- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-844-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17899-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- S. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui S. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. P. 210,25 EUR skolos, 412,19 EUR delspinigių, 21,02 EUR baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 704601165, kurios pagrindu atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekes (daiktus) - CW-21Z453NL Samsung televizorių SLIM FIT, SKC 3 METAI, DPL 912VD Thomson namų kiną su DivX, SKC 3 METAI. Atsakovas sutarties 2.1 punktu įsipareigojo per sutartyje numatytą 12 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį, t. y. iki 2008 m. balandžio 16 d. pagal šalių suderintą (susitartą) mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Sutarties 11.1. punktu šalys, siekdamos užtikrinti sutarties įvykdymą, taip pat susitarė dėl sutarties neįvykdymo pasekmių, t. y. susitarė, jog atsakovui pažeidus mokėjimų grafiką - vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o sutarties 11.2 punkte buvo numatyta, jog nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas šios sutarties <...> 5.5 p. nuomininkas sumoka lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Atsakovas nuo 2007 m. rugsėjo 16 d. jokių įmokų už turtą ieškovei nemoka, t. y. atsakovas ieškovei sumokėjo tik 5 (penkias) pačias pirmąsias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas iš 13 įmokų, ir daugiau jokių įmokų ieškovei (nei pradiniam kreditoriui, nei naujajam kreditoriui) nemokėjo. Atsakovas sutarties nenutraukė ir turto ieškovei negrąžino. Tokiu būdu, atsakovas, pažeidė sutarties sąlygas ir liko skolingas ieškovei 210,25 EUR.
3. Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti viešo paskelbimo būdu 2018 m. birželio 26 d. remiantis CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų žinomu jo gyvenamosios vietos adresu ir neturint duomenų apie atsakovo darbovietę. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei UAB „Kapitalo valda“ iš atsakovo S. P. 210,25 EUR skolos, 18,00 EUR delspinigių, 21,02 EUR baudos, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (496,70 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,30 EUR bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, jog spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą (210,25 EUR), kuri yra beveik dvigubai mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po dešimties metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir po devynerių metų reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, laikytina, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Ieškovės teiginiai, jog ilgą laiką buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai, nepagrįsti įrodymais (CPK 179 straipsnis). Teismas sprendė, jog ieškovė tiek metų pati delsusi aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, t. y. už 3 921 pradelstas dienas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-392/2018; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2147-340/2016; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-258/2016). Dėl nurodyto, delspinigiai mažintini iki 18,00 EUR, o likusioje delspinigių dalyje ieškovės reikalavimas dėl delspinigių atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
6. Teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad atsakovas yra išvykęs į Jungtinę Karalystę. Todėl atsakovas laikomas pažeidusiu sutarties 5.5. punkto sąlygas – jis nepranešė ieškovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, išvykimą į užsienio valstybę (sutarties 5.5. punktas, 11.2. punktas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 21,02 EUR baudą yra pagrįstas ir tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-06 sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo – t. y, iš atsakovo S. P. ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai priteistą 18,00 EUR dydžio delspinigių sumą padidinti (priteisti) iki 412,19 EUR dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); atitinkamai, patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos (210,25 Eur dydžio skolos, 412,19 EUR dydžio delspinigių, 21,02 EUR dydžio baudos, nuostolių, kitų sumų), likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkes teismo 2018-08-06 sprendimą už akių civilinėje byloje palikti nepakeistą; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
7.1. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, subjektyvus, neteisingas, pažeidžiantis kreditoriaus teises, teisėtus lūkesčius, netgi nesąžiningas kreditoriaus atžvilgiu. Iš teismo sprendimo visiškai nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas sumažino dienų skaičių, ar sumažino delspinigių dydį, priteisdamas 18 EUR dydžio delspinigių sumą.
7.2. Pirmosios instancijos teismas sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą, motyvuodamas tai tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties šalis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Tačiau tarp šalių buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis. Išperkamosios nuomos sutartis nėra Vartojimo kredito sutartis (LR vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
7.3. Atsakovas neprašė taikyti delspinigiams senaties. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. yra numatyta 0,2 proc. dydžio delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, tačiau ieškovė, teikdama ieškinį įvertino aplinkybę, kad yra stipresnė teisinių santykių šalis ir delspinigių dydį jau sumažino nuo 0,2 procentų iki 0,05 procentų.
7.4. Teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 18,00 EUR dydžio delspinigiai yra neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (210,25 EUR), t. y. beveik 12 kartų mažesni už priteistą pagrindinę sumą. Faktiškai, priteistų delspinigių iš atsakovo dydis (delspinigių ir skolos santykis) yra santykinai (per)mažas, dėl kurio atsakovas nesupras sutarties nevykdymo, tokio dydžio nuostolių ieškovui padarymo pasekmių.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo sumažinta prašoma priteisti iš atsakovės delspinigių suma ir bylinėjimosi išlaidos. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria sumažinta iš atsakovės ieškovės naudai priteistini delspinigiai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo
11. Ieškovės teigimu, išperkamosios nuomos sutarčiai netaikomos įstatymo nuostato, ginančios vartotojo interesus, todėl nebuvo pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu, tik nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sutartis yra sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo. Sandorio sudarymo metu galiojusi CK 1.39 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Iš esmės analogiška vartojimo sutarties samprata įtvirtinta ir galiojančiame CK 6.228¹ straipsnyje. Kasacinis Teismas yra išaiškinęs, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).
12. Kadangi šalys sudarė „Išperkamosios nuomos sutartį“, kuria UAB „Ūkio banko lizingas“, pagal kurią atsakovas įsipareigojo, mokėti už jam perduotą valdyti ir naudoti turtą (televizorių ir namų kiną) įmokas nustatytu grafiku, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis laikytina vartojimo sutartimi, atitinkamai taikant vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančias nuostatas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių sutartį nurodydamas, kad sutartis yra vartojimo ir tai nereiškia, kad teismas taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą, nes sprendime nėra nurodyta, kad teismas, vertindamas delspinigių dydį, vadovavosi šiuo įstatymu. Pažymėtina, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai ėmėsi ginti atsakovo interesus nesant jo prašymo mažinti delspinigius.
Dėl netesybų mažinimo
13. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
14. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
15. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad teismas nenurodė, kokia procentine išraiška ar kokiu laikotarpiu yra grindžiamas delspinigių mažinimas. Nors nurodytais kriterijais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir gali būti remiamasi sprendžiant dėl konkretaus netesybų dydžio, tačiau privalomo tokių kriterijų taikymo nenustato nei teisinis reglamentavimas, nei teismų praktikoje pateikti išaiškinimai. Skundžiamame sprendime šiuo atveju nenurodyta kaip delspinigiai apskaičiuoti, tačiau vertintina, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas delspinigių dydį, pasirinko 180 dienų delspinigių skaičiavimo laikotarpį (210,25 EUR x 0,05 proc. x 180 dienų = 18 EUR).
16. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra vartotojas, pagrindinės prievolės suma (210,25 EUR) dvigubai mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, o ieškovas delsė kreiptis dėl skolos priteisimo, yra objektyvūs kriterijai leidžiantys mažinti prašomą priteisti delspinigių sumą nuo 412,19 EUR iki 18 EUR dydžio.
17. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau beveik 10 metų vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ieškovė, kreipėsi į teismą jau sumažinusi delspinigių dydį iki 0,05 proc., pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai. Be to, didesnių delspinigių nei skola priteisimas iš atsakovo būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Tuo labiau, kad pačios ieškovės pasyvus elgesys nesikreipiant daugiau nei 9 metus į teismą dėl skolos priteisimo ir sąlygojo neproporcingai didelių delspinigių skolos sumos atžvilgiu padidėjimą net ir ieškovei sumažinus delspinigių dydį iki 0,05 proc.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo perskaičiuoti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos paliekamos nepakeistos.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.