- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-14
- Bylos Nr.
- e2YT-8469-1079/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00470-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos J. G. mirties, (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. G.. Pareiškėjos motina mirties dieną nuolat gyveno pas pareiškėją ir jos dukrą Jungtinėje Karalystėje, kur atvyko 2014 m. vasarą (išvykimą iš Lietuvos deklaravo 2016 m. pabaigoje). Pareiškėjos tėvas A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja rūpinosi motinos laidotuvėmis. Pareiškėjos motina nepaliko testamento. Iš karto po motinos mirties pareiškėjai atiteko visi mirusiosios asmeniniai daiktai, papuošalai, dokumentai. Pareiškėjos motinai jos mirties dieną asmeninės nuosavybės teise priklausė 0,0644 ha sodo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo turtu pareiškėja rūpinosi motinai gyvai esant, kaip savu rūpinasi ir po motinos mirties – mokėjo žemės mokestį, pagal galimybes prižiūrėjo. Tokiu būdu pareiškėja priėmė palikimą po motinos mirties faktiniu valdymu, tačiau paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė, nes grįžti į Lietuvą ir kreiptis pas notarą pareiškėja neturėjo galimybės dėl užimtumo darbe. Palikimo priėmimo faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, ją teisme atstovauja jos atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. G.. Ji mirė Jungtinėje Karalystėje, nes nuo 2014 m. vasaros gyveno pas pareiškėją Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėjos tėvas yra miręs (duomenys neskelbtini). Mirusioji testamento nepaliko, todėl pareiškėja paveldi pagal įstatymą, ji yra pirmos eilės įpėdinė, kitų įpėdinių nėra. Visas turtas, kurį reikėtų paveldėti tėra sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kito nekilnojamojo turto nėra likę, nes prieš išvykstant į užsienį turėtą namą pareiškėjos motina pardavė. Po mamos mirties pareiškėja į Lietuvą grįžusi nebuvo. Ji laiko, kad turtą priėmė faktiniu valdymu, nes jos žinioje liko mirusiosios asmeniniai daiktai, o vieninteliu likusiu nekilnojamuoju žemės sklypu ji rūpinosi visada, paprašė, kad pažįstamas asmuo nupjautų jame žolę. Žemės mokesčio skolos už sodo sklypą nėra. Palikimo priėmimo faktas nustatytinas, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs bylą, įsitikins pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui ir prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš keletą metų (duomenys neskelbtini) gyveno pareiškėjos dukra, jis su ja bendravo. Išvykdama į užsienį, ji prašė, kad aplink (duomenys neskelbtini) esantį „namuką“ soduose nupjautų žolę. Jis pareiškėjos prašymu, jos motinai priklausiusiame sode du kartus per metus nupjauna žolę.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. M. yra J. G. dukra; byloje esantis (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 118 patvirtina, kad J. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini); iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad J. G. mirė našle ir daugiau vaikų, išskyrus pareiškėją, neturėjo; iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad pareiškėjos motinai J. G. nuosavybės teise priklausė 0,0644 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); Joniškio rajono savivaldybės administracijos Žagarės seniūno 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašte nurodyta, kad J. G. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. yra prižiūrimas, jis nėra ir nebuvo įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą; Joniškio rajono notarų biuro notarė Gražina Butienė 2019 m. balandžio 15 d. išduotame liudijime paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. G., į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų J. G. palikimo priėmimo faktų.
Pareiškėja yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė paveldėti po motinos mirties likusį palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įpėdiniui, atlikus minėtus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Byloje pateikti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, pareiškėjos atstovės, liudytojo parodymai patvirtina, kad pareiškėjos motina iki savo mirties gyveno kartu su pareiškėja Jungtinėje Karalystėje, nuosavybės teise turėjo sodo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties visu likusiu turtu kaip savo pradėjo rūpintis pareiškėja, perėmė mirusios asmeninius daiktus, papuošalus, dokumentus. Kadangi ji gyvena užsienio valstybėje, pasirūpino, kad Lietuvoje esančiame ir mirusiai motinai priklausęs sodo žemės sklypas būtų prižiūrimas, jame būtų pjaunama žolė. Pareiškėja domisi turto būkle ir likimu, pasirūpino, kad turtas būtų prižiūrėtas, kreipėsi į teismą, išreikšdama valią priimti palikimą, kad galėtų disponuoti po motinos mirties likusiu turtu, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, kas įrodo, kad pareiškėja įstatymo nustatytu terminu pradėjo valdyti po jos motinos mirties likusį turtą kaip savo.
Kiti galimi įpėdiniai palikimo priėmę nėra. Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintys faktas, kad pareiškėja D. M., faktiškai pradėdama valdyti turtą, yra priėmusi mirusios savo motinos J. G. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos D. M. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.