Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-06-30 · Civilinė byla Nr. 2-3652-886/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-30
Bylos Nr.
2-3652-886/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15771-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Atsakovas
V. D.
Kategorijos
  • 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3652-886/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15771-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 116.5.1 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASPRIIMTAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintą ieškinį atsakovui V. D. dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir metinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patikslintu ieškiniu (b.l. 48-50) prašo priteisti valstybei iš atsakovo V. D.: 1) 2229,91 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 2) 5 proc. metinių palūkanų - 105,53 Lt - už laikotarpį nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo termino praleidimo pradžios iki bylos iškėlimo teisme, 3) 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas nurodo, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu V. D. suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo, valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Civilinė byla Nr. N2-111-206/2009, kurioje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, iškelta paties V. D. iniciatyva Kretingos rajono apylinkės teisme. Šis teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi bylą nutraukė, nes atlikus ekspertizę ir paaiškėjus, kad V. D. yra dukters biologinis tėvas, jis ieškinį atsiėmė. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovas į teismą kreipėsi su nepagrįstu ieškiniu ir taip piktnaudžiavo savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė ir nusprendė išieškoti iš V. D. visas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas. Ieškovas ieškinį grindžia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 ir 24 straipsnių nuostatomis, kad antrinė teisinė pagalba nutraukiama jei paaiškėja, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, o šioms aplinkybėms paaiškėjus teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš pareiškėjo, kuriam ji buvo teikiama. Prašomą priteisti 2229,91 Lt išlaidų sumą už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro: 410 Lt už procesinių dokumentų rengimą, 820 Lt už advokato atstovavimą teisme, 900 Lt už DNR ekspertizę, atliktą M. Romerio universiteto Teismo medicinos institute, ir 99,91 Lt advokato kelionės išlaidų.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia rašytiniais įrodymais: V. D. 2008 m. lapkričio 28 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, pranešimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo užbaigimo, pranešimu dėl faktiškai sugaišto laiko, sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus įsakymais ir kitais dokumentais.

Atsiliepimas

Priėmus patikslintą ieškinį, atsakovui nustatytas 20 dienų terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį (b.l. 48). Atsakovui siųsti teismo procesiniai dokumentai įteikti atsakovo motinai E. D., tą patvirtina įteikimo pažyma (b.l. 86). Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovo V. D. gyvenamoji yra Taikos pr. 117-1209, Kaune (b.l. 84), todėl šiuo adresu siųstų procesinių dokumentų įteikimas jo motinai, t.y. kartu gyvenančiam šeimos nariui laikytinas tinkamu (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovui atsiliepimo terminas buvo pratęstas, tačiau ji įstatymo nustatyta tvarka ir laiku atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė nepateikimo priežasčių, todėl esant ieškovo prašymui priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas šį principą, yra priėmęs Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (toliau – Įstatymas) (2000 m. kovo 28 d. Nr. VIII-1591), kurio paskirtis – nustatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (įstatymo 1 straipsnis). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovas Kretingos rajono apylinkės teismui buvo pateikęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kurį atsiėmė, kai atlikus DNR ekspertizę jo tėvystė pasitvirtino. Tokį atsakovo elgesį ieškovas vertina kaip piktnaudžiavimą savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis.

CPK 285 straipsnio 2 dalis nurodo, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, priimdamas sprendimą už akių ir atlikdamas formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą turi nustatyti, ar šalies pateikti įrodymai sudaro ieškinio pagrindą, t.y. ar įrodymai patvirtina atsakovo piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba ir jo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

Atsakovo piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba ieškovas grindžia vienintele aplinkybe – kad atsakovas pateikė nepagrįstą ieškinį teismui dėl tėvystės nuginčijimo, nes atlikus biologinę ekspertizę ir paaiškėjus, kad atsakovas yra vaiko biologinis tėvas, atsakovas ieškinį atsiėmė, o byla buvo nutraukta. Tačiau tokia ieškovo pozicija reiškia asmens, manančio, kad jo teisės yra pažeistos, teisės į teisminę gynybą paneigimą,

Teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas subjekto materialinėmis teisėmis yra tada, kai toks asmuo įgyvendina civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ar varžo kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar daro žalą kitiems asmenims, arba prieštarauja jų subjektinių teisių paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nėra pateikta asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar piktnaudžiavimo procesu sąvokos. Todėl, įvertinus minėtos CK normos turinį, atsakovo V. D. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis galima būtų pripažinti tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad jis savo procesines teises įgyvendino tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidė ar suvaržė kitų asmenų teisės ar interesus, ir padarė jiems žalą.

Teismas pažymi, kad piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba turinys buvo išaiškintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Administracinėje byloje Nr. A63-558/2009 priimtoje 2009 m. balandžio 30 d. nutartyje piktnaudžiavimu laikytas advokato pasiūlymų ignoravimas, siekimas, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas suformuluotų tokią poziciją, kokią laiko tikslinga pats pareiškėjas, visiškai neatsižvelgiant į profesionalaus teisininko teikiamą teisinę informaciją, teisinę konsultaciją, faktinius bei teisinius argumentus. Administracinėje byloje Nr. A442-693/2008 priimtoje 2008 m. balandžio 24 d. nutartyje piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba pripažinta pareiškėjo konfliktai su antrinę teisinę pagalbą teikiančia advokate, reikalavimas argumentuoti visiškai nepagrįstus, advokatės nuomone, reikalavimus teisiniais argumentais, advokatės surašyto apeliacinio skundo nepateikimas Lietuvos apeliaciniam teismui. Administracinėje byloje Nr. A248-168/2008 priimtoje 2008 m. sausio 31 d. nutartyje piktnaudžiavimu pripažinti daugkartiniai prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, tokių pačių prašymų ir nušalinimų tais pačiais pagrindais pakartotinis teikimas, draudimas pareiškėją atstovaujančiam advokatui išdėstyti pareiškėjos poziciją teismui, pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, primygtinas reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, draudimas advokatui dalyvauti teismo posėdyje bei ginti atstovaujamojo teises. Administracinėje byloje Nr. A17-714/2007 priimtoje 2007 m. liepos 19 d. nutartyje piktnaudžiavimo laikytas asmens nederinimas savo veiksmų su advokatu.

Atlikus formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų: 2008 m. lapkričio 28 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 7-9), 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b.l. 10), 2009 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo užbaigimo (b.l. 11), pranešimo dėl faktiškai sugaišto laiko (b.l. 12), Kretingos rajono apylinkės teismo nutarties (b.l. 13), 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo (b.l. 14,15), 2010 m. vasario 10 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašto (b.l. 17), 2010 m. vasario 19 d. VMI rašto (b.l. 18), paaiškinamojo rašto (b.l. 19), 2009 m. kovo 3 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įsakymo (b.l. 20), sąskaitos – faktūros (b.l. 21), advokato J. Los prašymo (b.l. 22), 2009 m. sausio 23 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus įsakymo (b.l. 24), mokėjimo dokumentų (b.l. 26-31) tyrimą, teismas negali daryti išvados, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą, nes nurodyti įrodymai nesudaro ieškinio pagrindo, t.y. neįrodo atsakovo piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba ir savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis.

Atlikus ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų tyrimą, negalima daryti išvados, kad ieškovas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba ir savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Sprendimas atsakovui suteikti antrinę teisinę pagalbą priimtas 2008 m. gruodžio 3 d.. Sprendimas teikti teisinę pagalbą priimtas, įvertinus V. D. prašyme nurodytas aplinkybes apie tai, kad jam buvo nurodyta „tu pirmiau paklausk L. M.-Stonkienės, ar J. D. tavo dukra“. Ieškovas, priimdamas sprendimą atsakovui suteikti teisinę pagalbą, turėjo įvertinti ne tik atsakovo turtinę padėtį, bet ir jo reikalavimą ir to reikalavimo teisminio gynimo perspektyvas. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 punktas) ar atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 punktas). Įstatymo 23 straipsnio 9 punkte numatytas antrinės teisinės pagalbos nutraukimas, jei atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Taigi, ieškovas pats turėjo prisiimti riziką dėl atstovavimo perspektyvumo, priimdamas sprendimą atsakovui ją suteikti byloje dėl tėvystės nuginčijimo.

Ieškovas teikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis tik atsakovo abejone, kuri galutinai buvo išsklaidyta tik atlikus tėvystės nustatymo ekspertizę. CPK 7 straipsnis nurodo, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi veikti už greitą ir ekonomišką procesą. Atsakovo elgesį, kai sužinojęs atliktos tėvystės nustatymo ekspertizės išvadą, atsakovas atsisakė pareikšto ieškinio, teismas vertina kaip atitinkantį CPK 7 straipsnio reikalavimus ir nepripažįsta, jog taip atsakovas V. D. piktnaudžiavo savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Taip pat pažymėtina, kad 2009 m. gegužės 19 d. Kretingos rajono teismo posėdyje, kuriame V. D. atsisakė savo ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, dalyvavo ir jo advokatas J. Los, kuris tokiai pozicijai neprieštaravo (b.l. 13).

Teismas, įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, nurodytas teisės normas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškintą piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba turinį, ieškovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškinį atsakovui atmeta, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Ieškovas nenurodė faktinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą atsakovo V. D. veiksmus, kreipiantis teismą teisminė gynybos dėl tėvystės nuginčijimo, pripažinti piktnaudžiavimu valstybės garantuojama pagalba ir savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis.

CPK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintą ieškinį atsakovui V. D. dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir metinių palūkanų priteisimo atmesti.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė