- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- A-1845-415/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00048-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Gintaras Kryževičius, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. Marijampolės PN buvo apgyvendintas 8-to būrio patalpose su kitais 87 nuteistaisiais. 8-to būrio patalpose yra 5 vidutiniai ir 1 mažas gyvenami kambariai, kurių kvadratūra yra maža, o kambaryje, kuriame jis buvo apgyvendintas, stovėjo 10 dviaukščių lovų ir gyveno 20 nuteistųjų. Leistina norma buvo viršyta daugelį kartų, nes 8-to būrio patalpos nepritaikytos tokiam kiekiui nuteistųjų, visose patalpose buvo sustatytos dviaukštės lovos, todėl, būdamas mažesnėje erdvėje nei numato minimalūs reikalavimai su kitais asmenimis, patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais, kitaip tariant visi šie veiksniai, darė jo kaip asmens dvasinei pusiausvyrai neigiamą įtaką. Dėl šių priežasčių sutriko miegas, jautė nuolatinę depresiją, tarp suimtųjų kildavo konfliktai dėl buitinių sąlygų. 8 būrio patalpose yra įrengti 3 sanitariniai mazgai, iš kurių 1 sugedęs ir juo naudotis neįmanoma, nes įrengtas prie pat durų ir užeinantys nuteistieji į patalpas pastoviai kliudo nuteistąjį, kuris tuo metu naudojasi tualetu. 2 tualetai yra nepakankamas kiekis 87 nuteistiesiems. Iš ryto pasinaudojus tualetu vėliau tenka laukti ilgą laiko tarpą, kad galėtum pasinaudoti tualetu. 8-to būrio patalpos buvo rakinamos 17.00 val. ir laikomos uždarytos iki 06.30 val., trumpam atidaromos 17.50 val. ir 21.00 val. Jokio kito avarinio – gaisrinio išėjimo iš patalpų nebuvo, išskyrus pagrindinį išėjimą. Visi išvardinti pažeidimai nėra smulkmeniški ar mažaverčiai, visi šie veiksniai turėjo įtakos psichikai ir sveikatai. Pareiškėjas tai vertino kaip kankinimą, nes nuolatos patirdavo emocinių ir psichologinių išgyvenimų, dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, jaučia orumo žeminimą, kančią.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Teisės aktai nenumato reikalavimų tualeto įrengimui, todėl argumentas dėl tariamai įrengto tualeto prie durų yra nepagrįstas. Taip pat pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad vienas iš 3 tualetų neveikia. Marijampolės PN patalpos yra visada prižiūrimos ir tvarkomos. Nuteistieji dažnai patys piktybiškai gadina ir niokoja esančius baldus bei inventorių, tačiau tualetai visada yra sutvarkomi. Patikrinus Marijampolės PN avarinių gedimų ir jų šalinimo aktus, ginčo laikotarpiu nebuvo rastas joks 8-to būrio sanitariniame mazge esančio tualeto gedimo aktas, todėl daroma pagrįsta išvada, kad 8-ame būryje veikė visi 3 tualetai, kuriais naudojosi nuteistieji. Pareiškėjas didžiąją dalį bausmės laiko atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val., o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Klozetų skaičius, atsižvelgiant į esamą nuteistųjų skaičių būryje, nevisiškai atitinka 2004 m. birželio 9 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normą, pagal kurią numatyta, kad 1 klozetas arba unitazas skiriamas dvylikai asmenų. Iš nuteistųjų nebuvo gauta skundų, jog kyla problemų dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, kad reikia laukti eilėje ir pan. Be to, lokaliniame sektoriuje yra dar pora sanitarinių mazgų, todėl sanitariniai reikalavimai užtikrinami. Įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Marijampolės PN yra parengę ir suderinę su Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Marijampolės PN yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose. Pareiškėjas nėra kreipęsis nei į Marijampolės PN administraciją, nei į kompetentingą instituciją dėl tariamai netinkamų kalinimo sąlygų. Pataisos namai neturi duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės PN sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo). Kitos skundo dalies teismas netenkino.
6. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jo laikymo 8 būrio patalpose nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d., nustatė, kad pareiškėjas buvo paskirtas į 14 būrį. 2018 m. sausio 31 d. Marijampolės PN 1. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas pažymoje Nr. 14/07-794 nurodyta, jog 14 ir 15 būriuose laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. buvo atliekami remonto darbai, todėl pareiškėjas ir 14 ir 15 būriai buvo perkelti į 8-to būrio patalpas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodė, jog iš 8 būrio į 14 būrio patalpas buvo perkeltas 2018 m. sausio 21 d., tačiau šiems argumentams pagrįsti nepateikė įrodymų. Teismas, neturėdamas pagrindo netikėti atsakovo pateiktais duomenimis, vertino laikotarpį nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d.
7. Teismas nustatė, kad 8-to būrio patalpų plotas yra 259,42 kv. m Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. vasario 2 d. pažymų Nr. 14/07-840 ir 14/07-839 duomenimis 14-ame būryje, perkėlimo į 8-tą būrį metu, iš viso buvo 39 nuteistieji, o 15-ame būryje, perkėlimo į 8-tą būrį metu, buvo 41 nuteistasis. Vertinamuoju laikotarpiu 8-ame būryje maksimalus nuteistųjų skaičius buvo 80. Taigi, pareiškėjui teko 3,24 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, jų plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dėl gyvenamųjų vietų skaičiaus ginčo patalpose. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, vadovaujamasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, vertinamuoju laikotarpiu šiose patalpose gyvenusių asmenų skaičių. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo. Akcentavo, kad teisės aktais nenustato, kad į minimalią vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, tačiau pridūrė, jog į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą.
8. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl per mažo sanitarinių įrenginių skaičiaus (trys tualetai), nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusios Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ numatė 1 praustuvę 15 nuteistųjų, 1 klozetą (gali būti ir tupimas) arba pisuarą 15 nuteistųjų. Atsakovas nepateikė duomenų, kiek 8-to būrio sanitariniame mazge įrengta klozetų. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog klozetų skaičius atsižvelgiant į esamą nuteistųjų skaičių būryje, nevisiškai atitinka 2004 m. birželio 9 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nustatytą klozetų skaičių. Teismas, neturėdamas galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Normose nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, pripažino pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi.
Atsiliepimas
9. Dėl pareiškėjo akcentuojamo avarinio išėjimo 8-to būrio patalpose nebuvimo teismas, pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog Marijampolės PN yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Marijampolės PN yra parengę ir suderinę su Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Marijampolės PN yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose. Teismas vertino, kad pareiškėjas šiuo atveju tik deklaratyviai konstatavo minėtas aplinkybes, išdėstė savo samprotavimus, tačiau nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Likusius tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.
11. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl patirtos neturtinės žalos pagrįstumą, nurodė, kad pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių, jog būdamas Marijampolės PN jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą, nepateikė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
12. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, darė išvadą, kad Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. pareiškėjui neužtikrino teisės aktais reglamentuoto tualetų skaičiaus, todėl konstatavo, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
13. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (pažeidžiant vienam asmeniui nustatytą tualetų skaičių), pažeidimų trukmę ir mastą, darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Teismas sprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįsta.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti, priteisiant iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
15. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, skaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį plotą, nepagrįstai į gyvenamųjų patalpų plotą įskaičiavo baldų ir kito inventoriaus užimamą plotą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad 8-to būrio patalpose yra gaisrinis avarinis išėjimas, priešgaisrinė signalizacija, dūmų jutikliai, evakavimo planai. Teismas šioje skundo dalyje vadovavosi išimtinai atsakovo atstovo paaiškinimais, neįpareigojo atsakovo atstovo pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančius foto įrodymus. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat vadovavosi galimai klaidinga atsakovo atstovo pateikta informacija, jog 14-to ir 15-to būrių nuteistieji buvo perkelti į 8-tą būrį nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d., o ne pareiškėjo teiginiais, kad 8-ame būryje jis buvo laikomas nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. Neatsižvelgė į tai, kad nuteistieji bendrabučio tipo patalpose yra rakinami nuo 22.30 val. iki 6.30 val., o ne nuo 17.00 val. iki 6.30 val., kaip nurodė Marijampolės PN. Teismo sprendimas yra neobjektyvus, priimtas išimtinai atsakovo naudai. Pareiškėjo teigimu, jis, vadovaujantis teismų praktika ir protingumo kriterijais, turi teisę į 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
16. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
17. Atsakovo atstovas atsiliepime palaiko pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją. Atsakovo atstovo nuomone, teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Į bylą pateikti dokumentai yra pakankami ir tekti papildomus dokumentus nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
19. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. neaprūpino pareiškėjo kietuoju inventoriumi. Teismas sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau apsiribojo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįsta.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie 8-to būrio patalpų plotą ir jose laikomų nuteistųjų skaičių, sutinka su pirmosios instancijos teismo paskaičiavimu dėl pareiškėjui tekusios gyvenamosios ploto normos (Nutarties 7 punktas) ir atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad teismas, skaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį plotą, nepagrįstai į gyvenamųjų patalpų plotą įskaičiavo baldų ir kito inventoriaus užimamą plotą. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl skundo argumentų, jog 8-to būrio patalpose nebuvo gaisrinio avarinio išėjimo, priešgaisrinės signalizacijos, dūmų jutiklių, evakavimo planų, vadovavosi išimtinai atsakovo atstovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kuri nėra pagrįsta jokiais rašytiniai įrodymais. Be to, teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo iš atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtinančius foto įrodymus.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.).
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs skunde. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teisme, be kita ko, grindė aplinkybe, jog 8-to būrio patalpose nėra avarinio išėjimo. Tačiau, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą negrindė apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, t. y. priešgaisrinės signalizacijos, dūmų jutiklių, evakavimo planų nebuvimu. Šie apeliacinio skundo argumentai nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (priešgaisrinės signalizacijos, dūmų jutiklių, evakavimo planų nebuvimas) ir iš to kildinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.
26. Dėl pareiškėjo akcentuojamos pirmosios instancijos teismo pareigos išreikalauti bylai išnagrinėti reikšmingus įrodymus (dėl avarinio išėjimo įrengimo) nevykdymo pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas skunde prašė teismo išreikalauti į bylą duomenis, susijusius su skundo dalimi dėl teisės aktais nustatytos minimalios ploto normos jam neužtikrinimo, tačiau neprašė išreikalauti apeliaciniame skunde minimus foto įrodymus apie avarinio išėjimo įrengimą. Pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir 2018 m. sausio 15 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą pateikti visus su skunde minimomis aplinkybėmis susijusius įrodymus, be kita ko, ir duomenis apie 8-to būrio avarinio – gaisrinio išėjimo iš patalpų įrengimą. Dėl šio pareiškėjo skundo argumento atsakovo atstovas atsiliepime pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino (Nutarties 9 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundo šioje dalyje pagrįstumo vertinimu. Atkreiptinas dėmėsis, kad galiojantys teisės aktai pareiškėjui nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą. Be to, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovas pažeidė jo teises, 8-ame būryje neįrengdamas avarinio išėjimo, tačiau nepagrindė priežastinio ryšio, kaip būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, tarp jo nurodyto pažeidimo ir jam padarytos neturtinės žalos. Nenustačius būtinos deliktinei atsakomybei kilti sąlygos, nėra reikšmingi pareiškėjo argumentai apie 8-to būrio patalpų rakinimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
27. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie nuteistųjų, kartu ir pareiškėjo, perkėlimą į 8-tą būrį klaidingumo yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovo pateiktos 2018 m. sausio 31 d. pažymos „Dėl nuteistųjų perkėlimo“ duomenis yra klaidingi, tačiau nepateikia jo teiginius pagrindžiančių argumentų. Nurodytos pažymos duomenimis 14-to ir 15-to būrių nuteistieji remonto laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. buvo perkelti į 8-tą būrį. Priešingų duomenų byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo laikymo 8-tame būryje laikotarpis yra nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. (Nutarties 6 punktas).
28. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos teisės į neturtinės žalos atlyginimą pinigais pažymėtina, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. pareiškėjui neužtikrino teisės aktais reglamentuoto tualetų skaičiaus, todėl konstatavo, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Vertino, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsakovo atstovas, atsiliepime į apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčijo, prašė palikti jį nepakeistą, t. y. iš esmės pripažino teismo nustatytą pažeidimą.
29. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
30. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTTismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas.
32. Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, išimtinai atsakovo naudai, vertina kaip nepagrįstus. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjo nurodytą pažeidimą dėl kietojo inventoriaus sanitariniame mazge jam neužtikrinimo. Be to, pažymėtina, jog Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 7 straipsnyje garantuojama asmens teisė į tinkamą procesą užtikrinama inter alia tuo, kad šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą ABTĮ 44–45 straipsnių normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis ABTĮ, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nereiškė nušalinimų pirmosios instancijos teismui, taigi ABTĮ numatyta teise nepasinaudojo. Be to, apeliaciniame skunde argumentų dėl teismo neobjektyvumo pareiškėjas iš esmės nedetalizavo, jų nepaaiškino, kad būtų galima plačiau juos įvertinti ir nustatyti, ar buvo galimai pažeistos pareiškėjo teisės. Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog, kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, pareiškėjas teismo neobjektyvumą siejo su jį netenkinančiu priimtu teismo sprendimu. Tačiau pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Atitinkamai, vien tik ta aplinkybė, kad teismas, pareiškėjo nuomone, netinkamai įvertino tam tikras jo nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus traktavo pagal ABTĮ 56 straipsnį, savaime neleidžia teigti, kad teismas buvo neobjektyvus. Taigi vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą ir nešališką teismą ir byla buvo išnagrinėta neobjektyviai.
33. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.