Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-04-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-10180-490/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
2YT-10180-490/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Pareiškėjas
R. S., R. M., A. M.
Suinteresuotas asmuo
R. S., valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2YT-10180-490/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00463-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.19
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 10 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė,sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,dalyvaujant pareiškėjams R. S., R. M. ir A. M.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. S., R. M. ir A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., valstybės įmonei Turto bankui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl termino palikimui priimti pagal testamentą pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, prašo teismo pratęsti jiems terminą palikimui pagal testamentą (duomenys neskelbtini) testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) priimti po S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (b. l. 1–3).

Pareiškėjai pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo R. S. tėvas, o pareiškėjų R. M. ir A. M. patėvis S. S.. Iki mirties S. S. gyveno ir savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2019 m. kovo 13 d. sužinojo, kad S. S. po mirties paliko oficialų testamentą, pagal kurį pareiškėjai yra testamentiniai įpėdiniai. Po S. S. mirties jo turėto turto ir testamentu palikto nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų niekas nepaveldėjo ir paveldėti nepretenduoja. Po S. S. laidotuvių pareiškėjai turėjo daug rūpesčių ir, nežinodami apie palikimo atsiradimą pagal testamentą, taip pat dėl teisinių žinių stokos nežinodami apie tai, kad dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą arba pagal testamentą privaloma kreiptis į notarų biurą per tris mėnesius po palikėjo mirties, jie praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Pareiškėjai tik 2019 m. kovo 13 d., tvarkydami asmeninį S. S. archyvą, sužinojo, kad pastarasis paliko testamentą, todėl 2019 m. kovo 14 d. kreipėsi į Jonavos rajono 3-ojo notarų biurą, kur sužinojo apie tai, jog dvi dienas yra praleistas trijų mėnesių terminas pareiškimams dėl palikimo priėmimo pateikti. Dėl šios priežasties pareiškėjai yra priversti kreiptis į teismą dėl termino paveldėjimui pagal testamentą priimti pratęsimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai palaikė pareiškimą, prašė teismo jį tenkinti. Nurodė, kad terminas palikimui priimti pagal testamentą yra praleistas dėl svarbios priežasties, kadangi tik 2019 m. kovo 12 d. pareiškėjams tapo žinomos aplinkybės apie mirusiojo S. S. testamento sudarymą. Be to, pažymėjo, kad terminas pareiškimams dėl S. S. palikimo priėmimo pateikti yra praleistas labai nežymiai, tik dvi dienas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl termino palikimui priimti pagal testamentą pratęsimo, nurodydama, kad sutinka su pareiškėjų reikalavimais, prašo teismo pareiškimą tenkinti, prašė bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 22–23).

Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimuose į pareiškimą pareiškėjų prašymui iš esmės neprieštaravo, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (b. l. 24–26, 27–28).

Esant suinteresuotų asmenų prašymams, civilinė byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjo R. S. tėvas, o pareiškėjų R. M. ir A. M. patėvis S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 11). Suinteresuotas asmuo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjų motina, mirusiojo S. S. sutuoktinė (b. l. 10, 12). Iki pat mirties S. S. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Mirusysis S. S. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų bei visas jam priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, visas turtines ir neturtines teises lygiomis dalimis paliko pareiškėjams R. S., A. M. ir R. M. (b. l. 13). Pareiškėjai dėl palikimo priėmimo pagal S. S. sudarytą testamentą į notarą nesikreipė, kadangi nežinojo apie palikimo atsiradimą pagal testamentą, taip pat dėl teisinių žinių stokos nežinojo apie tai, kad dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą arba pagal testamentą privaloma kreiptis į notarų biurą per tris mėnesius po palikėjo mirties. Tik 2019 m. kovo 13 d. tvarkydami asmeninį S. S. archyvą, pareiškėjai sužinojo, kad pastarasis paliko testamentą, todėl 2019 m. kovo 14 d. kreipėsi į Jonavos rajono 3-ojo notarų biurą, kur sužinojo apie tai, jog dvi dienas yra praleistas trijų mėnesių terminas pareiškimams dėl palikimo priėmimo pateikti. Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro notaro Zenono Bondzinsko 2019 m. kovo 14 d. liudijimas patvirtina, kad po S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla, pareiškimų apie palikimo priėmimą negauta (b. l. 14). Tai, kad po S. S. mirties nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų patvirtina ir Testamentų registro išrašas (b. l. 16).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnis).

Pareiškėjai R. S., R. M. ir A. M. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą po S. S., mirusio (duomenys neskelbtini), atsiradusiam palikimui priimti, nes jie iki 2019 m. kovo 12 d. neatliko minėtų CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytų veiksmų palikimui priimti.

Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnio įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; kt.).

Teismas sprendžia, jog pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po testatoriaus S. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti praleido dėl svarbių priežasčių (nežinojo, kad palikėjas paliko testamentą, taip pat dėl teisinių žinių stokos nežinojo apie tai, kad dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą arba pagal testamentą privaloma kreiptis į notarų biurą per tris mėnesius po palikėjo mirties).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjai elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti pratęsimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuotų asmenų teises, suinteresuoti asmenys dėl termino pratęsimo neprieštarauja.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes, paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgęs į tai, kad terminas palikimui pagal testamentą praleistas tik dvi dienas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėjai įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po S. S. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkinamas (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, kuriais teismas privalo vadovautis.

Šioje byloje susidarė 10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl, tenkinus pareiškimą, jos priteisiamos iš pareiškėjų lygiomis dalimis (po 3 Eur iš kiekvieno pareiškėjo) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose turi būti sumokėtas 50 Eur dydžio žyminis mokestis ir teismui pateiktas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pareiškėjai, pateikdami teismui vieningą pareiškimą dėl termino palikimui priimti pagal testamentą pratęsimo, pateikė teismui įrodymus, jog jie iš viso sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį (kiekvienas pareiškėjas sumokėjo po 50 Eur). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjai nepagrįstai sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio dalį, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina pareiškėjams (87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiekvienam pareiškėjui grąžintina žyminio mokesčio suma, atskaičius jam priklausančią sumokėti bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų) sumą, sudaro 30 Eur. Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 578 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pratęsti pareiškėjams R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio dalį (2019 m. kovo 18 d. mokėta per AB Lietuvos paštą).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio dalį (2019 m. kovo 18 d. mokėta per AB Lietuvos paštą).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio dalį (2019 m. kovo 18 d. mokėta per AB Lietuvos paštą).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolanta Damulienė