- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- 1-116-873/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nukentėjusysis
- V. Č.
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas, Virginija Pilipavičienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2017 m. lapkričio 3 d., apie 22.53 val., viešoje vietoje – visuomeninio transporto sustojimo stotelėje su užrašu „Stotis E“, adresu Sodų g., Vilniuje, būdamas neblaivus (1,61 promilės), iš chuliganiškų paskatų kumščiu trenkė nukentėjusiajam V. Č. į akį, du kartus kumščiu trenkė į žandikaulį, dėl ko nukentėjusysis suklupo ant kelių, tada jis dar vieną kartą spyrė nukentėjusiajam V. Č. į nugaros sritį, tokiu būdu padarė: muštinę kiaurinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, muštines žaizdas dešinės akies viršutiniame voke, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, dešinės akies obuolio plyšimą su kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą, dešinės akiduobės apatinius ir šoninius sienų lūžius, dešinio viršutinio žandikaulio ančio priekinės ir užpakalinės sienų lūžius, dešinio smilkinkaulio skruostinės ataugos lūžį. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl dešinės akies traumos, lydimos dešinės akies apakimu, t. y. A. G. sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, dėl ko nukentėjusysis neteko regos.
Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad jis su draugu E. L. buvo išgėrę. Stotelėje sutiko Č., jo paprašė cigaretės, bet nedavė. A. G. paprašė jo draugo, jis irgi nedavė. Paskui dar kartą paprašė cigaretės Č., jis atsakė keiksmažodžiu. A. G. pradėjo jį mušti. Sumušė „dėl nieko“, nes buvo girtas. A. G. nukentėjusiajam trenkė į akį vieną kartą, 2 kartus į žandikaulį. Trenkė kumščiu. Kai jis parkrito, spyrė jam koją į kaklą. Atvyko pareigūnai, A. G. suėmė. Stotelėje dar buvo E. L. draugė ir dar pora žmonių. Buvo apie 23 val. Stotelė buvo „Stotis“, autobusai dar važinėjo. Dėl tokio elgesio jaučiasi labai blogai, yra labai kaltas, taip pasielgė dėl alkoholio poveikio. Atsiprašo nukentėjusiojo, stengsis atlyginti jam žalą.
Nukentėjusysis V. Č. paaiškino, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Su pažįstamu M. buvo gimtadienyje, apie pusę vienuolikos atvažiavo į stotį, laukė autobuso, sėdėjo ir kalbėjosi. Atbėgo kaltinamasis, V. Č. pagalvojo, kad narkomanas. Kaltinamasis kreipėsi „tu“, klausė, ar rūko, o V. Č. tinka jam į senelius. V. Č. pasakė, kad nerūko, ko kabinasi. Kaltinamajam nepatiko, jis paburbuliavo, nuėjo į šoną. Po 10 min. vėl atbėgo, pasakė kažką, kad atseit jie nežino, kas jis toks, V. Č. atsistojo ir „pasiuntė“ jį keiksmažodžiu. Po 15 min. jis atėjo su draugu. V. Č. staiga, nesitikėdamas, pajuto smūgius. V. Č. nukrito. Priėjo pašalinis vyras, iškvietė policiją. Jie nuėję stovėjo prie krūmų. Kai V. Č. mušė, kaltinamojo draugas stovėjo netoliese. Pirmas smūgis buvo į akį, sprogo akies obuolys, tekėjo kraujas. Du smūgiai buvo į žandikaulį, kai atsisėdo, spyrė koja į šonkaulius. V. Č. nukrito ir matyt trumpam prarado sąmonę. Atvykus policijai, paaiškino, kas įvyko, jį nuvežė į Lazdynų ligoninę. Susiuvo ausį, nes nuo smūgio plyšo, susiuvo antakį. Po to nuvežė į Santariškes, padarė operaciją, susiuvo akį. Pasakė, kad ta akimi nematys. Ten gulėjo 3 dienas, nuvežė į Žalgirio ligoninę, padarė tomogramą, sakė, kad galima daryti žandikaulio operaciją, bet jis pasakė, kad nereikia.
Liudytojas J. M. paaiškino, kad kartu su nukentėjusiuoju, su kuriuo draugauja daugelį metų, 2017 m. lapkričio 3 d. atvažiavo autobusu iki geležinkelio stoties, laukė autobuso. Buvo apie 22 val. Stotelėje jie buvo dviese. Atsisėdo ant suoliuko ir laukė. Išgirdo žmonių balsus. Priėjo jaunas žmogus ir rusų kalba kreipėsi, ar jis turi cigaretę. J. M. atsakė, kad nerūko. Tada jis kreipėsi į nukentėjusįjį, ar jis taip pat neturi, bet jau nepatenkintu tonu. V. Č. atsakė, kad nerūko, ko jis dar nori. J. M. pajautė, kad kažkas negerai. Buvo replika iš V. Č., jaunuolis jį pagriebė. Jaunuolis sumušė V. Č.. Sudavė į galvą rankomis, koja spyrė į galvą. V. Č. parkrito, buvo daug kraujo. Vaikinas buvo su draugu ir panelėmis, jie nedalyvavo muštynėse, tik stebėjo. Pradėjo rinktis žmonės, kažkuris pakvietė policiją. Kaltinamasis iš įvykio vietos nebėgo, matyt, buvo apsvaigęs.
Liudytojas E. L. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo kaimynas, santykiai draugiški. Įvykio dieną su kaltinamuoju buvo kartu. Neturėjo cigarečių, E. L. nuėjo nupirkti. Grįžęs matė, kad stotelėje sėdėjo du vyrai. Jis matė nukentėjusįjį kraujuota nosimi. Kas įvyko, nematė. Buvo A. mergina. Atvyko policija, nuvedė A., E. L. įsodino į kitą mašiną.
Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2017 m. lapkričio 3 d., 22.53 val., registruotas pranešimas apie tai, kad stotelėje į centro pusę sėdi stipriai sumuštas vyras, kruvinas veidas. Pranešė pravažiuojantis ( t.1, b. l. 7).
Įvykio vietos apžiūros 2017 m. lapkričio 4 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas – viešojo transporto stotelė „Stotis“, esanti Sodų g., Vilniuje. Apžiūrint šaligatvio plyteles po sustojimo stogeliu yra matomi kraujo pėdsakai ( t.1, b. l. 9-14).
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2018 m. vasario 9 d. rašto Nr. R-4691 duomenimis, V. Č. 2018 m. m. vasario 9 d. atliktas darbingumo lygio vertinimas, nustatytas 65 procentų darbingumo lygis (t.1, b. l. 24).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 75/2018(01) duomenimis, V. Č. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinė kiaurinė žaizda dešinės ausies kaušelyje, muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, dešinės akies obuolio plyšimas su kraujo išsiliejimų į priekinę akies kamerą, dešinės akiduobės apatinės ir šoninės sienų lūžiai, dešinio viršutinio žandikaulio ančio priekinės ir užpakalinės sienų skeveldriniai lūžiai, dešinio smilkinkaulio skruostinės ataugos lūžis. Dešinės akies sužalojimai komplikavosi dešinės akies apakimu. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nurodytos dešinės akies traumos, lydimos dešinės akies apakimu. Vertinant sužalojimus atskirai, dešinės akies trauma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaukolės lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu ir būdingi smūgių sudavimui (pvz., ranka, koja). Ne eilės tvarka: 1) į dešinės akies sritį, padarant muštines žaizdas dešinės akies viršutiniame voke, poodines kraujosruvas vokuose su kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, dešinės akies obuolio plyšimą su kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą, lydimą dešinės akies apakimo; 2) į dešinio skruosto - viršutinio žandikaulio sritį, padarant dešinio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienų skeveldrinius lūžius; 3) į dešinės pusės smilkininę – ausies kaušelio sritį, padarant muštinę kiaurinę ausies kaušelio žaizdą su smilkinkaulio smilkininės ataugos lūžiu (t.2, b. l. 2-9).
Kaltinamasis pripažino tyčia viešoje vietoje sumušęs nukentėjusįjį, nurodė, kad sudavė 3 smūgius į veidą ir spyrė. Kaip paaiškino kaltinamasis, jis sumušė „dėl nieko“, nes buvo girtas. Kaltinamojo parodymus apie veikos aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo V. Č. parodymai. Nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamasis, kuriam jis tiktų į senelius, kreipėsi į jį „tu“, klausė, ar rūko. V. Č. pasakė, kad nerūko, ko kabinasi, tai kaltinamajam nepatiko, jis paburbuliavo, nuėjo į šoną. Po 10 minučių kaltinamasis vėl atbėgo, pasakė kažką, atseit, jie nežino, kas jis toks, nukentėjusysis jį „pasiuntė“ keiksmažodžiu. Po 15 minučių kaltinamasis atėjo su draugu. V. Č. staiga, nesitikėdamas, pajuto smūgius, nukrito. Analogiškai veikos aplinkybes apibūdino liudytojas J. M., buvęs kartu su nukentėjusiuoju. Kaip nustatyta iš kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, veika buvo padaryta viešojo transporto stotelėje, prie stoties. Veiką matė liudytojas J. M.. Jo parodymais, kaltinamasis buvo su draugu ir panelėmis. Analogiškai, kad įvykio vietoje buvo kaltinamojo mergina, parodė liudytojas E. L..
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, kad kaltinamojo veiksmai buvo neadekvatūs – nukentėjęs, akivaizdžiai vyresnis asmuo, atsisakė duoti cigaretę, kaltinamasis tuo buvo nepatenkintas, sugrįžo prie nukentėjusiojo, jam smogė.
BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymo motyvas (suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą) – chuliganiškos paskatos, pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam inkriminuotos veikos kvalifikavimas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų pasitvirtino.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo pažįstami. Akivaizdu, kad kilusio konflikto metu A. G., suduodamas smūgį ranka nukentėjusiajam į galvą, suprato, jog jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, tačiau jo nekonkretizavo. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, suduodamas kumščiu smūgį nukentėjusiajam į veidą suprato, kad tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, tačiau jam buvo nesvarbu, kokie padariniai gali kilti.
Teismas konstatuoja, kad A. G. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl turi atsakyti už faktiškai kilusius padarinius. Sužalojimų skaičius ir lokalizacija nustatyta tarpusavyje sutampančiais kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, juos patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 75/2018(01) išvada. Sužalojimai visumoje įvertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nukentėjusiojo dešinės akies traumos, lydimos dešinės akies apakimu.
Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą veiką, įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Kaltinamasis tiek tyrimo metu, tiek teisme pripažino, jog sužalojo nukentėjusįjį, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. Teismas pripažįsta kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamajam atsakomybę sunkinančių aplinkybių neinkriminuota.
Nukentėjusysis V. Č. byloje pareiškė 20 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 22-23).
Civilinio ieškinio duomenimis, nukentėjusiajam buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai. Po sumušimo V. Č. greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jam suteikta pagalba, po to jis 3 dienas buvo gydytas Santaros klinikose, nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 10 d. jis buvo gydytas Žalgirio klinikose, nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki lapkričio 28 d. jis gydėsi ambulatoriškai. Nukentėjusysis negrįžtamai prarado regėjimą vieną akimi, 67 dienas buvo nedarbingas, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, didžiulius nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, tiek stacionarų, tiek ilgai besitęsiantį ambulatorinį gydymą. Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis sunkiau susitvarko su savo darbinėmis funkcijomis, greičiau pavargsta, jam skauda sumušta veido dalis ir akis. Nukentėjusysis jaučia stiprų nerimą dėl savo ateities, dėl galimų naujų patirtų kūno sužalojimų pasekmių sveikatai.
Nukentėjusysis nurodė, kad jis sirgo 3 mėnesius. Gulėjo ligoninėje, lankėsi poliklinikoje. Jam buvo pripažintas 35% nedarbingumas. Jis dirba sandėlio darbininku, liko 10 mėn. iki pensijos, atidirbs. V. Č. neteko vienos akies regėjimo, psichologiškai jaučiasi nekaip. Kai tamsu, jam sunku judėti dėl regėjimo. Jo veidas deformavosi, žmonės atkreipia dėmesį.
Nukentėjusysis V. Č. byloje pareiškė 482 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 22-23). Civilinio ieškinio duomenimis, 382,84 Eur žala susidarė dėl nedarbingumo laikotarpiu negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų nusikalstamos veikos. V. Č. 67 dienas buvo nedarbingas, todėl VSDFV Vilniaus skyrius išdavė jam nedarbingumo pažymėjimus ir išmokėjo 80 procentų kompensuojamo darbo užmokesčio (vidutinio darbo užmokesčio) dydžio ligos išmokas. Dienos kompensuojamasis uždarbis (teisės į ligos išmoką atsiradimo dieną) sudarė 28,57 Eur x 67), paskirta ir išmokėta 1531,35 Eur, skirtumas – 1914,19- 1531,35 = 382,84 Eur. Civilinio ieškinio duomenimis, papildomas išlaidas nukentėjusysis patyrė vaistams, kontaktinių lęšių įsigijimui, šios išlaidos sudaro apie 100 Eur.
Nukentėjusysis nurodė, kad žala susidarė dėl gautų mažesnių pajamų, išlaidų vaistams.
Nukentėjusysis pateikė prašymą priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pateikta 2018 m. kovo 19 d. sąskaita Nr. 223/2018/1, kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajam buvo teiktos teisinės paslaugos – atstovavimas ikiteisminiame tyrime, 2 valandos, atstovavimas teisme, 2 valandos, 2018 m. lapkričio 26 d. sąskaita Nr. 223/2018/2, kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajam buvo teiktos teisinės paslaugos, atstovavimas teisme, 2 valandos. Taip pat pateiktos mokėjimo nurodymų kopijos, iš kurių matyti, jog V. Č. 2018 m. balandžio 12 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. lapkričio 27 d. pervedė Virginijai Pilipavičienei po 150 Eur, viso 450 Eur ( t.2, b. l. 70-74).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 925,80 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų, pateikė gydymo paslaugų apskaitos išrašą ( t.1, b. l. 41-45).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 1531,35 Eur ligos išmokos V. Č., pateikė pažymą apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, sprendimus dėl V. Č. teisės į ligos išmoką ( t.1, b. l. 54-55, 58, 59-63).
Kaltinamasis A. G. nurodė, kad sutinka su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais. Paaiškino, jog jis ras darbą, žalą atlygins po truputį. Šią žiemą jis nedirba, išlaiko tėvai. Jis nedirba apie metus. Buvo darbo biržoje prieš metus, po to nenuvyko. Tėvas gauna neįgalumo pašalpą, mama nedirba. Jie gyvena iš tėvo pašalpos.
Ieškinys dėl turtinės žalos nukentėjusiajam tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusysis pateikė duomenis, patvirtinančius, kokio dydžio pajamų jis neteko dėl nedarbingumo metu gautų mažesnių pajamų. Kaltinamasis nurodė, kad sutinka atlyginti žalą. Dėl 382,84 Eur dydžio turtinės žalos byloje ginčo nėra. Nukentėjusysis nurodė, kad apie 100 Eur išlaidas jis patyrė vaistams, kontaktiniams lęšiams įsigyti, tačiau šias išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė. Teismas vertina, kad šioje dalyje civilinis ieškinys nėra pagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiškinimais, specialisto išvada byloje yra įrodyta, jog dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo V. Č. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu.
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Dėl sužalojimo nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nepataisomai, sužalojimas paveikė tiek jo kasdieninį gyvenimą, tiek galimybę atlikti darbines funkcijas. Nukentėjusysis, netekęs vienos akies regėjimo, psichologiškai jaučiasi nekaip, kai tamsu, jam sunku judėti. Dėl sužalojimo atsiradusi veido deformacija nukentėjusiajam sukelia bendravimo problemų.
Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta A. G. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka labai sunkaus nusikaltimo požymius. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis po nukentėjusiojo sužalojimo nesistengė sumažinti padarytos žalos dydžio, jos bent iš dalies neatlygino. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į chuliganiškus nusikaltimo padarymo motyvus, kaltinamojo turtinę padėtį - nedirba, yra jauno amžiaus, darbingas.
Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo formuojama praktika analogiškose bylose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl sužalojimo, lėmusio nukentėjusiojo aklumą viena akimi, priteisiama neturtinė žala svyruoja nuo 2896 Eur iki 20 000 Eur (2K-399-697/2015 - 5792 Eur, 2K-17-648/2017 - 15 000 Eur, 2K-244-942/2015- 20 000 Eur).
Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam V. Č. atlygintina 15 000 Eur neturtinė žala.
Nukentėjusysis pareiškė prašymą atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, advokatė suteikė nukentėjusiajam teisines paslaugas atstovaudama jį ikiteisminiame tyrime ir teisme. Nukentėjusysis pateikė byloje civilinį ieškinį, kaip matyti, buvo ginčijama ir kaltinamojo veikos kvalifikacija, advokatė teikė prašymus ir skundus. Bendra išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma – 450 Eur, teismo vertinimu, yra ne per didelė, atitinka teisingumo principą, priteistina iš kaltinamojo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 925,80 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 1531,35 Eur ligos išmokos V. Č..
Kaltinamasis civilinius ieškinius sutiko atlyginti, civilinių ieškinių dydis nustatytas gydymo paslaugų apskaitos išrašo (t.1, b. l. 41-45), pažymos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, sprendimų dėl V. Č. teisės į ligos išmoką ( t.1, b. l. 54-55, 58, 59-63) duomenimis.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius dėl kaltinamojo veikos patyrė išlaidų, civiliniai ieškiniai pagrįsti, tenkintini.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. A. G. teistas, po veikos, dėl kurios jis teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarymo, padarė vagystę įsibraudamas į saugomą teritoriją (t.1, b. l. 98-99), baustas administracinėmis nuobaudomis (t.1, b. 94-97), nedirba ( t.1, b. l. 101).
Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą – nukentėjusysis sužalotas viešoje vietoje, be tarpusavio santykių priežasties, veika nukentėjusiajam sukėlė sunkias pasekmes – apakimą viena akimi, tačiau atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, veiką padarė būdamas vos 18 metų, turi tėvus, siekdamas išlaikyti socialinius ryšius, daro išvadą, kad kaltinamajam bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant minimalaus dydžio bausmę, numatytą sankcijoje.
A. G. teistas 2018 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu.
Veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, bendrintina su bausme, paskirta 2018 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, taikant apėmimą.
A. G. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka 2017 m. lapkričio 3 d., 23.20 val. (t.1, b. l. 79), iki 2017 m. lapkričio 4 d., 16.48 val. ( t.1, b. l. 80). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t.1, b. l. 84), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. G. (A. G.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, taikant apėmimą, paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2018 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, galutinę bausmę A. G. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Į paskirtą bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 4 d. (vieną dieną).
Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo V. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš A. G. 382,84 Eur turtinei žalai atlyginti, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti V. Č..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš A. G. 450 Eur nukentėjusiojo V. Č. išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš A. G. 925,80 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš A. G. 1531,35 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.