Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. Klevinskienė, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti UAB "D.", pardavėja - padavėja, gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, deklaruota gyv. vieta ten pat, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (du epizodai);

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jurbarko r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB "N." - darbininku, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (du epizodai) ir 24 straipsnio 6 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, ji laikotarpyje nuo 2017-01-28 iki 2017-01-30 Raseinių rajone, Ariogalos seniūnijoje, Gėluvos kaime, namuose, būdama mažamečio O. K., (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja, padedant J. K., kuris atnešė ir padavė diržą, sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau 4 kartus, ranka, diržu, O. K. į įvairias kūno vietas, padarė poodines kraujosruvas kairiajame žande, kakle, nugaroje, kairėje šlaunyje, tokiu būdu sutrikdė nežymiai mažamečio sveikatą. Šiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje.

J. K., 2014 metais pavasari, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namuose, suduodamas diržu, ne mažiau kaip keturis kartus, mažamečiui O. K., (duomenys neskelbtini), per sėdmenis, sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje.

V. K. ir J. K. kaltė įrodyta pačių kaltinamųjų parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga:

Nukentėjusysis mažametis O. K. ikitisminio tyrimo metu parodė, kad jam 11 metų, tėčio vardas J., tėtis sakė, kad jam reikia važiuoti į durnyną. Mama pradėjo pirma, davė diržu per ranką jam, į koją, į šoną. Į koją trenkė du sykius, į ranką trenkė vieną kartą, užgijo ranka, buvo visa raudona, ir į šoną trenkė. Su diržu trenkė. Tėtis atnešė diržą. (Parodė kaip davė su diržu, parodė kūno vietas kur davė.) Davė į šonelį. Labai skaudėjo, kai mama trenkė. (Parodė kur skaudėjo.) Nurodė, kad yra mėlynės. (Parodo, kad ant kojos buvo mėlynės, ranka buvo nubrozdinta). Nurodo, kad mama su nagais įbrėžė jam veidą. Kitą dieną mušė. Mama pirma pradėjo, sakė mamai, kad skauda, ši liepė kentėti. Pasisakė socialinei, klausė kodėl tave mušė. Reikėjo pristumti spintelę prie sienos, ten kur yra tas, reikėjo išimti ir mama pamatė. Jis nurodė, kad nuliūdo, mamai sakė, kad jam skauda. Ne pirmas kartas kada mama mušė. Yra mušusi du sykius, dešimt sykių. Katytę norėjo paglostyti, neleido, norėjo žaisti. (Parodė kur mama mušė). Nurodė, kad yra daug mėlynių. Pakartoja, kad sakė ir socialinei darbuotojai ir auklytei, kad jį muša. Su tėčiu gerai sutarė. O. tėtis mušė. O. davė diržo mama, davė jam tėtis. Mama sakė " mušk mušk", paima tėtis diržą ir į šoną duoda. O. mama mušė", kai reikėjo išjungti kompiuterio dėžę, irgi su diržu mušė, su bizūnu mušė, ten tokios gumytės, tėtis jų turi daug. Su gumytėms mušė jį. O. nieko nepadarė, tėtis mušė ir tiek. Dabar jis gyvena specialioje mokykloje. Nenorėtų grįžti pas mamą namo, bijo vėl gauti. Mama padarė mėlynes (parodo kur padarė), šunelis padarė mėlynes. Reikėjo eiti į mokyklą tą dieną, jį mušė per pietus, O. irgi mušė po pietų. Su bizūnu dar yra mušusi su tomis gumytėmis. Nežino iš kur paimdavo tas gumas tėtis. Kur šokti gumytės, paimdavo ir duodavo. Močiutė ir baba buvo namuose kai mušė, matė močiutė kai jį mušė. Nebandė jos jo užstoti. Tėtis ir mama sesę mušė. Po pietų mušė sesę. Daug sykių mušė sesę. O. sakė, kad skauda, jis jos klausė. Jį vieną dieną mušė, sesę mušė kitą dieną. Su bizūnu mama mušė, atnešė bizūną tėtis. Tėtis matė kaip mama mušė, sakė gerai mušk toliau. Spintelėje viršuje bizūnas buvo, mamos kambaryje, diržą turi tėtis.

Nukentėjusioji mažamatė O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra O. K., 10 metų. Ją mušė mama, mėlynės buvo ant abiejų kojų, ant rankos (parodo kur yra mėlynės). Mama padarė mėlynes su traktoriaus guma, bizūnu vadinamu, tėtis jų turi daug. Mamos kambaryje ant spintos viršaus yra tas bizūnas, negalime jo paimti, gaus į kailį. Mama visada su bizūnu mušdavo. Skauda kaip reikiant. Daug sykių su bizūnu mušė. Nežino tiksliai kiek sykių mušė. Paskutinį kartą sutrenkė kažkur tris kartus. Mama mušė, kad neleidžia visko. Paukščiukai nori praskristi kambaryje ir neleidžia. Paukščiukus laiko namuose. Paskutinį kartą mušė dėl tų paukščiukų. Teta ir močiutė buvo namuose kai mušė. Tetos vardas Sigita. Jos galėjo matyti kaip muša. Mušė ir brolį, tėtis ir mama mušė. Ją tėtis mušė su bizūnu, su ranka, su žiedais davė jai mama per veidą, kad neklausė, neleido žiūrėti vaikams filmukų. Kitas kartas buvo, buvo raudona. Tėtis duoda skaudžiau, kad net kelnės plyšta. Sakė kitą kartą nupirks tokį bizūną, kad neįkels jie kojos į jo kambarį. Daug sykių yra mušęs. Taikydavo kur pakliūdavo. Brolį mušdavo, neleisdavo į savo kambarį. Buvo pas brolį mėlynių. Reikėjo papasakoti kaip mama liepė, sakė sakyti taip, kad nugriuvo, atsitrenkė, ji tylėdavo. Jei būtų viską papasakojusi taip kaip liepė mama, būtų negavusi į kailį. Jei būtų papasakojusi viską, taip kaip buvo, būtų gavusi į kailį. Pas mamą grįžti į namus nenori, vėl sakys, kad viską pasakėte vaikų teisėms. Bijo, kad vėl gaus diržo. Jei grįš, sakys, ko sugrįžo. Ją mušė dieną, reikėjo eiti į mokyklą, bet ji tą dieną sirgo. Kai pavalgė pusryčius, pavalgė pietus, tada mušė. Brolį mušė kitos dienos naktį. Tą dieną ją mušė su bizūnu ir su ranka per veidą davė. Tėtis kai grįždavo iš darbo ateidavo pažiūrėti ar geri yra. Jei geri neduodavo, jei negeri duodavo. Reikėdavo sutvarkyti kėdes. Mama daug kartų mušė, tėtis kelis kartus. Per žiemos atostogas mušė tėtis, kai Naujus metus šventė. Tėtis mušė su bizūnu, buvo likusios mėlynės (parodo vietą kur buvo mėlynės ant kojos). Tris dienas likusios mėlynės buvo, mama patepė vaistų, kad nesimatytų griaužė koją, dantų pasta tepė mama mėlynes. Jautė skausmą, verkė, mama šūkavo, koją skaudėjo. Skaudėjo kai tėtis mušė, verkė, liepė nešūkauti. Skaudžiausiai kliuvo į ranką (parodo vietą kur trenkė). Nenorėtų važiuoti į tuos namus pas tėvus, sakytų kodėl pasiskundei. Bijo visą naktį. Papasakojo draugei, kad kai grįš klius. Pradėjo verkti ir išsigando. Tik mamai parodė mėlynes. Mokykloje nėra sakiusi, vakar pamatė mėlynes jos draugė. Mušdavo jei neklausydavo, jei nebūdavo geri, neleisdavo žiūrėti televizoriaus.

2017-02-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. G43/2017(10), kurioje nurodyta, kad O. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame žande, kakle, nugaroje, kairėje šlaunyje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kontakto zonoje turinčiais pailgą ar ribotą paviršius, kuo galėjo būti tiek pirštai, tiek ranka, tiek koks tai aplinkos daiktais mažiausia keturių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje apie 3-5 paros iki tyrimo pradžios. Odos nubrozdinimai dešinėje pažastyje, poduobutinėje srityje, dešiniame dilbyje, plaštakoje, krūtinėje padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai, ir šuns nagais, dantimis ar pan., mažiausia penkių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje apie paros iki tyrimo pradžios. Visi sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.Sužalojimai nėra būdingi griuvimui, kritimui.(l t., b.l. 108)

Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-108/2017 nurodyta, kad O. K. byloje nagrinėjamų įvykių metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Byloje nagrinėjamų įvykių metu O. K. lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalingas dėmesio ar gydymo F70.1. O. K. nagrinėjamų įvykių metu aktyviai nesipriešino įtariamųjų veiksmams, nes nesuprato su ja atliktų veiksmų reikšmės bei buvo priklausoma nuo globėjų. Bendrieji intelektiniai O. K. gebėjimai yra labai žemi ir neatitinka jos amžiaus (atitinka nežymų protinį atsilikimą). Atminties procesų veikla apsunkinta (atgaminimas fragmentiškas, nenuoseklus, grįstas emociniu įspūdžiu), tačiau nesutrikusi iki tokio lygio, jog O. K. negalėtų prisiminti esminių praeities įvykių aplinkybių, ypatingai tų, kurios sukėlė jai neigiamus emocinius išgyvenimus. Ji neatgamins tikslių aplinkybių, susijusių su laiku ir kiekiu, nes šiais konstruktais ji operuoja, ribotai. Jos mąstymas konkretus, loginės įvykių sekos supratimas ir pasekmių numatymas nepakankamas jos amžiui, todėl įvykius atpasakoja ir mintis dėsto chaotiškai, remdamasi emocijomis. O. K. vaizduotė išlavėjusi ribotai, todėl jai nėra būdingas padidintas polinkis fantazuoti, ypatingai apie dalykus, kurių reikšmės ji nesupranta. O. K. yra lengviau pasiduodanti aplinkinių, ypatingai reikšmingų suaugusiųjų, poveikiui (pvz., yra lengviau ją įkalbinti vienaip ar kitaip elgtis, ypatingai tose situacijose, kurių reikšmės ji nesupranta), tačiau padidintas polinkis į įtaigumą, stengiantis paveikti jos prisiminimus (esmines „kur kas ką darė“ praeities įvykių aplinkybes), nenustatytas. O. K. neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Jai konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Taip pat O. K. konstatuojamas ir lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalingas dėmesio ar gydymo F70.1. Gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti vertinamas tik įtariamiesiems asmenims. O. K. gali suvokti labai konkrečias faktines įvykių aplinkybes, jas įsiminti ir atgaminti apklausų metu (plačiau ekspertizės išvadose). Ekspertizės metu nukentėjusioji pakartoja 2017-02-03 d. duotus savo parodymus. Stebimos emocinės jos reakcijos atitinka pokalbio turinį. Taip pat nukentėjusioji paaiškina uždelstą atsiskleidimą apie patirtą fizinį smurtą iš globėjų - jos žodžiais, jai buvo daromas įtariamųjų poveikis nekalbėti apie tai mokykloje, mergaitė bijojusi nepaklusd globėjams. Papildomai apklausti nukentėjusiąją galima, tačiau būtina tai daryti vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologui. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ O. K. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, tai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo punktą 9, nes po byloje nagrinėjamo įvykio ambulatorinės TPPE metu jai konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių.(l t., b. l. 146-151)

Vaikų ir paauglių teisino psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-107/2017 nurodyta, kad O. K. byloje nagrinėjamų įvykių metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Byloje nagrinėjamų įvykių, metu jam konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo F71.1. Nagrinėjamų įvykių metu O. K. aktyviai nesipriešino įtariamųjų veiksmams, nes nesuprato su juo atliktų veiksni reikšmės bei buvo priklausomas nuo globėjų. Bendrieji intelektiniai O. K. gebėjimai yra labai žemi i neatitinka jo amžiaus (atitinka vidutinį protinį atsilikimą). Atgaminimą i atminties apsunkina sutrikusi kalbos raida. Atgamina tik pačias esmingiausia „kur kas ką darė“ aplinkybes. Atgaminimas nenuoseklus, fragmentiškas paremtas emociniu įspūdžiu, tiksliau atgaminami neigiamas emocijas sukeli įvykiai. Laiko ir kiekio sąvokų nesupranta. Mąstyme dominuoja konkretumas dideli loginės įvykių sekos nustatymo, pasekmių įvertinimo sunkumai. O. K. vaizduotė neišlavėjusi, todėl jam nėra būdinga: padidintas polinkis fantazuoti, ypatingai apie dalykus, kurių reikšmės ji: nesupranta. Tiriamasis lengvai pasiduoda aplinkinių poreikiui (pvz., yra lengvai jį įkalbinti vienaip ar kitaip elgtis, ypatingai tose situacijose, kurių reikšmės jis nesupranta), tačiau padidintas polinkis į įtaigumą, stengiantis paveikti j c prisiminimus (esmines „kur kas ką darė“ praeities įvykių aplinkybes} nenustatytas. Šiuo metu O. K. neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. O. K. konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ar gydymo F71..1. Gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti vertinamas tik įtariamiesiems asmenims. O. K. gali suvokti labai konkrečias faktines įvykių aplinkybes, jas įsiminti ir atgaminti apklausų metu (plačiau ekspertizės išvadose), tačiau jo gebėjimas papasakoti apie bylos įvykius suprantamai/aiškiai yra ribotas dėl sutrikusios jo kalbos raidos, todėl papildomai apklausti nukentėjusįjį nerekomenduojama. Ekspertizės metu nukentėjusysis pakartoja 2017-02-03 d. duotus savo parodymus. Jo emocijos, kalbant apie bylai reikšmingas aplinkybes, keičiasi - atitinka pokalbio turinį. Šiuo metu O. K. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su byloje nagrinėjamais įvykiais, nekonstatuojama; sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, (l t., b. l. 152-156)

Kaltinamosios V. K. veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, nes ji nuo tiksliai nenustatyto laiko iki tiksliai tyrimo metu nenustatyto laiko, namuose, būdama mažametės nuolatine globėja, mušdama tyrimo metu tiksliai nenustatytą kartų rankomis, diržu, traktoriaus variklio įtempimo diržu (bizūnu), suduodama tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių į įvairias kūno vietas, sukėlė mažametei fizinį skausmą. Tęsdama nusikalstamą veiką, namuose, būdama mažametės nuolatine globėja, suduodant tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau 17 kartų, ranka, traktoriaus variklio įtempimo diržu (bizūnu), į įvairias kūno vietas, sutrikdė nežymiai sveikatą bei laikino pobūdžio psichikos sutrikirną - kitas reakcijos į stiprų stresą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, nes ji namuose, būdama mažamečio nuolatine globėja, padedant kaltinamajam, kuris atnešė ir padavė diržą, sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatyta skaičių kartų, bet ne mažiau 4 kartų, ranka, diržu, nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, padarė kūno sužalojimus, tokiu būdu nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamosios V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji V. K. neteista, administracine tvarka nebaustas, įrašyta į psichikos sveikatos centro įskaitą, tačiau iš specialist išvados matyti, kad skirti ekspertizę nereikalinga. Ji dirba. Teisiama pirmą kartą. Nusikaltimai , kuriais ji kaltinama, priskiriami prie nesunkių. Tačiau nusikalstamas veikas padarė prieš du mažamečius vaikus, kuriuos globojo.. Tai yra ji sistemingai naudojo smurtą mažamečių, kurie turi psichikos sutrikimų, atžvilgiu, būdama jų globėja ir atsakinga už tų vaikų sveiką, ramią ir tinkamą ugdymui namų aplinką. Teismas laiko, kad tinkamiausia bausmė yra laisvės atėmimas. Tačiau teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realios bausmės atlikimo, bet bausmės vytkdymą atidedant.

Kaltinamojo J. K. veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, suduodamas diržu, ne mažiau kaip keturis kartus, mažamečiui per sėdmenis, sukėlė fizinį skausmą. Veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis nuo tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki tiksliai tyrimo metu nenustatyto laiko, namuose, mušdamas tyrimo metu tiksliai nenustatytą kartų diržu, su traktoriaus variklio įtempimo diržu, (bizūnu) suduodamas tyrimo metu nenustatytą kartą skaičių mažametei į įvairias kūno vietas, sukėlė mažametei fizinį skausmą, bei laikino pobūdžio psichikos sutrikirną - kitas reakcijos į stiprų stresą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Veika pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, atnešęs ir padavęs diržą, kaltinamajai su kuriuo ši sudavė mažamečiui tyrimo metu tiksliai nenustatyta skaičių kartų, bet ne mažiau 4 kartų, ranka, diržu, į įvairias kūno vietas, padarė kūno sužalojimus, t.y. nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą, tokiu būdu suteikdamas nusikaltimo įrankį padėjo padaryti nusikaltimą.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. K. laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas, neįrašytas į priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro įskaitas. Jis dirba. Veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Tačiau nusiklastamas veikas padarė prieš mažamečius vaikus. Tai yra jis naudojo smurtą mažamečių, turinčių psichikos sutrikimų, atžvilgiu, kai tuo tarpu turėjo pareigą jiems, kaip globotiniamas, suteikti sveiką, ramią ir tinkamą ugdymui namų aplininką. Teismas laiko, kad trinkamiausia bausmės rūšis yra laisvės atėmimas. Tačiau teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, bet taikant bausmės vykdymo atidėjimą.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Yra pareikštas Šiaulių apylinkes prokuratūros civilinis ieškinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo O. K. ir 2000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo O. K.. Nurodyta, kad globėja kartu su sutuoktiniu žinodami, kad abu mažamečiai turi protinę negalią, namuose nevienkartinai smurtavo prieš mažamečius, suduodami rankomis, diržu, traktoriaus variklio įtempimo diržu, sukėlė mažamečiams O. ir O. K. fizinį skausmą. Iš teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktų Nr. 103MS-107/2017 ir 103Ms-108/2017 matyti, kad O. ir O. K., buvo priklausomi nuo globėjų ir aktyviai nesipriešino V. K. ir J. K. veiksmams, nes nesuprato su jais atliktų veiksmų reikšmės. O. K. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl laikino pobūdžio psichikos sutrikimo – kitos reakcijos į stiprų stresą. Vaikai dėl mažametystės ir priklausomybės, O. ir O. K. buvo bejėgiškoje būklėje neturėjo galimybės priešintis V. ir J. K. veiksmams, kuriais jiems buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, turėjo kęsti skausmus, vaikai patyrė baimę, išgyvenimus, stresą.

Kaltinamieji su tokia civilinio ieškinio suma nesutinka. Paaiškino, kad galėtų kiekvienam iš vaikų sumokėti po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Abiejų kaltinamųjų gaunamos pajamos yra minimalios.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinius išgyvenimus, depresiją, praradimus ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Vadovaujantis teismų praktika yra laikomasi pozicijos, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas pilna apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, dėl žmogaus gyvybės atėmimo eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4344 Eur (15 000 Lt) iki 43 443 Eur (150 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-541/2015, 2K-346-511/2016). Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į pažeidimo sunkumą, jo įtaką tolesniam nukentėjusiojo asmens gyvenimui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prieš mažamečius vaikus buvo smurtaujama sistemingai dėl ko vaikai patyrė stresą, kuris buvo besikatrojantis. Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-108/2017 nurodyta, kad O. K. konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusiu dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Šis psichikos sutrikimas laikino pobūdžio. O. K. tokių ar panašių psichikos sutrikimų nenustatyta. Tačiau abiems vaikams buvo nustatyti kūno sužalojimai dėl ko jiems nežymiai sutrikdyta sveikata.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Tesimui nekyla abejonių, kad mažameičiai fizinio smurto metu jautė skausmą, stresą, emocinius išgyvenimus, nepatogumus. O. K. ir O. K. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu yra nurodę, kad kai V. K. mušdavo, skaudėdavo, jie verkdavo. Jie jaučia baimę, kad gali būti vėl mušami. Po mušimų likdavo kraujosruos.

O. K. iš kaltinamųjų V. K. ir J. K. priteistina po 800,00 Eur iš kiekvieno neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 1600 eurų.

O. K. iš kaltinamųjų V. K. ir J. K. priteistina po 500,00 Eur iš bkiekvieno neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 1000,00 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad V. K. ir J. K. visiškai prisipažino padarę nusikalstamas veikas, jų nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ str. ir bausmė sumažintina 1/3 dalimi.

Vadovaujantis Lietuvos BPK 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti ją 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams laisvės atėmimo. Pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti ją 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 64¹ str.,paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo .Pritaikius BK 75 str. bausmės vytkdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Sutinkamai su BK 67 str. 2 d. 9 p. įpareigoti per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 staipsniais į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-02-02, 11 val. 55 min. iki 2017-02-03, 14 val. 20 min.

Iki bausmės vykdymo pradžios V. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį 1 (vienertių) metų laisvės atėmimo bausme. Pripažinti kaltu pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64¹ str. Bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Sutinkamai su BK 67 str. 2 d. 9 p. įpareigoti per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 staipsniais į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-02-02, 11 val. 55 min. iki 2017-02-03, 14 val. 30 min.

Iki bausmės vykdymo pradžios J. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dallies.

Priteisti iš V. K. 800,00 (aštuonis šimtus) eurų neturtinės žalos atrlyginimo O. K. ir 500, 00 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo O. K..

Priteisti iš J. K. 800,00 (aštuonis šimtus) eurų neturtinės žalos atrlyginimo O. K. ir 500, 00 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo O. K..

Daiktiniuis įrodymus diržą ir bizūną (traktoriaus variklio įtempimo diržas) saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

CD su nuotraukomis (1 vnt.), CD su mažamečių apklausos teisme įrašais (2 vnt.), CD su Šilutės apylinkes teismo garso įrašais (2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.