Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovui O. V., institucijai, teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos tarnybai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais, ieškinį prašė patenkinti visiškai.

Institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos tarnyba – pateiktoje išvadoje nurodė bei teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad ieškovė viena rūpinasi nepilnamečiu vaiku, vaikui yra sudarytos patenkinamos sąlygos gyventi ir vystytis, todėl Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su jo motina. Nustačius tėvystę, atsakovui kyla pareiga teikti išlaikymą vaikui. Vaiko tėvas privalo savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jo poreikių tenkinimo, nepaliekant išlaikymo naštos vien tik vaiko motinai. Tarnyba mano, jog ieškovės prašoma priteisti 200 Eur per mėnesį išlaikymo suma vaikui nėra per didelė, tai užtikrintų vaiko poreikių patenkinimą. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, nėra duomenų apie jo nedarbingumą, kitus išlaikytinius, todėl atsakovas gali dirbti ir užsidirbti, tokiu būdu, teikti išlaikymą vaikui. Tarnyba taip pat neprieštaravo, kad vaikas turėtų ieškovės pavardę, nes ji užregistravo vaiko gimimą, vaikas gyvena kartu su savo mama ir turi jos pavardę, mano, kad tai atitiks vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo ir vaiko pavardės.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. L., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinė motina yra ieškovė L. L., duomenys apie tėvą (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. 268 nenurodyti (3 e.b.l.).

Ieškovė prašo nustatyti, jog atsakovas O. V. yra dukros J. L., (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas su tokiu ieškinio reikalavimu atsiliepime į ieškinį nesutiko, tačiau neprieštaravo DNR ekspertizės atlikimui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis numato, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju, pagal ieškovės prašymą buvo atlikta teismo DNR ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. ES 43/2019(01)(63-66 b.l.) nurodyta, kad O. V. yra J. L. biologinis tėvas su 99,99999999996 proc. tikimybe. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas O. V. pripažintinas vaiko J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu, o J. L. – O. V. dukra (CK 3.146 straipsnis, 3.148 straipsnis).

CK 3.167 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, J. L. yra suteikta jos motinos, byloje ieškovės L. L. pavardė. Ieškovė nesutinka, jog vaikas turėtų savo biologinio tėvo, byloje atsakovo O. V. pavardę. Matyti, jog šiuo atveju, būtent ieškovė užregistravo vaiko gimimą, vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su savo motina, kuri juo rūpinasi, vaiką prižiūri, atsakovas taip pat atsiliepime neišreiškė noro, jog vaikas turėtų jo pavardę, t.y. sutiko, jog vaikas būtų užregistruotas savo motinos pavarde ir toliau turėtų tokią pavardę, todėl teismas daro išvadą, jog ieškovės prašymas vaikui Jorei palikti jos pavardę labiausiai atitiks vaiko interesus.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Nuo pat gimimo iki šiol nepilnametė Jorė gyvena kartu su motina, turi patenkinamas gyvenimo sąlygas, ieškovė rūpinasi ir prižiūri savo dukrą, atsakovas vaiku nesidomi, neprisideda prie vaiko išlaikymo, šiuo metu atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, Vaiko teisių apsaugos tarnyba taip pat neprieštarauja, jog vaikas J. L. toliau gyventų kartu su savo motina, todėl teismas daro išvadą, jog yra tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Byloje nustatyta, kad šalys savo vardu nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi. Ieškovė šiuo metu yra motinystės atostogose, ji gauna 451,37 Eur vaiko priežiūros išmoką (b.l. 76), išmokas vaikui -70 Eur už J. ir 50 Eur už R., vasario mėn. gavo 50 Eur vienkartinę pašalpą nuvykti į Vilnių atlikti DNR ekspertizę (b.l. 77), pagal ieškovės teisme duotą paaiškinimą, dar ji gauna už R. alimentus iš vaiko tėvo, tai matyti ir iš prie ieškinio pridėto 2011 m. liepos 18 d. vykdomojo rašto, matyti, kad dukros R. V. išlaikymui priteista po 250 Lt (72,41 Eur) periodinė išmoka iki vaiko pilnametystės. Iš 2018 m. spalio 5 d. valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos matyti, jog L. L. už 2018 m. liepos-lapkričio mėn. laikotarpį buvo išmokėta 2548,14 Eur motinystės išmoka: išskaičius mokesčius, už rugsėjį – 592,93 Eur suma, už spalį – 668,83 Eur, už lapkritį – 167,7 Eur suma. Taip pat už 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovė gavo 236,60 Eur šalpos neįgalumo pensiją, 112 Eur priežiūros (pagalbos) tikslinę kompensaciją, 53,43 Eur išmoką vaikui, tokiu būdu, papildomai 401,43 Eur pajamų, tai matyti iš į bylą pateiktos 2018 m. spalio 2 d. Socialinių reikalų skyriaus bei spalio 4 d. Socialinės paramos skyriaus išduotos pažymos. Iš 2018 m. gruodžio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos matyti, jog L. L. už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius buvo išmokėta 304,01 Eur ir 454,79 Eur vaiko priežiūros išmokos. 2018 m. gruodžio 31 d. Socialinės paramos skyriaus pažymoje (b.l. 32) nurodyta, kad ieškovė 2018 m. spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. gavo 88,54 Eur išmoką vaikui. Iš 2019 m. balandžio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos (b.l. 76) matyti, jog L. L. už 2019 m. sausio ir vasario mėnesius buvo išmokėta 451,37 Eur ir 451,37 Eur vaiko priežiūros išmokos bei 120,46 Eur išmokos vaikui (b.l. 77), vasario mėnesį 50 Eur vienkartinė pašalpa.

Atsakovas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, 2019 m. sausio-balandžio mėn. laikotarpiu jis nedirbo (b.l. 78), 2018 m. rugsėjo mėn. gavo 38,42 Eur pajamų už darbą (b.l. 19).

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas prie nepilnamečio vaiko J. L. išlaikymo neprisideda, vaikui išlaikyti reikiamų daiktų kasdieniniam vartojimui nenuperka. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, savaime nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo dydžio, nes kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (padarius nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje 3K-3-469/2006.

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas vaikui, atsižvelgiant tiek į vaiko būtinuosius poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), reikalingus visapusiškam vaiko vystymuisi, tiek kreipiant dėmesį į vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgius, gabumų lavinimą ir panašiai, o motina ar tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paskiriamas vaikams skirtų pinigų valdytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Nustatydamas išlaikymo dydį, priteistiną iš atsakovo, teismas atsižvelgia į tai, jog vaikas yra mažo amžiaus (tik 7 mėnesių), į tai, jog vaikas neturi specialiųjų poreikių, į ieškovės teisme nurodytą apie 300 Eur vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalingą sumą, į tai, kad ieškovės turtinė padėtis pagal gaunamas pajamas yra geresnė nei atsakovo, dėl ko ji turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl teismas mano, jog yra tikslinga iš atsakovo priteisti dukros J. išlaikymui per mėnesį po 120 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į bylos duomenis bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo mažintinas iki 120 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui J. priteisimo nuo vaiko gimimo (2018 m. rugsėjo 19 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, teismas papildomai atsižvelgia į ieškovės gautas itin nemažas išmokas iš valstybės už aukščiau nurodytą laikotarpį, taip pat į tai, jog J. poreikiai tuo metu nebuvo dideli, ieškinyje ieškovė nurodė 200 Eur dukros išlaikymui reikalingą sumą, tokiu būdu, priteistinas išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo sumažintinas iki 70 Eur per mėnesį (CK 3.200 straipsnis). Teismas patikslina ieškinyje padarytą klaidą, kur nurodytas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis 1 mėnuo, iki 2 mėnesių ir 8 dienų ir atitinkamai paskaičiuoja priteistiną išlaikymo įsiskolinimo sumą - 158,67 Eur, tačiau už reikalavimo ribų teismas neišeina, sumažinęs išlaikymo dydį. Ieškovė skiriama šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei šioje civilinėje byloje buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 50 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų (b.l. 8-9). Ieškovė šioje byloje sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (b.l. 7) ir į teismo depozitinę sąskaitą įnešė ½ dalį DNR ekspertizės išlaidų – 165 Eur sumą pagal 2019 m. sausio 14 d. teismo nutartį. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje pagal 2019 m. balandžio 15 d. pažymą sudaro 435 Eur sumą. Byloje mokėtinas 182 Eur žyminis mokestis pagal patenkintus reikalavimus (už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ieškinį pateikus per EPP – 75 Eur; už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 75 Eur, už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo – 32 Eur)(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje taip pat susidarė 19,00 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis). Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Teismas gali nukrypti nuo bendros taisyklės vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalis, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį bei įvertinus priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju, ieškinį patenkinus iš dalies (ieškinį dalyje dėl vaikui išlaikymo priteisimo - 60 proc., o kitoje dalyje, ieškinį patenkinus visiškai), teismas mano, jog yra tikslinga įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovės sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį ir 165 Eur už ekspertizę, t.y. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi neturtinius reikalavimus teismas visiškai patenkino. Ieškinį patenkintas iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina: 165 Eur už ekspertizės atlikimą Valstybės garantuojamos antrinė teisinė pagalbos tarnybos apmokėtas išlaidas bei 235,25 Eur advokato padėjėjo užmokestį, iš viso 400,25 Eur šių išlaidų. Iš atsakovo taipogi priteistina 16,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b.l. 1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės J. L., (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. L. yra O. V. dukra. Į. J. L. gimimo įraše duomenis apie O. V. kaip apie J. L. tėvą. Palikti nepakeistą vaiko J. L. pavardę ,,L.“.

Nustatyti nepilnametės J. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui

J. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo 2018 m. lapkričio 27 d. (ieškinio pateikimo teisme dienos) iki J. L. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į motinos banko sąskaitą, esančią AB Swedbank, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio 1 dieną.

Priteisti iš atsakovo O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui J. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 158,67 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 67 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. lapkričio 27 d.), už mėnesį skaičiuojant po 70 Eur.

Skirti L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės J. L., gimusios (duomenys neskelbtini), turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 182 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų) žyminį mokestį, 400,25 Eur (keturių šimtų eurų 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis –įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 16,53 Eur (šešiolikos eurų 53 ct) teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.