- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- 1-372-1117/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21318-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Kaltinamasis
- T. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, gyvenantis(duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis V. K. ūkyje pagalbiniu darbininku, teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, – 20 MGL (753,20 Eur) bauda; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, – areštu 40 parų; paskirtą bausmę subendrinus su Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta 40 parų arešto ir 20 MGL (753,20 Eur) bauda, arešto bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. J. 2022 m. birželio 12 d., apie 21.54 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, mažiausiai 1,77 promilių, neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Kaltinamasis T. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. birželio mėn., maždaug prieš dvi savaites, vakare, būdamas patėvio gimtadienyje, vartojo alkoholį. Sekančios dienos ryte, sekmadienį, jam paskambino sesuo, paprašė pagalbos pjaunant žolę. Apie pietus nuvyko pas seserį, gyvenančią už 3 km esančiame (duomenys neskelbtini) k. Važiavo vienas pats automobiliu Volvo. Bepjaunant žolę su sesers vyru gėrė alų, iki vakaro dviese išgėrė 3 butelius alaus, 1 l talpos. Vakare išvažiavo namo tuo pačiu automobiliu ir pavažiavus 1-1,5 km, jį sustabdė policijos pareigūnai. Niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Sėsdamas už vairo nesijautė neblaivus, gal labiau pavargęs, nes buvo karšta diena, ilgai dirbo lauke. Automobilis, kurį vairavo, pagal dokumentus priklauso L. K.. Už automobilį pinigus mokėjo jis, automobilis buvo laikomas pas jį, bet sudarant sutartį, jis neturėjo su savimi paso, todėl sutartis buvo sudaryta jo draugo L. K. vardu. Tas automobilis yra realiai jo, vertina automobilį 420 Eur. Žino, kad automobilis yra grąžintas L. K., bet šis jo iš aikštelės dar neatsiėmė, nes reikia mokėti kelis šimtus eurų. Su nustatytu neblaivumu sutiko. Gailisi dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus. Anksčiau jis jau du kartus yra teistas už tokį pat nusikaltimą. Gyvena su sugyventine, augina tris nepilnametes dukras, dirba, išlaiko šeimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Kaltinamajam T. J. inkriminuojama nusikalstama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini); automobilis Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas galu į (duomenys neskelbtini) mstl. pusę, apžiūrėtas ir paimtas (b. l. 5-10).
Iš tarnybinio pranešimo, neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio parodymų kvito, administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad 2022 m. (duomenys neskelbtini), sustabdytas įtartinai manevruojantis automobilis Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas T. J.. Nustatyta, kad T. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Vairuotojas teigė, kad kątik yra vartojęs alkoholio, todėl palaukus 15 min. alkotesteriu jam patikrintas neblaivumas. Pirmojo tikrinimo metu 22.12 val. T. J. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, o antrojo patikrinimo metu 22.33 - 1,77 promilių neblaivumas. T. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį (b. l. 11, 14, 15, 16-17).
Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, jog 2022 m. birželio 12 d., 22.52 val., automobilis Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas iš įvykio vietos, esančios(duomenys neskelbtini) į UAB "Tomadas" priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 13).
VšĮ "Emprekis" pažymoje nurodyta, jog lengvojo automobilio Volvo S80 2.9, kategorija M1-AA, kėbulo tipas: sedanas, hečbekas, gamybos metai: 1999, kaina su PMV yra 1840 Eur (b. l. 31).
Liudytojas L. K. parodė, kad T. J. prieš mėnesį nusipirko automobilį Volvo S80. Perkant automobilį, jie buvo kartu, T. J. neturėjo paso, todėl pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta jo vardu. Automobilio pirkimo Regitroje savo vardu neįregistravo. Pinigų už automobilį jis nemokėjo, tuo automobiliu jis nesivažinėjo. Automobiliu naudojosi T. J.. Jis nežinojo, kad T. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus (b. l. 20-23).
Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2022 m. gegužės 7 d. L. K. įsigijo automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 420 Eur (b. l. 24-27, 28-29).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, mažiausiai 1,77 promilių, neblaivumas. T. J. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka yra klaidingai nurodyta nusikalstamos veikos padarymo data ir laikas. Iš administracinio nusižengimo protokolo, apžiūros protokolo, alkotesterio parodymų kvitų, įtariamojo apklausos protokolo galima spręsti, jog nusikalstama veika buvo padaryta ne 2022 m. birželio 13 d. 19.54 val., o 2022 m. birželio 12 d. 21.54 val., todėl šios aplinkybės sutikslintinos.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Skirdamas T. J. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: teisiamas trečią kartą už analogišką nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės; administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 50-53); tai kad nusikalstama veika nepadaryta žala; yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, faktinėje santuokoje auginantis tris nepilnamečius vaikus (b. l. 87, 88, 89, 902, 91, 92, 93, 94) (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu T. J. jau buvo skirta arešto bausmė, tačiau jis išvadų nedaro, pakartotinai daro analogiškas nusikalstamas veikas. Įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, T. J. skirtina arešto bausmė, didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 49 straipsnis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Kadangi T. J. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas. T. J. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, galiojant uždraudimui naudotis teise vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, T. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketverių metų laikotarpiui (BK 68 straipsnis).
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš byloje esančio VĮ Regitra duomenų bazės išrašo (b. l. 30), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 28-29) nustatyta, kad automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra L. K.. Nors kaltinamasis T. J. ir liudytoju apklaustas L. K. nurodė, kad pinigus už automobilį mokėjo ir automobiliu vienasmeniškai naudojosi T. J., tačiau transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta, todėl teigti, jog automobilis nepriklauso trečiajam asmeniui nėra pagrindo. Be to, automobilis pagal L. K. prašymą (b. l. 32-34) yra jam, kaip transporto priemonės savininkui, grąžintas (b. l. 36-37, 38). Iš kaltinamojo, liudytojo L. K. parodymų matyti, kad automobilio savininkas neperdavė jo vairuoti neblaiviam T. J.. Taigi, šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta, todėl automobilio konfiskuoti netikslinga.
Vadovaujantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o, kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis Nr. 2K-100-648/2019). Taip pat teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal VšĮ Emprekis duomenis automobilio vertė yra 1840 Eur su PVM (b. l. 31). Nors transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad L. K. automobilį įsigijo už 420 Eur, tokią automobilio vertę nurodė ir kaltinamasis, tačiau objektyvių duomenų, specialisto atlikto vertinimo dėl automobilio vertės byloje nėra. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. Dėl to spręsti, jog 420 Eur suma yra atitinkanti automobilio vertę nėra pagrindo.
Įvertinus šias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio Volvo S80, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 1840 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama ir su kita T. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemone ir ją skiriant nėra pažeidžiamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principas, kaltinamojo teisės nevaržomos akivaizdžiai daugiau, negu reikia visuotinai svarbiam tikslui - visuomenės saugumui kelių eisme užtikrinti.
Dėl kardomosios priemonės
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios T. J. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Dėl proceso išlaidų išieškojimo
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 22 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už T. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 170,63 Eur. Kaltinamajam teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, o esant būtinumui, jo turtinė padėtis nėra gera, vienas išlaiko šeimą, kurioje auga trys mažamečiai vaikai, todėl iš T. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi
nusprendė:
T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti areštą 60 (šešiasdešimt) parų.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti areštą 40 (keturiasdešimt) parų ir 20 MGL (753,20 Eur) baudą.
T. J. išaiškinti, kad jis privalo sumokėti 753,20 Eur baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (įmokos kodas 6801) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, T. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 4 (ketverius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 72 straipsnio 5 dalį, iš T. J. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 1840 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt Eur) į valstybės pajamas (sumokėti į bet kurią valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610).
Pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti T. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.