- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- I-304-386/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01514-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
2018-02-05 teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3-7) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, Klaipėdos AVPK) 12 600 € neturtinės žalos atlyginimą. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad jis periodiškai laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 11 d. iki 2017 spalio 13 d. jis buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Areštinės kamerose nebūdavo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas vienam kameroje laikomam asmeniui turintis tekti kameros plotas, nebuvo užtikrinamas tinkamas natūralus apšvietimas, langus dengė neskaidrus plastikas, kuris trukdė patekti saulės spinduliams bei pamatyti dangų, taip pat buvo per intensyvus naktinis apšvietimas, jis buvo stebimas vaizdo kameromis (kai kuriose kamerose ir būnant sanitariniame mazge). Nurodo, kad tokios sąlygos buvo nežmoniškos, kankinančios, žeminančios jo orumą. Teigia, kad dėl tokių laikymo sąlygų patyrė siaubingas pasekmes – tiek emocines, tiek psichologines, tiek dvasines. Nurodo, jog patyrė nepatogumus ir išgyvenimus, emocinę psichologinę žalą, laikymas tokiomis sąlygomis kenkė jo regėjimui, jis negalėdavo užmigti, tokiu būdu buvo daromas emocinis spaudimas, dėl to nuvykęs į teismą negalėjo savęs tinkamai ginti. Mano, kad tokiais veiksmais Klaipėdos AVPK pareigūnai piktnaudžiauja savo teisėmis. Pareiškėjas detalizuoja, kad 2 600 € neturtinės žalos prašo priteisti už tai, kad Areštinės kamerose buvo laikomas antihigieninėmis sąlygomis, neužtikrinant tinkamo apšvietimo, o 10 000 € už tai kad Areštinės kamerose buvo laikomas stebint vaizdo kameromis (kai kuriose ir sanitariniame mazge).
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 10-12) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2017 m. kovo 11 d. iki 2017 spalio 13 d., iš viso 26 paras.
Klaipėdos AVPK areštinė veikia pripažinta tinkama eksploatacijai, komisijos, į kurios sudėtį įėjo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (dabar – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas) atstovai, 2015-12-22 aktu Nr. IL-16783 „Dėl areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai“, kuriuo patvirtinta, kad areštinės patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti eksploatuojamos. Paaiškina, jog pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje metu teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, neatitiko 2 paras, kurių metu ploto neatitikimas siekė 6 kv. cm asmeniui. Mano, jog tokio nežymaus ploto neatitikimo faktiškai pajusti neįmanoma ir kad galimas ploto neatitikimas yra ypatingai nežymus, pasireiškęs labai trumpą laikotarpį, todėl vertintinas kaip mažareikšmis. Teigia, kad 2 paras trukęs 6 kv. cm asmeniui ploto neatitikimas pareiškėjui negalėjo sukelti labiau juntamų nepatogumų, kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.
Teigia, kad galiojantys teisės aktai leidžia iš lauko pusės ant areštinės kamerų langų įrengti įvairias technines apsaugos priemones (grotas, apsaugines uždangas ir kt.), padedančias užtikrinti saugumą ir leidžiančias kontroliuoti priėjimą prie areštinės. Nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas, reaguodamas į asmenų, laikomų Areštinėje, skundus, ne kartą tikrino ar Areštinės asmenų laikymo sąlygos atitinka higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, tačiau patikrinimų metu buvo nustatyta, jog Areštinėje higienos normos HN 134:2015 reikalavimai dėl kamerų patalpų apšvietimo ir vėdinimo nėra pažeidžiami, todėl konstatuota, kad ant areštinės kamerų langų įrengiant skaidraus plastiko uždangas galiojančių teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Pareiškėjo teiginius dėl Areštinės kamerų neatitikties higienos normoms paneigia į bylą pateikiami įrodymai ir nėra pagrindo manyti, kad sąlygos patikrintose kamerose ir kitose kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, galėjo iš esmės pasikeisti ar būti kitokios nei konstatuota patikrinimo aktuose.
Nurodo, jog Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimu leista Klaipėdos AVPK areštinės kamerose vykdyti vaizdo stebėjimą. Klaipėdos AVPK areštinėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą (sanitarinio mazgo zona). Vaizdo stebėjimo priemonių įrengimas yra pagrįstas ir teisėtas ir naudojamomis vaizdo stebėjimo priemonėmis pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos, žalos nepadarė, todėl pareiškėjo reikalavimas minimų aplinkybių apimtyje yra atmestinas.
Teigia, kad 2017 m. kovo 13 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas bendruomenės slaugytojos – apžiūros metu sumušimų ir sužalojimų nenustatyta, pareiškėjas nusiskundimų neišsakė. Nurodo, jog duomenų, kad pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu jis kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis atsakovo atstovo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų teisių, atsakovės atstovas neturi.
Mano, kad atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei į bylą pateiktus įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos AVPK vykdė neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.
Administracinės bylos proceso šalys ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų ją išnagrinėti, todėl byla išnagrinėta iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas M. B. kreipėsi skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų laikant jį šio komisariato areštinėje.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Dėl ginčo laikotarpio, teisinio reglamentavimo ir įrodinėjimo
Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 11 d. iki 2017 spalio 13 d. Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės (skyriaus teisėmis) viršininkas 2017 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime „Dėl M. B. skundo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) (b. l. 13-14) nurodė, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas periodiškai laikotarpiais nuo 2017 m. kovo 11 d. iki 2017 m. kovo 24 d., nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 14 d., nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. balandžio 28 d., nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 14 d., nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d., nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2017 m. spalio 13 d. Klaipėdos AVPK nepateikia tikslių duomenų kokiomis valandomis pareiškėjas atvykdavo ir išvykdavo iš areštinės, todėl laikytina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu periodiškai areštinėje buvo laikomas 46 paras.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnis nustato, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas. Nustatyti kardomąją priemonę – suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį yra Suėmimo vykdymo įstatymo paskirtis (Suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomiems asmenims taikomos Suėmimo vykdymo įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos; teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras (Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad Tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas pagal tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai, o šio straipsnio 3 dalyje – kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).
Nuo 2017 m. balandžio 4 d. suėmimo vykdymo įstatyme nustatytos kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) (toliau – ir suėmimas) vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų ir pagal Suėmimo vykdymo įstatymą jiems prilyginamų asmenų bei kitų suimtojo statuso neturinčių asmenų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali būti laikomi teritorinių policijos įstaigų areštinėse (toliau – ir areštantai), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Areštinių vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 (Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 1 punktas). Iki 2017 m. balandžio 3 d. teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustatė Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės), patvirtintos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (Areštinių veiklos taisyklių 1 punktas).
Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką nustato Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 (Instrukcijos 1 punktas). Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 03 įsakymu Nr. V-908 (HN 134:2015 1 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2012-01-10 sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Dėl minimalaus kameros ploto dydžio
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.
Areštinių veiklos taisyklių (galiojo iki 2017 m. balandžio 3 d.) 80 punkte buvo nustatyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Areštinių vidaus tvarkos taisyklių (galioja nuo 2017 m. balandžio 4 d.) 58 punktas taip pat nustato, kad policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Tarnybinio pranešimo duomenimis pareiškėją laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 13 d. 17.13 val. iki 2017 m. kovo 16 d. 11.19 val., (t. y. 2 paras, 18.06 val.) laikant Klaipėdos AVPK areštinėje, vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą, buvo 4,94 kv. m, taigi šiuo laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą buvo pažeista (trūko 6 kv. cm asmeniui). Kitomis dienomis minėtas plotas svyravo nuo 5,03 kv. m iki 9,88 kv. m, todėl kitu laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista.
Dėl stebėjimo vaizdo kameromis
Skunde pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog Klaipėdos AVPK areštinės kameroje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros sudarė galimybę pareigūnams jį stebėti tiek kameros bendroje gyvenamojoje zonoje, tiek sanitarinio mazgo zonoje.
Instrukcijos 3.3 punkte nurodyta, jog nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Instrukcijos 101 punkte nurodyta, kad jei policijos areštinėje yra įrengta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, policijos pareigūnas (-ai) ar darbuotojas (-ai), dirbantis (-ys) pagal darbo sutartį, naudodamasis šia vaizdo stebėjimo sistema, užtikrina nuolatinį visų policijos areštinėje esančių areštinės kamerų ir jose laikomų asmenų stebėjimą bei užtikrina, kad būtų sureaguota į netinkamą šių asmenų elgesį, jų teisėtus prašymus ir pan; periodinis asmenų stebėjimas per kamerose esančius langelius tokiose policijos areštinėse gali būti nevykdomas; kitas darbo organizavimas vykdomas instrukcijoje nustatyta tvarka.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalis teigia, kad vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtu vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtu renkama ne daugiau duomenų, negu tai yra būtina. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.). Iš teismui pateikto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2R-4788-(9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“ (b. l. 24) turinio matyti, jog Klaipėdos AVPK suteikta teisė vykdyti vaizdo stebėjimą areštinės gyvenamosiose patalpose su sąlyga, jog bus užtikrinti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnyje keliami reikalavimai.
Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo (anglų kalba – minimum rights), kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Europos Žmogaus teisių teismas taip pat yra nurodęs, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. (žr. pvz. 2001-04-19 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 73–75 p.; 2002-07-15 sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją, 99 p.).
Darytina išvada, jog Klaipėdos AVPK turi pareigą užtikrinti, jog vaizdo stebėjimas nebūtų vykdomas areštinės kamerų sanitariniuose mazguose. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą neneigia, kad siekiant užtikrinti žmogaus laisvių ir teisių apsaugą, viešąją tvarką, saugumą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, areštinės turto apsaugą areštinės kamerose vykdomas vaizdo stebėjimas, tačiau akcentuoja, jog įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą t. y. sanitarinio mazgo zoną. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepateikė detalesnių argumentų ir duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog ilgalaikio sulaikymo patalpoje vaizdo kameros buvo įrengtos taip, jog žiūrint pro jas, buvo galima matyti pareiškėją, besinaudojantį sanitariniu mazgu. Taip pat byloje nėra duomenų, jog dėl šios aplinkybės pareiškėjas teikė skundus areštinės administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai, kad buvo vykdomas jo stebėjimas sanitariniame mazge nepasitvirtino ir nenustatyta Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmuose teisės aktų pažeidimų.
Dėl kitų pažeidimų
Pareiškėjas skunde teigia, jog Klaipėdos AVPK areštinėje įrengti langai uždengti plastiku, todėl į kamerų patalpas nepatenka natūralus apšvietimas, o naktį būna per intensyvus apšvietimas, be to, sąlygos kameros yra antihigieninės.
Kaip minėta, Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu ir gauti išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius.
Areštinių veiklos taisyklių (galiojo iki 2017 m. balandžio 3 d.) 7.2 punkte buvo nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, gauti išskalbtą patalynę. Šių taisyklių 80 punkte nustatyta, jog policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus, o 82 punkte – kad policijos areštinėje laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis) bei lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalais, dviem rankšluosčiais); lovos skalbiniai turi būti keičiami pagal jų užterštumą, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Areštinių vidaus tvarkos taisyklių (galiojančiose nuo 2017 m. balandžio 4 d.) 67 punkte nurodoma, jog areštantai privalo laikytis asmens higienos, kamerose palaikyti tvarką ir švarą.
Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (HN 134:2015 14 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas – gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (HN 134:2015 35 punktas). Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (HN 134:2015 41 punktas). Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (HN 134:2015 42 punktas). Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (HN 134:2015 43 punktas).
Pažymėtina, jog Instrukcijos 41 punktas nustato, kad nakties metu kameros turi būti apšviestos, kad būtų galima stebėti laikomų asmenų elgesį.
Iš byloje pateikto 2015-12-22 akto Nr. IL-16783 „Dėl areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai“ (b. l. 16-17) matyti, jog Klaipėdos AVPK viršininko 2015-12-10 įsakymu Nr. 30-V-950 „Dėl areštinės tinkamumo eksploatacijai vertinimo komisijos sudarymo“ sudaryta komisija (į jos sudėtį įėjo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai) įvertino naujai įrengtos areštinės patalpas adresu Kauno g. 6, Klaipėda ir nustatė, kad jos atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintus reikalavimus areštinės eksploatacijai, pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus bei patvirtino, jog areštinės patalpos gali būti eksploatuojamos. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-1186 „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę“ (b. l. 18) leista pradėti eksploatuoti Klaipėdos AVPK areštinę nuo 2015 m. gruodžio 28 d.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas 2017 m. vasario 24 d. bei 2017 m. gegužės 19 d. Klaipėdos AVPK areštinėje atliko patikrinimus, kurių rezultatai užfiksuoti 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo akte Nr. PA.3-66 (16.3.187.3.12) (b. l. 19-21) ir 2017 m. gegužės 24 d. patikrinimo akte Nr. PA.3-230 (16.3.187.3.12) (b. l. 22-23). Patikrinimų metu nei vienas iš pareiškėjo nurodytų pažeidimų nebuvo nustatytas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo akte Nr. PA.3-66 (16.3.187.3.12) nustatyta, jog „Areštinės gyvenamoje patalpoje, kaip ir nurodyta HN 134:2015, yra natūralus apšvietimas, sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langus, įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Patikrinimo metu langai iš vidaus ir išorės buvo švarūs, langų atidarymo mechanizmai veikiantys ir tvarkingi. HN 134:2015 nereglamentuoja lango atvėrimo angos dydžio. Saugumui užtikrinti Areštinės gyvenamosiose patalpose iš išorinės pusės ant langų yra apsauginės uždangos iš skaidraus plastiko. Pažeidimų dėl natūralios ir dirbtinės apšvietos verčių neatitikimo higienos normai HN 134:2015 nenustatyta.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. gegužės 24 d. patikrinimo akte Nr. PA.3-230 (16.3.187.3.12) nurodyta, jog gyvenamose patalpose dirbtinio apšvietimo vertės atitiko higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodytą dydį, patalpose yra natūralus apšvietimas, sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langus, įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, langai varstomi, švarūs, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje metu būtų teikęs skundus Klaipėdos AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, dėl areštinės gyvenamųjų patalpų neatitikimo Lietuvos higienos normų reikalavimams. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo nakties metu, antihigieninių sąlygų nepasitvirtino ir šioje apimtyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.
Kaip minėta, pareiškėją laikant Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 13 d. 17.13 val. iki 2017 m. kovo 16 d. 11.19 val., (t. y. 2 paras), vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą, buvo 4,94 kv. m., t. y. 0,06 kv. m. (0,6 kv. cm), mažesnis nei nustato teisės aktai, taigi šiuo laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas anksčiau būtų skundęsis Klaipėdos AVPK areštinės administracijai, kitoms įstaigoms ir institucijoms. Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentais, kad tokio nežymaus ploto neatitikimo faktiškai pajusti neįmanoma ir kad galimas ploto neatitikimas yra ypatingai nežymus, pasireiškęs labai trumpą laikotarpį, todėl vertintinas kaip mažareikšmis ir negalėjo pareiškėjui sukelti labiau juntamų nepatogumų bei tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad dėl minimalaus teisės aktais nustatyto gyvenamojo ploto neužtikrinimo pareiškėjui galimai buvo padaryta neturtinė žala, tačiau itin nedidelė ir reikšminga. Konstatuojama, kad šiuo atveju neturtinė teisė teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.
Konstatuoti kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus jo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, likusi pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėją M. B. laikant Klaipėdos AVPK areštinėje nuo 2017 m. kovo 13 d. 17.13 val. iki 2017 m. kovo 16 d. 11.19 val. vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą, buvo 0,06 kv. m mažesnis nei nustato teisės aktai ir šiuo laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą buvo pažeista.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.