ji nesutiko, prašė pinigų ir greitai, o ji tokios sumos neturėjo.
Trečiasis asmuo atsakovės pusėje, nepilnamečio L. A. tėvas, G. A. prašo ieškinį atmesti. Paaiškina, kad antrą, ar trečią dieną po įvykio, jis nuvažiavo apžiūrėti turto apgadinimų. Nuvažiavo po darbo. Nemanė, kad jų vakas dėl to katas, tiesiog nuvažiavo pasikalbėti dėl įvykio. Jie parodė apgadinimus, kurie buvo nedideli ir nežymūs, ir prašė ne mažiau 300 Eur. Jam tokia suma, įvertinus apgadinimus, atrodė nepagrįsta. Ieškovė jam tada sakė, kad vaikas atsitrenkė į galines dureles.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Ieškinio aplinkybėmis, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, į bylą pateiktai rašytiniais įrodymais neginčijamai buvo nustatyta, kad 2015-05-05 Kazlų Rūdoje, ieškovės vyrui (trečiajam asmeniui šioje byloje, N. O.) vairuojant ieškovės vardu registruotą transporto priemonę Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsukant iš namo kiemo M. Valančiaus gatvėje 22, apie 19 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu į N. O. vairuojamą transporto priemonę su dviračiu atsitrenkė šaligatviu pro minimą namą į jo kiemą važiavęs atsakovės mažametis sūnus L. A., gim. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 52-58). Įvykio metu nežymiai susižalojo mažametis L. A. (sužalota nugara ir koja, T. 2, b. l. 45-46) ir buvo apgadintas ieškovės automobilis. Transporto priemonės apgadinimai prasideda automobilio dešinės pusės priekinėmis durelėmis ir dėl automobilio judėjimo eismo įvykio metu (ir kurį laiką jam įvykus) į priekį, apgadinimai tęsiasi iki pat dešinės galinės šoninės. Tokiu būdu seka išvada, jog pirmo kontakto vieta – automobilio dešinės pusės priekinės durelės. Iš prijungto Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK Kriminalinės policijos skyriaus Vyresn. tyrėjos I. S. 2015-05-14 nutarimo Nr. 37-At-00056-15/64-AT-186 Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, konstatuojant, kad mažamečio L. A. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, todėl nebuvo nustatyta LR BK 281 str. 1 d. sudėties ir pagrindo ikiteisminiam tyrimui pradėti. Nutarime taip pat nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl dviratininko L. A. kaltės pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 55, 59 punktų reikalavimus ir nurodyta, jog pažeidėjui neturint amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė, turi būti sprendžiamas jo tėvų patraukimo atsakomybėn klausimas. Nutarimu taip pat išaiškinta teisė N. O. reikalauti nuostolių atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens (jo įstatyminio atstovo)(T. 1, b. l. 6). Mažamečio L. A. tėvai administracine tvarka (minimo nutarimo pagrindu) nebuvo bausti (T. 2, b. l. 40). Vairuotojo N. O. parodymais jam už eismo įvykį bauda taip pat nepaskirta. Ieškovė ir jos atstovas remiasi šiuo nutarimu ir laiko atsakovės kaltę esant įrodyta ir papildomai neįrodinėtina bei prašo priteisti iš L. A. įstatyminės atstovės (atsakovės), ieškovės automobiliui vaiko atsitrenkimu padarytą žalą, išlaidas už žalos įvertinimą ir ieškovės patirtas išlaidas - žyminį mokestį bei advokato atstovavimo išlaidas. Pateikė L. B. 2015-05-23 atliktą nuostolių nustatymo – vertinimo ataskaitą LVER0115, pagal kurią ieškovės patirtos žalos dydis – 644,41 Eur ir 180 Eur už vertinimą, viso 824,41 Eur (T. 1, b. l. 61). Atsakovė priešieškinio dėl vaiko sveikatai eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo neteikė. Bylos nagrinėjimo metu siūlė ieškovei tartis taikiai, teikė taikos sutartį, tačiau ieškovė kategoriškai nesutiko. Atsakovė kreipėsi į kitą vertintoją ir pateikė A. V. 2015-11-04 vertinimo ataskaitą Nr. 151101, pagal kurią ieškovės transporto priemonės remonto kaštai sudarytų 397,54 Eur (T. 1, b. l. 74 - 94).
Transporto priemonės apgadinimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo suremontuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausęs turto vertintojus teismas nustatė, kad abu turto vertintojai pasirinko tą pačią ieškovei padarytos žalos nustatymo metodiką, vadovavosi ta pačia Audatex sistema, nustatydami darbų įkainius ir medžiagų vertę, tačiau skirtingai vertino reikalingų atlikti darbų apimtis ir pasirinko skirtingą atlikimo metodiką, dėl kurios ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti darbai itin išbrango. Be to, ieškovės pasirinktas vertintojas, apskaičiuodamas padarytos žalos dydį, kaip patvirtino 2016-07-21 teismo posėdyje pats, jo nesiejo su eismo įvykiu. Apskaičiavo, kiek kainuotų ištaisyti automobilio paviršiuje matomus defektus. Teigia, jog atėmė iš apskaičiuotos žalos dydžio automobilio korozijos padarytų defektų šalinimą, sumažindamas procentaliai už dažų būklės pagerinimą (žalos sąmatos 3 psl.). Tuo tarpu atsakovės pasirinktas vertintojas, nustatydamas transporto priemonei padarytos žalos dydį, vadovavosi atsakovės pateikta civilinės bylos medžiaga bei policijos surinktais įrodymais, tiriant eismo įvykį ir apskaičiavo žalą, automobiliui padarytą 2015-05-05 įvykusio eismo įvykio metu. Kartu nurodė, kad ieškovės vertintojo pasirinkta nuostolių šalinimo metodika (išardant vėl, sutveriant automobilio dalis) taikoma naujų automobilių žalos šalinimo atveju. Teismas (vertindamas padarytos žalos atsiradimo aplinkybes ir jos pobūdį, taip pat jos šalinimo išlaidų dydžio ir automobilio vertės santykį: 644,41 Eur/1700 Eur/2200 Eur) sutinka su atsakovės vertintojo nurodytais motyvais ir laiko, kad atsakovės atlikta nuostolių nustatymo ataskaita yra tikslesnė ir teisingesnė, tiesiogiai susijusi su žalos dydžio, automobiliui padaryto nagrinėjamo eismo įvykio metu, nustatymu.
Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės ir trečiojo asmens šeimos pajamos siekia 900 Eur per mėnesį. Jie yra įgiję butą, kuriame gyvena, automobilį, kuris apgadintas šioje byloje, sodą Krūvelių k. Kazlų Rūdos sav. ir neseniai, paskolos pagrindu, įsigijo namą Kazlų Rūdoje.
Atsakovės pajamos nuo 300 iki 400 Eur atlyginimas per mėnesį ir 115 Eur buvusio sutuoktinio abiems vaikams mokami alimentai. Turto neturi jokio, gyvena savivaldybės jai suteiktame socialiniame būste.
Teismas nesutinka su ieškovės atstovo nurodomu argumentu, kad kaltė yra nustatyta nutarimu. Nustatant eismo įvykio dalyvių kaltę nutarimas ikiteisminio tyrimo nepradėjimo medžiagoje nagrinėjamoje civilinėje byloje prejudicinės reikšmės neturi (CPK 182 str.). Tokios praktikos laikosi ir teismai, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimai 2000-06-16 nutarime Nr. 16, kuriame nurodoma, kad ,,Asmens kaltė dėl padarytos žalos nustatinėjama civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė. Kaltę galima įrodinėti visomis CPK. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose iš administracinių teisinių santykių ir administracinės teisenos bylose, pareigūno nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje ir medžiagoje dėl eismo įvykių tyrimo baudžiamojo proceso tvarka, neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje. Nurodyti dokumentai vertinami kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais įrodymais”. Todėl, nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, kieno neteisėtais veiksmais ir dėl kieno kaltės (ši civiliniuose santykiuose, išskyrus kai kurias išimtis, preziumuojama, CK 6.248 str. 1 d.) atsirado materialinė žala. Eismo įvykis bei asmenų veiksmų teisėtumas vertintinas pagal Kelių eismo taisyklių nuostatas.
Teismas nustatė, kad įvykio vakarą ieškovė su sutuoktiniu atvažiavo į Valančiaus gatvėje, namo Nr. 22 (ir kitų toje vietoje esančių daugiabučių) vidiniame kieme esančią parduotuvę apsipirkti. Apsipirkę, sėdo į automobilį ir, manevruodami automobiliu atgal bei į priekį, paįstrižai (120-130 laipsnių kampu) pajudėjo iš vidinio kiemo M. Valančiaus gatvės link. Pro namą Valančiaus gatvėje, pažymėtą Nr. 22, turėjo sukti į dešinę. Tuo metu atsakovės mažametis sūnus L. A. dviračiu važiavo šaligatviu šalia ir pro M. Valančiaus gatvės namą Nr. 22, šalių teigimu į tą pačią parduotuvę. Ieškovės automobiliui, vairuojamam trečiojo asmens N. O., važiuojant iš kiemo gatvės link, į jo dešinį šoną atsitrenkė iš už namo kampo šaligatviu išvažiavęs ir nuo jo nuvažiavęs atsakovės sūnus L. A.. Tretysis asmuo, jo parodymais, ne iškart suprato kas nutiko ir dar kurį laiką automobilis riedėjo. Sustojęs ir išlipęs iš automobilio pamatė ant žemės sėdintį vaiką ir toliau nuo jo gulintį dviratį. Eismo įvykio metu sužalotas vaikas ir apgadinta transporto priemonė. Šias aplinkybes tvirtina teismui policijos pateiktas eismo įvykio planas (T. 1, b. l. 52), kuris nors šalių nepasirašytas, tačiau jame esančių duomenų šalys teismo posėdžio metu neginčijo, patvirtino, kad planas atitinka tikrovę. Ieškovė ir jos pusėje veikiantis trečiasis asmuo nurodo, kad jie iš lėto važiavo iš kiemo gatvės link ir dairėsi gatve atvažiuojančių automobilių, kuriuos turėtų praleisti, tačiau dviratininko nepastebėjo. Kur tiksliai buvo smūgis nežino. Iš policijos atsiųsto eismo įvykio vietos plano matyti, kad kiemo, iš kurio judėjo trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė, plotis - 10,40 metrų. Po eismo įvykio sustojus automobiliui, šis yra nutolęs nuo namo Nr. 22 šaligatvio 4 m. (automobilio priekis) ir 4,6 metrus (automobilio galas). Tai patvirtina trečiojo asmens nurodomą aplinkybę, kad automobilis judėjo paįstrįžai, kas apsunkino vairuotojui kliūties (pėsčiojo, dviratininko) matomumą iš dešinės. Abi šalys taip pat pripažino, kad eismo įvykio vietoje, šalia M. Valančiaus g. namo, pažymėto numeriu 22 yra priblokuotas prekybinis kioskas. Iš byloje esančių eismo įvykio vietos fotonuotraukų (T. 1, b. l. 54-58), viešai prieinamo Google E. S. wiev įvykio vietos vietovės ir ten esančių statinių žemėlapio (https://www.google.lt/maps/@54.7512134,23.490454,3a,75y,90t/data=!3m6!1e1!3m4!1s85esejT6hLS1uzlA9WtiZg!2e0!7i13312!8i6656 ) matyti, kad pusė šalių nurodomo kiosko užima šaligatvį prie namo Nr. 22 ir kita pusė yra namo kieme. Atitinkamai, įvertinus į kiemą išsikišančio prekybinio kiosko plotą, automobilio atstumas nuo jo eismo įvykio metu būtų perpus (ar daugiau) trumpesnis. Kaip tik pro šį namą ir kioską dviračiu išvažiavo atsakovės sūnus. Ieškovė ir tretysis asmuo, nors pripažįsta, kad pagal kelių eismo taisykles (toliau tekste – KET), išvažiuodami iš kiemo jie privalo praleisti jų važiavimo kryptį kertančius pėsčiuosius, dviratininkus, tačiau mano, kad šiuo atveju kaltas yra atsakovės sūnus, nes jo kaltę nustatė pareigūnai. Teismas atkreipia ieškovės ir trečiojo asmens dėmesį į tai, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą minimame, 2002-12-11 LRV nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – Taisyklių) 55 punkte reglamentuojamas važiavimas važiuojamąja dalimi ir gyvenamojoje zonoje. Šiuo atveju neginčijamai buvo nustatyta, kad vaikas važiavo ne važiuojamąja dalimi, o šaligatviu ir tas daryti taisyklėmis nedraudžiama (Taisyklių 57, 64 punktas). Byloje apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad dviračių tako ar juostos šioje vietoje nėra. Tam tinkamo kelkraščio taip pat nėra. Policijos minimame kitame, t. y. Taisyklių 59, punkte bendromis nuostatomis reglamentuotas važiavimas dviračiu kai yra kertama važiuojamoji dalis. Tuo tarpu analizuojamo įvykio situaciją reglamentuoja Taisyklių 60 punktas, kuris numato, kad ,,Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. Tai reiškia, kad pažymėtais atvejais (kaip ir ginčo atveju) pareigą praleisti turi automobilio vairuotojas. Jam nustatoma didesnė atidumo pareiga. Taisyklių 102 punktas nustato, kad ,,Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).”, 27 punktas reglamentuoja, kad ,,Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį.” Kaip matyti iš nustatytų byloje aplinkybių, kurias teismui patvirtino abi bylos šalys, Taisyklių reikalavimus pažeidė trečiasis asmuo, kuris vairuodamas ieškovės vardu registruotą automobilį ir važiuodamas paįstrižai, žinodamas vietovės ypatumus (matymą užstoja ir apriboja šalia namo esantis kioskas, aplink gyvenamieji namai ir daug pėsčiųjų, žaidžiančių vaikų), nesiėmė atsargumo priemonių įsitikinti, kad iš už namo neišeis pėstysis (staiga neišbėgs vaikas), neišvažiuos dviratis, kuriuos jis turi pareigą praleisti, o visą laiką važiavo M. Valančiaus gatvės link, dairydamasis tik gatve atvažiuojančių automobilių ir nepasirinko tokio greičio, kad visada spėtų pamatyti kliūtį bei sustabdyti, dėl ko į jo automobilį atsitrenkė iš už namo kampo į kiemą dviračiu išvažiavęs atsakovės sūnus L. A. ir įvyko eismo įvykis. Trečiasis asmuo teismui patvirtino, kad vaiko jis nepastebėjo ir net nesuprato iš pradžių kas įvyko, o tai suvokė tik po to, kai išgirdus garsą, ir dar kiek pajudėjus, sustabdė automobilį bei iš jo išlipo. Trečiasis asmuo teismui paaiškino, kad oras tą vakarą ir matomumas buvo geras, buvo šviesu.
Esant nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad dėl eismo įvykio yra kaltas automobilį vairavęs ieškovės sutuoktinis, trečiasis asmuo šioje byloje, kadangi jis pažeidė aukščiau nurodytus Taisyklių reikalavimus, nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas ir, išvažiuodamas pro kliūtį (kioską), kuri riboja jo matomumą, automobilio nepristabdė (turėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių). Trečiasis asmuo pasirinko netinkamą jo vairuojamos transporto priemonės judėjimo trajektoriją ir nesielgė taip, kad nepadarytų žalos aplinkiniams. Transporto priemonės vairuotojui taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai. Tuo tarpu nagrinėjamose byloje buvo nustatyta, kad jis pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nežymai sužalotas atsakovės mažametis sūnus.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. L. A. įstatyminės atstovės nuostolius jai padarytus vaikui atsitrenkus dviračiu į jos automobilį. Taigi žalą ieškovė kildina iš delikto. Civilinės atsakomybės taikymui, minėta, svarbu yra nustatyti: neteisėtus veiksmus, žalą, juos siejantį priežastinį ryšį bei asmens kaltę. Teismui nustačius, kad KET pažeidė ne atsakovės sūnus, o trečiasis asmuo šioje byloje, ieškovės sutuoktinis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš jos ieškovei materialinės žalos atlyginimą nėra.
Teismas sprendžia, kad vien tik bendrųjų principų elgtis taip, kad nepadarytum kitam asmeniui žalos, pažeidimo konstatavimas, įvertinus tą aplinkybę, jog nukentėjo ir atsakovės mažametis sūnus, šalių turtinę padėtį, šiuo atveju nesudarytų pagrindo mišriai civilinės atsakomybės formai taikyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinys atmetamas visiškai (LR CK 6.245 str. 1 -2 d., 4 d., 6.246 str.- 6.249 str., 6.263 str. 1 ir 2 d., 6.275 str., 6.282 str.).
Ieškovė byloje turėjo 324,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių: 300 Eur sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (T. 1, b. l. 11, 12, 65, 68) ir 24,73 Eur žyminis mokestis (T. 1, b. l. 4).
Atsakovė byloje naudojosi advokato teisine pagalba, pagal VGTPT Kauno skyriaus 2015-06-15 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-T-2198-2522, kuriuo atsakovei nutarta teikti antrinę nemokamą teisinę pagalbą, valstybei apmokant 50 proc. jos išlaidų, skirti advokatę Viliją Kavaliauskienę (b. l. 24). Teisinės pagalbos teikimo terminas pratęstas 2016-05-24 Tarnybos sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-P-2198-8225 (T. 2, b. l. 49). Teismui taip pat pateikta tarnybos 2016-06-02 pažyma dėl išlaidų Nr. NTP-7-6289, pagal kurią valstybės dėl atstovavimo patirtos išlaidos - 220,02 Eur (T. 2, b. l. 47). Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str. 2 d.). Kad atsakovė būtų patyrusi išlaidų dėl teiktos teisinės pagalbos 50 proc. apmokėjimo, įrodymų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).
Atsakovė byloje turėjo 120 Eur išlaidų, susijusių su žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Ieškovės ieškinį atmetus, paminėtos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai priteistinos iš ieškovės (T. 1, b. l. 72, 73).
Ieškinį atmetus 11,20 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš ieškovės (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d., pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, b.l.1).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi virš išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 265 str. 1 d., 270 str., 275 str. 1 d.,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Ž. O. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. A. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš ieškovės Ž. O. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 11,20 (vienuolika eurų, 20 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovės Ž. O. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 220,02 (du šimtus dvidešimt eurų, 2 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei jos patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimui apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.