Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. R. ir V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas ir notarė Vaclava Pelakauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėja R. R. bei pareiškėjų atstovė prašė tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad ji kartu su broliu priėmę palikimą buvo įsitikinę, kad paveldėjo visą tėvo turtą, t. y. butą bei jam priklausiusią žemės sklypo dalį. Visą tą laiką naudojosi bei rūpinosi žemės sklypu, ir tik nusprendę nekilnojamąjį turtą parduoti sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo vis dar yra registruotos jų tėvo vardu, notarė atsisako išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.

5. Suinteresuotas asmuo notarė Vaclava Pelakauskaitė teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 66). Byloje gautas suinteresuoto asmens atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad ji sutinka su pareiškimu (b. l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai R. R. ir V. A. yra P. A. vaikai, kurie po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą (b. l. 6). Paveldėjimo teisės liudijime nurodomas šis paveldėtas turtas: (1) butas, esantis adresu Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), (2) 99,68 Lt (neindeksuota) vertės valstybės vienkartinė išmoka už žemės sklypą, esantį Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) priklausanti mirusiajam P. A. pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. balandžio 13 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Išrašai iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad P. A. nuosavybės teise priklauso butas esantis adresu Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas 1992 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14) ir (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas 1994 m. gruodžio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–13). Notarė Vaclava Pelakauskaitė atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į P. A. vardu įregistruotas (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teigdama, kad nepateikus duomenų apie žemės sklypo pirkimo?pardavimo sutarties sudarymą, nėra teisinių prielaidų išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 17). Nei VĮ Registrų centras, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius neturi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, kurios pagrindu P. A. nupirko (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8–10, 11, 23), nes 1994 m. gruodžio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. L., t. y. kitas bendraturtis, už 103,68 Lt nusipirko 0,1994 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–27), tačiau yra išlikę dokumentai patvirtinantys, kad 1994 m. gruodžio 29 d. P. A. kreipėsi į Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti jam 0,1929 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 72), 0,1929 ha žemės sklypas, esantis Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), įkainotas 99,68 Lt suma (b. l. 73–74), 1995 m. kovo 3 d. P. A. sumokėjo 99,68 Lt sumą (b. l. 75), Švenčionių rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba 1995 m. rugsėjo 7 d. patvirtino P. A. ir V. L. namų valdos žemės sklypo planą, kuriame nurodoma, jog P. A. priklauso (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), bei žymimos kiekvieno bendraturčio žemės sklypo ribos (b. l. 18, 76), Vilniaus aps. valdytojo administr. Švenčionių r. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1995 m. lapkričio 9 d. pažymoje taip pat nurodoma, kad P. A. yra (duomenys neskelbtini) dalies žemės sklypo, esančio Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), savininkas (b. l. 21).

8. Teismas pažymi, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis). Nors įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą privalo būti registruojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011. Teismų praktika. 2011, 35). Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009). Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą. Tokia teisinį registravimą vykdančios institucijos kompetencija užtikrina įrašytų duomenų patikimumo principą, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2009). Iš esmės analogiška teisės norma yra įtvirtinta ir CK 4.262 straipsnyje, pagal kurį viešojo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro duomenys nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad įrašas, jog (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso P. A., nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas 1994 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, yra teisingas. Nors pareiškėjai neturi valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties originalo, teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir iki mirties nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir iki mirties nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėjai R. R. ir V. A. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.