Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. M. ir A. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas pareiškėjų B. M. ir A. M. prašymas patvirtinti 2019 m. gruodžio 23 d. taikos sutartį, kurioje nurodyta kad A. M., nesugebėdamas grąžinti 37 000 Eur skolos B. M., perleidžia jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypą su statiniais, esančius, (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas gali taikos sutartį patvirtinti ar atsisakyti ją tvirtinti ir byloje, kurioje sprendžiamas ginčas, ir tuo atveju, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo pareiškėjai su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje CPK 579–582 straipsniuose nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Iš pareiškėjų pateiktos taikos sutarties matyti, kad jie susitarė dėl nekilnojamojo daikto perleidimo. Remiantis pareiškėjų pateiktais duomenimis, nėra pagrindo spręsti, kad tarp jų yra kilęs ginčas dėl skolos ar dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriui įstatyme imperatyviai numatyta notarinė sandorio forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).

Teismui nepateikta duomenų, kad tarp pareiškėjų yra kilęs teisminis ginčas ar kad jis gali kilti ateityje. Pareiškėjai savo ketinimą dėl nekilnojamojo daikto perleidimo gali įgyvendinti, kreipdamiesi į notarą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį netenkinamas (CK 6.983 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai).

Pareiškėjams išaiškinama teisė dėl nekilnojamojo daikto perleidimo sandorio sudarymo kreiptis į notarą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983–6.986 straipsniais, civilinio proceso kodekso 290–292, 579–582 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjų B. M. ir A. M. prašymo dėl 2019 m. gruodžio 23 d. taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.