- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- e1-1344-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00676-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- L. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. B., turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, 2022 m. sausio 3 d. apie 4 val., be jokios priežasties tyčia apgadino nukentėjusiajai N. C. priklausantį automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. tyčia pradūrė keturias automobilio padangas, taip sugadino svetimą, N. C. priklausantį 300 Eur vertės turtą.
L. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis L. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. sausio 2 d. apie 3 val. būdamas pas draugą (duomenys neskelbtini), pamatė programėlėje „Snapchat“, kad jo buvusi panelė N. C. vartoja alkoholinius gėrimus su savo nauju vaikinu. Pamatęs tai, jis labai susinervino ir nusprendė nueiti iki N. C. pasikalbėti. Tačiau priėjus prie jos namo nusprendė pas ją neiti, o radęs ant žemės aštrų vielos gabalą nusprendė pradurti jos automobilio Mercedes-Benz visas keturias padangas. Taip ir padarė, kodėl taip padarė, paaiškinti negali, buvo visiškai blaivas, gal tiesiog iš pavydo, nes labai mylėjo ją, skirtis su ja nenorėjo. Su ja išsiskyrė prieš pusę metų. Įvykio dieną pradūrė tik keturias padangas automobilio, žibinto nedaužė, žibintas jau seniai buvo sudaužytas. Pilnai prisipažįsta, kad pradūrė keturias automobilio padangas ir dėl to labai gailisi ir pasižada N. C. atlyginti žalą, sumokėti 984 Eur, kas mėnesį mokant po 328 Eur (el. b. l. 91–95, 153–157).
Nukentėjusioji N. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 3 d. apie 10 val. būnant namuose, ją pažadino jos vaikinas ir pasakė, kad ji nesinervuotų, tačiau jos buvęs vaikinas L. B. apgadino jos automobilį Mercedes Benz. Vaikinas pasakė, kad 2022 m. sausio 3 d. apie 4 val. išgirdo, kad kažkas beldžiasi į namo langą. Atsikėlęs išėjo į lauką, apėjo namą, tačiau lauke nieko nebuvo. Atsikėlė ir jos mama R. C.. Vėl išgirdo, kad kažkas vaikšto aplink namus. Išbėgęs į lauką vaikinas pamatė savo pažįstamą L. B., kuris laikydamas rankoje peilį dūrė į automobilio Mercedes-Benz vairuotojo pusės priekinį ratą. Bandė jį vytis, tačiau L. B. pabėgo. Dėl apgadintų automobilio padangų ir sudaužyto galinio dešinės pusės žibinto jai padaryta 800 Eur turtinė žala, reikš civilinį ieškinį (el. b. l. 18–20).
Liudytojas T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 3 d. apie 4 val. jis miegojo namuose (duomenys neskelbtini). Jį pažadino skambutis, kažkas skambino į namų duris, beldė į kambario langą. Išėjo į lauką pažiūrėti, tačiau nieko lauke nepastebėjo. Grįžęs namuose rado pabudusią draugės mamą R. C.. Abu įtarė, kad aplink namus vaikšto draugės buvęs vaikinas L. B.. Sėdint virtuvėje išgirdo, kad kažkas vaikšto aplink namus. Išbėgęs į lauką pamatė savo pažįstamą L. B., kuris laikydamas rankoje peilį, dūrė į automobilio Mercedes-Benz vairuotojo pusės priekinį ratą. Pradėjus jį vytis, L. B. nukrito. Išgirdo kaip kažkas lyg metalo garsas iškrito jam iš rankų. L. B. greitai atsistojo ir nubėgo. Nuėjęs prie automobilio, nes išgirdo šnypštimo garsą, pamatė, kad priekinio vairuotojo pusės ratas pradurtas. Negali pasakyti, ar tuo metu buvo visi ratai pradurti, nes nepatikrino. Tik ryte atsikėlęs ir apžiūrėjęs draugės automobilį pamatė, kad pradurti visi keturi ratai ir išdaužtas galinės dešinės pusės žibintas (el. b. l. 50–52).
Liudytoja R. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 3 d. apie 4 val. miegodama namuose, pabudo nuo skambučio į duris. Nuėjusi į virtuvę pamatė, kad į namus užeina dukros draugas T. S.. Paklausė jo, ar čia L. B. skambino į duris. T. S. atsakė, kad apėjo lauke aplink namus, bet nieko nepastebėjo. Jie kartu atsisėdo virtuvėje ir pradėjo kalbėtis, galvojo, kad kažkas gali ateiti dar kartą prie namų. Netrukus vėl lauke išgirdo žingsnius ir T. S. išbėgo į lauką, o ji nuėjo į kambarį, pro kurį matėsi automobilis Mercedes-Benz. Pamatė, kaip L. B. bėga, o jį vejasi T. S.. Po to T. S. sustojo ir grįžo namo. Atėjęs pasakė, kad vijosi L. B., kuris perpjovė automobilio Mercedes-Benz vairuotojo pusės priekinį ratą. Ryte atsikėlus, jos dukra su T. S. pasakė, kad pradurtos visos automobilio padangos ir sudaužytas žibintas. Kiemas nebuvo filmuojamas. Apie įvykį pranešė policijos pareigūnams (el. b. l. 62–64).
2022 m. sausio 4 d. N. C. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. sausio 3 d., (duomenys neskelbtini), pažįstamas L. B., gim. (duomenys neskelbtini) apgadino naudojamą automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pradūrė automobilio keturias padangas ir sudaužė dešinio galinio posūkio lemputę. Turtinis nuostolis 800 Eur (el. b. l. 1–3).
Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotos automobilio Mercedes-Benz, stovėjusio (duomenys neskelbtini), pradurtos automobilio padangos (el. b. l. 4–13).
2022 m. sausio 5 d. sąskaitoje faktūroje Nr. JRT 01201 nurodyta patirta žala (el. b. l. 26).
2022 m. kovo 16 d. L. B. susitarime nurodyta, kad jis pasižada N. C. atlyginti žalą ir sumokėti 984 Eur, kas mėnesį (balandžio, gegužės ir birželio mėn.) mokant po 328 Eur (el. b. l. 194)
2022 m. kovo 17 d. N. C. susitarime nurodyta, kad ji sutinka, jog L. B. atlygins jai žalą, kuri siekia 984 Eur, mokėdamas jai kas mėnesį (balandžio, gegužės ir birželio mėn.) po 328 Eur (el. b. l. 195).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 187 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Taigi atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12500 Eur) dydžio sumos.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo L. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje pradūrė keturias N. C. priklausančio automobilio padangas ir taip sugadino svetimą turtą. Tokią aplinkybę patvirtina nukentėjusios N. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Be to, kaltinamojo L. B. kaltę įrodo nukentėjusios pareiškime užfiksuotos aplinkybės bei liudytojų T. S. ir R. C. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės.
Taigi, tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojų parodymai, vertinant juos kartu su ankščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis L. B. veikė tiesiogine tyčia, nes, pradurdamas automobilio Mercedes-Benz padangas, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas, ir to norėjo.
Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis L. B., turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, 2022 m. sausio 3 d. apie 4 val., be jokios priežasties tyčia apgadino nukentėjusiajai N. C. priklausantį automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. tyčia pradūrė keturias automobilio padangas, taip sugadino svetimą, N. C. priklausantį 300 Eur vertės turtą. Sugadinto turto vertė viršija 5 MGL vertę.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. B. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 190–191).
BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. B. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 187 straipsnio 1 dalis). Sugadinto turto vertė – 300 Eur.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau nors ir buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, todėl neteistas (el. b. l. 81), Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos, be to, iki veikos padarymo ir po veikos padarymo baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (el. b. l. 145–151), nedirba (el. b. l. 143–144). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. B. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytą bausmę – baudą.
Teismo vertinimu, prokurorės siūloma bausmė už BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 51 MGL dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
L. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, į tai, jog kaltinamasis per tris mėnesius įsipareigojo atlyginti žalą nukentėjusiajai, šiuo metu nedirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 10 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
V. Kiti klausimai
L. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 131–134), paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 16 d. kaltinamasis L. B. susitarime nurodė, kad pasižada N. C. atlyginti žalą ir sumokėti 984 Eur, kas mėnesį (balandžio, gegužės ir birželio mėn.) mokant po 328 Eur (el. b. l. 194). Su šiuo susitarimu nukentėjusioji N. C. sutiko (el. b. l. 195). Todėl nagrinėjamu atveju, esant minėtam susitarimui, teismas jį tvirtina jame nurodytomis sąlygomis.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B. paskirti bausmę – 34 MGL (1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.
L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – ją panaikinti.
Iš L. B. priteisti N. C. 984 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) turtinės žalos atlyginimo.
Patvirtinti nukentėjusiosios N. C. ir kaltinamojo L. B. susitarimą dėl žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis: kaltinamasis įsipareigoja nukentėjusiajai atlyginti jo nusikalstama veika padarytą 984 Eur žalą, kiekvieną mėnesį sumokant po 328 Eur, visą sumą išmokant per 3 mėnesius, pradedant mokėti nuo 2022 m. balandžio mėn. L. B. savanoriškai neatlyginus turtinės žalos, išduoti nukentėjusiajai N. C. vykdomąjį dokumentą.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 10 (dešimt) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;
2) sumokėjęs baudą, nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.