Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-240-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens M. L. atstovė advokatė I. Beleškienė parodė, kad jau sausio 29 d. M. L. buvo perdavęs naujam įmonės vadovui visus dokumentus, susijusius su įmone, bet dėl tam tikrų klaidų, kurias darė asmenys, registruodami naują vadovą, naujas vadovas įregistruotas tik kovo 25 d. M. L. jau sausio 29 d. nedisponavo jokiais dokumentais. Tai neatleidžia jo nuo atsakomybės, jis privalėjo informuoti Instituciją, bet tai svarbios aplinkybės svarstant dėl baudos paskyrimo. Akcininkas ir direktorius yra užsienio piliečiai, tai el. būdu jie negali pateikti dokumentų VĮ „Registrų centras“, viskas buvo pateikiama gyvai ir tik vasario 26 d. gautas pranešimas, kad vadovas negali būti įregistruotas. Kovo 25 d. dokumentas – sprendimas skirti vadovu, buvo įregistruotas. VĮ „Registrų centras“ registruoja akcininkų sprendimus, kurie nėra senesni nei 5 darbo dienų terminu. VĮ „Registrų centras“ nuo sausio 29 d. vyko procesas. M. L. savo kaltės neprisipažįsta, nuo sausio 29 d. jis nebuvo įmonės vadovu, todėl negalėjo vykdyti Insitucijos nurodymo. Jei būtų nuspręsta kitaip, prašo atsižvelgti į tai, kad asmuo nedisponavo dokumentais, duoti nurodymų darbuotojams negalėjo ir įmonės el. paštas jam nebuvo prieinamas, galimybė reaguoti į Institucijos nurodymą buvo apribota. M. L. registruotas įmonės vadovu iki kovo 25 d. de jure, bet nuo sausio 29 d. jis jokių veiksmų neatlikinėjo. Užsieniečiai neturi el. parašo, jie negali būti identifikuojami ir turi kreiptis į VĮ „Registrų centras“ gyvai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą, išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Vienas iš M. L. skundo argumentų yra tas, kad jis nėra gavęs Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi Institucija Mokesčių administratoriaus nurodymą siuntė Bendrovei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo elektroniniu paštu jis nesinaudoja. Teismas pažymi, kad būtent Institucija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Ši nuostata reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), yra nurodytas viešajame registre (b. l. 17-19). Į minėtą elektroninį paštą, kuris yra nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, Institucija siuntė Mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde nurodė, kad Mokesčių administratoriaus nurodymo nėra gavęs, kadangi jis nebuvo siųstas jam įprastu registruotu paštu arba jo asmeniniu elektroniniu paštu. Teismas pastebi, kad duomenų apie laiško nepristatymą (grąžinimą) nėra, todėl laikytina, kad laiškas gavėjui buvo tinkamai įteiktas. Asmuo, viešajame registre nurodydamas savo elektroninio pašto adresą, iš esmės patvirtina, kad šiuo elektroniniu paštu jis bus pasiekiamas. Pareiškėjas, būdamas atsakingas už savo duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiima riziką, jog minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-919/2023). Be kita ko, nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Mokesčių administratoriaus nurodymo negavo, tačiau, tuo tarpu, jo atstovė advokatė nekelia šio klausimo teisme ir teismo posėdžio metu paaiškina administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Taigi, skunde M. L. nurodytos aplinkybės, jog Mokesčių administratoriaus nurodymo jis negavo, neturi įtakos sprendžiant dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje, kadangi nurodydamas duomenis, įskaitant ir el. pašto adresą, oficialiuose valstybės registruose, asmuo patvirtina, kad šie jo pateikiami duomenys yra teisingi.

Teismo vertinimu, Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2024 m. vasario 20 d. Mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. kovo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. L. prašyta pateikti: Ataskaitą apie kontroliuojamus ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis (duomenys neskelbtini) už 2021-2022 m.; Informaciją, kodėl Metinė pelno mokesčio deklaracija (duomenys neskelbtini) už 2022 m. mokestinį laikotarpį pateikta su nulinėmis reikšmėmis, kuomet mokesčių administratoriaus duomenimis, Bendrovė į sąskaitas banke gavo įplaukų. Esant pagrindui patikslinti deklaracijos duomenis arba pateikti informaciją, kodėl deklaracija netikslintina; Dokumentus, pagrindžiančius lėšas, už kurias Bendrovė 2022 m. įsigijo nekilnojamąjį turtą ir perėmė kreditorinį reikalavimą; Informaciją, kokiu tikslu Bendrovė įsigijo nekilnojamąjį turtą ir kaip jis naudojamas Bendrovės ekonominėje veikloje. Kaip jau minėta ir anksčiau, iš bylos duomenų nustatyta, kad M. L. buvo tinkamai informuotas apie Mokesčių administratoriaus nurodymą pateikti reikiamus duomenis, tačiau iki nurodytos datos, o būtent iki 2024 m. kovo 5 d., nepateikė reikiamų duomenų. Tiek pats pareiškėjas skunde, tiek jo atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad Mokesčių administratoriaus nurodymo davimo metu M. L. jau buvo atleistas iš Bendrovės vadovo pareigų. Nurodė tai, kad jau sausio 29 d. M. L. buvo perdavęs naujam įmonės vadovui visus dokumentus, susijusius su įmone, tačiau tik kovo 25 d. VĮ „Registrų centre“ buvo įregistruotas sprendimas skirti vadovu kitą asmenį. Pažymėtina, kad Institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę iš atsakingų asmenų gauti reikiamus duomenis. Šiuo atveju, Institucija, surašydama Mokesčių administratoriaus nurodymą, vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgusi į tai, kad pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis Mokesčių administratoriaus nurodymo pateikimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas buvo M. L., būtent jam ir davė nurodymą iki 2024 m. kovo 5 d. pateikti nurodytus duomenis. Nors M. L. nurodo, kad jau sausio 29 d. perdavė naujam įmonės vadovui visus dokumentus, susijusius su įmone ir į bylą pateikia 2024 m. sausio 29 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktą, tačiau nurodyti teiginiai jo kaltės nepaneigia. Bylos duomenys patvirtina, kad M. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2024 m. kovo 28 d., o V. T. V. vadovu yra nuo 2024 m. kovo 28 d. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad šio administracinio nusižengimo subjektas yra juridinio asmens bendrovės vadovas, kuris buvo vadovu būtent Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) davimo metu. Būtent vadovui, o šiuo atveju M. L., tenka pareiga pateikti mokesčių administratoriui prašomus dokumentus. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ 2024 m. vasario 26 d. rašto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 29 d. sprendimas Registrų centre nebuvo įregistruotas, todėl pateiktas 2024 m. vasario 9 d. akcininko sprendimas Registre neregistruotinas. Rašte pažymėta, kad Registro duomenys apie Bendrovės vadovą nebuvo pakeisti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad Mokesčių administratoriaus nurodymo galiojimo metu vadovu buvo būtent M. L.

Kaip jau minėta ir anksčiau, bylos duomenys patvirtina, kad M. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 20 d. Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) įteiktas tinkamai. Minėtame nurodyme pareiškėjas informuotas, kad „Mokesčių mokėtojui/asmeniui, dėl objektyvių priežasčių negalinčiam įvykdyti nurodymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių priežasčių paaiškėjimo momento pranešti Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu (duomenys neskelbtini) arba el. paštu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)“. Taigi, M. L., kaip vadovas nebuvo pakankamai rūpestingas, nepateikė prašomų dokumentų ir neinformavo apie priežastis, dėl kurių negalėtų jų pateikti. M. L. nurodyti teiginiai, jog jau sausio 29 d. perdavė naujam įmonės vadovui visus dokumentus, susijusius su įmone, tik dar labiau įpareigoja jį susisiekti su Institucija visų aplinkybių išaiškinimui.

Skundą padavusio asmens M. L. atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad jei teismas nuspręstų, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, prašo atsižvelgti į tai, kad asmuo nedisponavo dokumentais, duoti nurodymų darbuotojams negalėjo ir įmonės el. paštas jam nebuvo prieinamas, galimybė reaguoti į Institucijos nurodymą buvo apribota. Pažymėtina, kad teismas, individualizuodamas skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. Nors iš M. L. atstovės advokatės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad prašoma pareiškėjui skirti mažesnę baudą, atsižvelgiant į tam tikras nurodytas aplinkybes, teismo manymu, toks prašymas yra nepagrįstas.

Teismas pažymi, kad nei pareiškėjas savo skunde, nei jo atstovė advokatė teismo posėdžio metu nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios lemtų švelnesnės nuobaudos taikymą. Administracinės nuobaudos dydis išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nustatomas, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, kurio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Teismas nustatė, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo nustatyta nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Taigi, priimant skundžiamą nutarimą nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir M. L. buvo paskirta lygi vidurkiui ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 1 170 Eur bauda.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos pareigūnė tinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir pagrįstai M. L. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam tinkamo dydžio 1 170 Eur dydžio baudą. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių visumą, nustatė, kad skundžiamas Institucijos 2024 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-240-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o skundas netenkintinas.

Papildomai atkreiptinas M. L. dėmesys, kad ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, skundą padavęs asmuo gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašydamas jam paskirtos piniginės baudos sumokėjimą išdėstyti tam tikram laikotarpiui, jeigu mano tai esant reikalinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. balandžio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-240-2024 nepakeistą ir M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.