Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-24 · Civilinė byla Nr. 2A-2096-395/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-24
Bylos Nr.
2A-2096-395/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15771-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Algirdas Remeika
Ieškovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Atsakovas
V. D.
Kategorijos
  • 96.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2096-395/2011
(Teisminis proceso Nr. 2-05-3-15771-2010-4)Pirmosios instancijos teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė
Procesinio sprendimo kategorijos: 96.7;99.7;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3652-886/2011 pagal ieškovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškinį atsakovui V. D. dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti valstybei iš atsakovo V. D. 2229,91 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų; 5 proc. metinių palūkanų - 105,53 Lt, už laikotarpį nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo termino praleidimo pradžios iki bylos iškėlimo teisme; 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu V. D. suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo, valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Civilinė byla Nr. N2-111-206/2009, kurioje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, iškelta paties V. D. iniciatyva Kretingos rajono apylinkės teisme. Šis teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi bylą nutraukė, nes atlikus ekspertizę ir paaiškėjus, kad V. D. yra dukters biologinis tėvas, jis ieškinį atsiėmė. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovas į teismą kreipėsi su nepagrįstu ieškiniu ir taip piktnaudžiavo savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė ir nusprendė išieškoti iš V. D. visas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas. Ieškovas ieškinį grindė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 ir 24 straipsnių nuostatomis, kad antrinė teisinė pagalba nutraukiama jei paaiškėja, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, o šioms aplinkybėms paaiškėjus teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš pareiškėjo, kuriam ji buvo teikiama. Ieškovas nurodė, kad prašomą priteisti 2229,91 Lt išlaidų sumą už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro: 410 Lt už procesinių dokumentų rengimą, 820 Lt už advokato atstovavimą teisme, 900 Lt už DNR ekspertizę, atliktą M. Romerio universiteto Teismo medicinos institute, ir 99,91 Lt advokato kelionės išlaidų.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė. Atlikęs ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų tyrimą, teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog ieškovas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba ir savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad ieškovas, priimdamas sprendimą atsakovui suteikti teisinę pagalbą, turėjo įvertinti ne tik atsakovo turtinę padėtį, bet ir jo reikalavimą ir to reikalavimo teisminio gynimo perspektyvas. Taigi, ieškovas pats turėjo prisiimti riziką dėl atstovavimo perspektyvumo, priimdamas sprendimą atsakovui ją suteikti byloje dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovas teikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis tik atsakovo abejone, kuri galutinai buvo išsklaidyta tik atlikus tėvystės nustatymo ekspertizę. Atsakovo elgesį, kai sužinojęs atliktos tėvystės nustatymo ekspertizės išvadą, atsakovas atsisakė pareikšto ieškinio, teismas vertino kaip atitinkantį CPK 7 straipsnio reikalavimus ir nepripažino, jog taip atsakovas V. D. piktnaudžiavo savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Taip pat teismas pažymėjo, kad 2009 m. gegužės 19 d. Kretingos rajono teismo posėdyje, kuriame V. D. atsisakė savo ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, dalyvavo ir jo advokatas J. Los, kuris tokiai pozicijai neprieštaravo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

1. Tarnybos 2009-09-04 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-09-N-2377-2808, kuriuo buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, nėra teismo panaikintas, yra galiojantis, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priteisti valstybės patirtas išlaidas. Teismas, viršydamas ieškinio ribas, nepagrįstai vertino ar tarnybos sprendimas yra teisėtas, t. y., ar Tarnyba teisėtai nutraukė teisinę pagalbą remdamasi VGTPĮ 23 str. 1 d. 6 p. ir nusprendė remdamasi VGTPĮ 24 str. l p. išieškoti teisinės pagalbos išlaidas. Minėtas Tarnybos sprendimas galėjo būti apskųstas Kauno apygardos administraciniam teismui, bet ne bendrosios kompetencijos teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau -ABTĮ) 15 str.), per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 33 str. 1 d.), tačiau minėto sprendimo pareiškėjas nėra apskundęs ir teismas nėra jo panaikinęs.

2. Teismas, remdamasis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, be jokio teisinio pagrindo pripažino, kad nepagrįstas naudojimasis valstybės garantuojama teisine pagalba aiškiai nepagrįstoms savo tariamoms teisėms ginti negali būti pripažintas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Šioje byloje nagrinėjamo piktnaudžiavimo atvejis teismų praktikoje nebuvo nagrinėtas. Tarnyba nutraukė V. D. antrinės teisinės pagalbos teikimą remdamasi dviem pagrindais, t. y. konstatuodama, kad pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba ir, kad piktnaudžiavo savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Teisės aktuose nėra reglamentuota kas laikytina piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba ir/ arba materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Apelianto nuomone, V. D. nepagrįstai ir nesąžiningai reiškė reikalavimą panaikinti jo tėvystę, remdamasis tik savo pamąstymais, praėjus beveik 8 metams po vaiko gimimo, ir dėl to nepagrįstai naudojosi antrine teisine pagalba. Dėl V. D. nepagrįstų reikalavimų valstybė patyrė 2229,91 Lt išlaidų. Tokiais savo veiksmais atsakovas V. D. padarė žalą ne tik valstybei, bet ir kitiems asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalinga.

3. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad Tarnyba, priimdama sprendimą suteikti atsakovui antrinę pagalbą, turėjo prisiimti riziką dėl atstovavimo perspektyvumo. Apeliantas nurodo, kad sprendimo priėmimo metu tik V. D. žinojo apie savo reikalavimų pagrįstumą/nepagrįstumą. Pagal teismų suformuotą praktiką, Tarnyba turi teisę neteikti antrinės teisinės pagalbos remiantis VGTPĮ 11 str. 6 d. 1 p. tik tuomet, kai ji gali daryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus. Reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo nustatymas Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. prasme reiškia tai, kad Tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT adm. bylos Nr. Nr. A-20-104/2008, Nr. A-261-1458/2008, KAAT a.b. Nr. I-262-353/2011 ir kt.) Pagal teismų suformuotą praktiką, tik teismas, kaip nešališka institucija, nagrinėdamas bylą iš esmės, gali konstatuoti, ar pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir ar pareiškėjo teisės yra pažeistos. Šiuo atveju Tarnyba 2008-12-03 sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą V. D. priėmė išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą tiek, kiek leidžia VGTPĮ, pagal teismų suformuotą praktiką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nei vieno iš VGTPĮ 23 str. 1 d. 6 p. numatytų nutraukimo pagrindų jis nepažeidė, todėl Tarnybos sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą ir, tuo labiau, reikalauti gražinti valstybės patirtas išlaidas, yra nepagrįstas. Jeigu Tarnybos reikalavimai būtų pagrįsti, tuomet asmuo norintis apginti savo galimai pažeistas teises, galėtų kreiptis į antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnybą tik tuo atveju, jeigu turėtų nenuginčijamų įrodymų dėl savo teisme ginamų reikalavimų. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju jis kreipėsi į teismą todėl, kad tik teismas galėjo nuginčyti arba patvirtinti tėvystę dukrai. Jis pasinaudojo jam įstatymais suteiktomis teisėmis. Atsakovo nuomone, pati Tarnyba priimdama sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, turi prisiimti atsakomybę dėl atstovavimo perspektyvumo. Nurodo, kad Tarnybos paskirtas advokatas nei karto jo nebandė įspėti, ar atkalbėti nuo ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo teismui pateikimo. Tokią teisę advokatas turi, jeigu pagal turimą informaciją numato nepalankią klientui ieškinio nagrinėjimo baigtį. Atsakovo, kaip galimo piktnaudžiautojo atvejis teismų praktikoje nagrinėtas nebuvo, vadinasi, tai, kad teismas atsakovo tėvystę dukteriai ne nuginčijo, o patvirtino, dar nereiškia piktnaudžiavimo. Kauno miesto apylinkės teismas pripažino, kad atsakovo reikalavimai buvo pagrįsti, teisėti ir nepiktnaudžiaujant galėjo būti ginami teisme, todėl grąžinti valstybei patirtas išlaidas vien todėl, kad teismas patvirtino, o nenuginčijo atsakovo tėvystę dukteriai, būtų neteisėta ir nesąžininga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo V. D. 2008-11-28 Prašymo suteikti teisinę pagalbą pagrindu (b. l. 7-9), ieškovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-12-03 sprendimu Nr. TP-2-92.2.)-T-2377-2746 (b. l. 10-15) V. D. buvo teikiama antrinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100% antrinės teisinės pagalbos išlaidų Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-111-206/2009 dėl tėvystės nuginčijimo. Pastaroji byla, ieškovui atsisakius nuo ieškinio, buvo nutraukta įsiteisėjusia Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-05-19 nutartimi (b. l. 13).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog aukščiau paminėtoje byloje ieškovas neabejotinai turėjo diskrecinę teisę atsisakyti nuo ieškinio, kaip tą numato CPK 42 straipsnio 1 dalies nuostatos. Aplinkybė, kad ieškovui išnyko abejonės dėl jo dukros J. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystės po geonominės tėvystės nustatymo ekspertizės pagal DNR duomenis išvados gavimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas V. D. ginčo atveju piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Be to, teisėjų kolegija mano, jog ieškovas, nesutikdamas su aukščiau paminėtos Kretingos rajono apylinkės sprendimu nutraukti tėvystės nuginčijimo bylą, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 4 dalimi, turėjo teisę reikalauti teisinės pagalbos atlyginimo, jeigu V. D. elgesį šioje byloje laikė nesąžiningu. Būtent dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį pagrįstai nurodė, jog pats ieškovas, priimdamas sprendimą atsakovui suteikti nemokamą teisinę pagalbą, turėjo įvertinti ne tik atsakovo turtinę padėtį, bet ir jo reiškiamo reikalavimo teisminio gynimo perspektyvas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl apelianto nurodomas 2009-09-04 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-09-N-2808 dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo (b. l. 14-15) nesudaro pagrindo vertinti skundžiamo teismo sprendimo išvadas, kaip nepagrįstas, nes yra priimtas po Kretingos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. N2-111-206/2009 užbaigimo ir 2009-01-22 nutarties įsiteisėjimo (b. l. 23) ir ginčo atveju teisiškai yra nereikšmingas. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kas sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turėtų ieškovui teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovui Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-111-206/2009, nes paminėtų prejudicinių faktų iš naujo įrodinėti nereikia.

Kadangi aukščiau paminėtas įsiteisėjęs teismo sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka iki jo įsiteisėjimo apskųstas nebuvo, teisėjų kolegija, atmesdama ieškovo apeliacinį skundą pažymi, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neužkerta apeliantui kelio reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovą atstovavusio advokato už netinkamai atliktą pareigą, atstovaujant atsakovą pagal antrinės pagalbos sutartį (VGATPĮ 23 straipsnio 4 dalis).

Įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui naikinti, todėl šis sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu bei paliktinas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Arūnas RudzinskasAlgirdas Remeika