- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2S-1344-613/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01270-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Suinteresuotas asmuo
- T. V.
- Pareiškėjas
- K. J., K. V., T. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. J. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. V. ir T. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja K. J. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. V. ir T. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2012-11-30 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka bendru susitarimu tarp pareiškėjų ir patvirtinta santuokos pasekmių nutraukimo sutartis, kuria buvo išspręsti santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatyto ir išlaikymo klausimai. Šalys susitarė, kad T. V. mokės po 550 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2012-10-01. Bendra išmokų suma iki dukros pilnametystės sudarytų 99 000 Lt (180 mėn. x 550 Lt = 99 000 Lt). Atsižvelgdamos į sutarties 2.3 punktą, šalys susitaria, kad K. V. turimos sumokėti T. V. 127 000 Lt piniginės kompensacijos už jai tenkantį bendrą turtą dalis, t. y. 99 000 Lt, remiantis CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu įskaitoma kaip T. V. visiškas nepilnametės dukros K. V. išlaikymo pareigos įvykdymas. Nuo likusios 28 000 Lt kompensacijos dalies T. V. atsisako. Taigi teismas patvirtino sutarties sąlygas, kuriomis nepilnamečiam vaikui priklausantis turtas – jo išlaikymo lėšos buvo panaudotos sutuoktinių tarpusavio skoliniams įsipareigojimams įvykdyti. Tokia sutartis neatitinka nepilnamečio vaiko teisių ir interesų ir juos pažeidžia, pažeidžia įstatymų reikalavimus. 2018-02-08 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus nutartimi šioje byloje procesas buvo atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, pirmosios instancijos teismo sprendimu padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, kurios turėjo įtakos priimant teismo sprendimą. Pareiškėja prašė panaikinti 2012-11-30 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuriuo yra patvirtinta 2012-11-27 sudaryta santuokos pasekmių nutraukimo sutartis. Panaikinus šią sprendimo dalį, bylą sustabdyti ir įpareigoti šalis pateikti naujai sudarytą santuokos pasekmių nutraukimo sutartį, o šalims nesusitarus dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pateikti ieškinį, atitinkantį CPK reikalavimus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo T. V. su pareiškėjos prašymu nesutiko ir savo atsiliepime į prašymą bei teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir jis turi būti vykdomas. Teismo sprendimu patvirtinta santuokos pasekmių nutraukimo sutartis yra pasirašyta abiejų šalių, ji atitinka abiejų šalių suderintą valią. Šia sutartimi šalys susitarė dėl nepilnametės dukros išlaikymo formos ir dydžio. Po sutarties patvirtinimo suinteresuotas asmuo teikė išlaikymą nepilnametei dukrai, jai nupirkdamas konkrečius daiktus: kompiuterį, riedį, rūbų, duodamas pinigus smulkioms išlaidoms. Tokia sutartimi nepilnametės teisės ir interesai nebuvo pažeisti, patvirtinant tokią sutartį imperatyviosios įstatymo normos nebuvo pažeistos, todėl prašė prašymą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2018-02-08 nutartimi atnaujino procesą Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-11-30 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1505-206/2012 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas turi pakartotinai nagrinėti bylą pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja K. J. prašė priimti sprendimą ir panaikinti 2012-11-30 sprendimo dalį, kuria yra patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kitą sprendimo dalį palikti galioti, nes pareiškėja yra sudariusi kitą santuoką. Panaikinus sprendimo dalį, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, bylą sustabdyti ir nustatyti terminą kitai santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai pateikti, o, šalims nesusitarus, pateikti ieškiniui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nurodė, kad byloje gali būti priimtas tik vienas procesinis sprendimas, kuris numatytas CPK 371 straipsnyje. Teismas gali pakeisti priimtą teismo sprendimą, patvirtindamas kitą pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, arba, išnagrinėjęs pateiktą ieškinį, išspręsti visus klausimus, kuriuos jis privalo išspręsti santuokos nutraukimo bylose, kaip yra numatyta CPK 385 straipsnyje.
7. Teismas negali byloje priimti dviejų procesinių sprendimų, kurie yra numatyti CPK 371 straipsnyje. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą ir panaikinti dalį teismo sprendimo, privalo teismui pateikti kitą santuokos pasekmių nutraukimo sutartį arba pateikti teismui ieškinį, kuris atitiktų CPK 135 ir 382 straipsnių reikalavimus. Kadangi, patenkinus pareiškėjos prašymą ir panaikinus sprendimo dalį ir nepatvirtinus kitos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties arba neišnagrinėjus ieškinio, galima situacija (jeigu šalys nepateiks kitos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tvirtinti arba nepateiks ieškinio per teismo nustatytą terminą), kad santuoka tarp šalių bus nutraukta, o liks neišspręsti santuokinio turto, prievolių pasidalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku klausimai.
8. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytinas, iki pareiškėjai pateiks naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį arba ieškinį, atitinkantį CPK 135 ir 382 straipsnių reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo T. V. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė teises normas, reglamentuojančias bylos, kurioje procesas atnaujintas, nagrinėjimo ribas, neatsižvelgė į civilinio proceso principus, proceso atnaujinimo instituto tikslus ir proceso teisinį reguliavimą. Teismas, nustatydamas įpareigojimą pateikti naują (visa apimtimi) santuokos nutraukimo pasekmių sutartį arba ieškinį, pažeidė atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, kurios apibrėžtos proceso atnaujinimo pagrindu (CPK 370 str. 4 d.).
9.2. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas iš esmės buvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, t. y. vaiko teisių ir interesų pažeidimu. Prašymu atnaujinti procesą kvestionuojamos būtent Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2012-11-30 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo formos, vaiko nuosavybės panaudojimo vieno iš tėvų turtinių prievolių kitam sutuoktiniui įvykdymui, kaip iš esmės prieštaraujančios tiek nacionaliniam, tiek tarptautiniam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai vaiko teisių apsaugos klausimais. Dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų ieškovė argumentų nepateikė ir jų neginčijo. Tik vėliau, atnaujinus procesą ir bylą nagrinėjant teisme pakartotinai, ieškovė išsakė argumentus ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatų, kuriose susitarta dėl bendro turto padalijimo. Apelianto manymu, ieškovės kreipimasis dėl proceso atnaujinimo šioje byloje traktuotinas kaip siekimas papildomo proceso ginče, kuris išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tikintis kitokio teismo sprendimo „prisidengiant“ ir kaip pagrindą nurodant vaiko teisių pažeidimą.
9.3. Teismas, įpareigodamas šalis pateikti naujus procesinius dokumentus konkrečiai nenurodydamas jų apimties, pažeidė pakartotinio atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas. Teismo pozicija, kad priešingu atveju liks neišspręsti santuokinio turto, prievolių pasidalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku klausimai, yra neteisinga ir nepagrįsta, nes santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, kuri patvirtinta 2012-11-30 sprendimu, šalys išsprendė bendro turto ir prievolių pasidalijimo, kompensacijos už vienam sutuoktiniui atitenkančią didesnę bendro turto dalį nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, vienas kito tarpusavio išlaikymo klausimus, kurie iš naujo neturėtų būti kvestionuojami, nes nepatenka į atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas.
9.4. Nurodo, kad teismas aiškiai nesilaikė nuostatos, kad sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos, nesusijusios su proceso atnaujinimo pagrindu, šalims įgijo res judicata galią. Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-08 nutartyje, kuria procesas atnaujintas, iš nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo matyti, kad jis apima materialinių ir proceso teisės normų taikymo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2012-11-30 sprendime tinkamumo patikrinimą, teismui sprendžiant dėl šiuo sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje įtvirtinto šalių susitarimo dėl vaiko išlaikymo (įskaitymo).
9.5. Apelianto teigimu, nėra jokio teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti iš naujo visus klausimus, numatytus CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, 3.59 straipsnyje, kurie išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nepatenka į atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja K. J. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais.
10.1 . Pareiškėjos nuomone, teismas priėmė pagrįstą ir argumentuotą nutartį, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo priimtą nutartį keisti ar naikinti.
Šalies argumentai
10.2. Pareiškėja nesutinka su apelianto argumentais kaip visiškai nepagrįstais. Pareiškėjos nuomone, priimta nutartimi teismas visiškai teisingai įvertino esamą ir galimą teisinę situaciją ir priėmė atitinkamoje proceso stadijoje teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, t. y. jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.
10.3. Apelianto argumentai, jog procesas byloje buvo atnaujintas faktiškai tik dėl dalies pareiškėjos ir apelianto sudarytos sutarties (dėl santuokos nutraukimo pasekmių) sąlygų ydingumo, pareiškėjos nuomone, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.
10.4. Pareiškėjai (santuokos nutraukimo byloje) K V. (šiuo metu pareiškėja K. J.) ir T. V., susitardami dėl savo turto padalijimo ir tarpusavio kompensacijų, šių kompensacijų dydį ir jų mokėjimo tvarką susiejo išimtinai su nepilnamečiam vaikui mokėtinu (nemokėtinu) išlaikymu, tad byloje nėra (nebuvo) net ir techninių galimybių „panaikinti tik dalį sutuoktinių sutarties“ ar pagrindo teigti, jog kažkokioje kitoje sutarties dalyje sutartis neva „įgijo res judicata galią“, kaip teigia apeliantas, nes visos sutarties sąlygos (dalyje dėl turtinių, piniginių klausimų) sutuoktinių sudarytoje sutartyje yra tampriai tarpusavyje susijusios ir persipynusios, sutartyje buvo išreikšta būtent tokia sutuoktinių valia atsižvelgiant į pripažintus neteisėtais nepilnamečio vaiko tėvų susitarimus, tad izoliuotai spręsti tik vaiko išlaikymo klausimą (ar ginčus) tarp buvusių sutuoktinių nėra jokios galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
4. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netvirtino pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sustabdė bylos nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovės siekiais ir ketinimais atnaujinant procesą, nagrinėjamu atveju nenagrinėtini, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi, kuria tenkintas pareiškėjos K. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1505-206/2012, įvertino prašymo motyvus ir argumentus. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi nuo jos priėmimo momento.
6. Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-105-513/2018, konstatavo, kad turi būti įvertinta ir nustatyta, ar Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2012-11-30 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.7 punkte įtvirtintas šalių (vaiko tėvų) susitarimas dėl įskaitymo, t. y. kad K. V. (S., J.) turimos sumokėti T. V. 127 200 Lt piniginės kompensacijos už jai tenkantį bendrą turtą dalis – 99 000 Lt įskaitoma kaip visiškas T. V. nepilnametės dukros K. V. išlaikymo nuo 2012-10-01 iki jos pilnametystės (2027-10-01) pareigos įvykdymas, neprieštarauja teisiniam reglamentavimui ir dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas, pažeidžiantis vaiko teises ir interesus sprendimas.
7. Apeliantas skunde akcentuoja, jog teismas turėjo įvertinti ir nustatyti, ar Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2012-11-30 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.7 punkte įtvirtintas šalių (vaiko tėvų) susitarimas dėl įskaitymo neprieštarauja teisiniam reglamentavimui ir dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas, pažeidžiantis vaiko teises ir interesus sprendimas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs pateikti naujus procesinius dokumentus konkrečiai nenurodydamas jų apimties, pažeidė pakartotinio atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas.
8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jeigu šalys nepateiks kitos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tvirtinti arba nepateiks ieškinio per teismo nustatytą terminą, santuoka tarp šalių bus nutraukta, o liks neišspręsti santuokinio turto, prievolių pasidalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku klausimai. Kaip jau minėta šioje nutartyje, Klaipėdos apygardos teismas, atnaujinęs procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu ir perdavęs bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio kodekso taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Tai yra Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad reikėtų patikrinti, ar santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.7 punkte įtvirtintas šalių (vaiko tėvų) susitarimas dėl įskaitymo neprieštarauja teisiniam reglamentavimui.
9. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Vienas iš jų yra toks, kad, nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 385 str. 1 d.). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK 3.53 str. 3 d.). Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Iš esmės pasikeitusių aplinkybių išimtis negali būti aiškinama plečiamai ir tokioms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; kt.). Tai reiškia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007, 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).
10. Teismas, išnagrinėjęs bylą, priima vieną iš Civilinio proceso kodekso 371 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų. Teismas gali pakeisti priimtą teismo sprendimą, patvirtindamas kitą pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, arba, išnagrinėjęs pateiktą ieškinį, išspręsti visus klausimus, kuriuos jis privalo išspręsti santuokos nutraukimo bylose, kaip yra numatyta CPK 385 straipsnyje. Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog įstatymas nenumato teismui galimybės patvirtinti tik dalį sutuoktinių sudaromos sutarties, t. y. sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra ir gali būti tvirtinama tik in corpore, todėl pripažinus, kad nors viena iš privaloma sutuoktinių sudarytos sutarties sąlyga prieštarauja teisiniam reglamentavimui, turi būti naikinamas visas dėl šios dalies priimtas procesinis sprendimas.
11. Nagrinėjamu atveju visos sutuoktinių sudarytos sutarties sąlygos susijusios su šalių dukros išlaikymu bei šalių turto padalijimu, yra tampriai tarpusavyje susijusios ir persipynusios, sutartyje buvo išreikšta būtent tokia sutuoktinių valia atsižvelgiant į pripažintus neteisėtais nepilnamečio vaiko tėvų susitarimus, todėl izoliuotai spręsti tik vaiko išlaikymo klausimus (ar ginčus) tarp buvusių sutuoktinių nėra jokios galimybės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžtos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-105-513/2018.
12. Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad teisinis reguliavimas nenumato galimybės panaikinti tik dalį teismo patvirtintos sutarties, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, iki pareiškėjai pateiks naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį arba ieškinį, atitinkantį CPK 135 ir 382 straipsnių reikalavimus. Todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo ir paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.