Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuotos ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas 2019 m. birželio 4 d. įteikti pačiam atsakovui pasirašant įteikimo pažymoje. Pagal CPK 123 str. 1 d. nuostatas laikoma, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 1 d. ieškovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K677482864 (e. b. l. 12-21, 23, 41-42, toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią ieškovė atsakovui 24 mėnesių terminui suteikė 500,00 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą kreditą su 16,00 proc. metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos kartu sumokėdamas 58,16 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį. 2018 m. gruodžio 9 d. ieškovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K212577070 (e.b.l. 30-40, 11, 9, toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią ieškovė atsakovui 60 mėnesių terminui suteikė 6 700,00 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą kreditą su 26,00 proc. metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos kartu sumokėdamas 1 191,55 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį. Pagal Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 3.1. p., 3.5.2. p., 5.1. p., 5.2. p. atsakovas įsipareigojo laiku, t. y. kiekvieną mėnesį, sumokėti ieškovei grąžinamą kredito dalį, palūkanas ir kt. Atsakovas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl ko ieškovė, 2019 m. balandžio 10 d. pranešimais nustačiusi atsakovui papildomą 14 kalendorinių dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti pagal abi sutartis ir šiam jų nevykdant, 2019 m. gegužės 14 d. vienašališkai nutraukė Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 (e.b.l. 10, 24, 26, 28, Sutarčių bendrųjų sąlygų 3.6.1. p., 8.4.2. p., 8.5. p., 8.6. p.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovas pagal abi Sutartis liko skolingas ieškovei 7 014,01 Eur negrąžinto kredito ir 765,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gegužės 16 d.). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 str., 185 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Pagal CK 6.874 str. 2 d., jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 7 014,01 Eur negrąžinto kredito ir 765,21 Eur palūkanų (Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys pagal Sutartį Nr. 1 sulygo dėl 16,00 proc., o pagal Sutartį Nr. 2 – 26,00 proc., dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei (Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.15. p.). Sutarčių bendrųjų sąlygų 8.6. p. nustatyta, kad Sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo. Remiantis tuo, ieškovės reikalavimas dėl 16,00 proc. pagal Sutartį Nr. 1 ir 26,00 proc. pagal Sutartį Nr. 2 dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra tenkintinas, priteisiant jas nuo 2019 m. gegužės 17 d. Reikalavimas dalyje dėl šių palūkanų priteisimo 2019 m. gegužės 16 d. (kreipimosi į teismą dieną) atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismo yra tenkintinas reikalavimas dėl pelno palūkanų, išreikštų fiksuotu dydžiu, priteisimo už laikotarpį, įskaitant 2019 m. gegužės 16 d.

Ieškovė, taikydama 16,00 proc. metinę palūkanų normą pagal Sutartį Nr. 1, paskaičiavo atsakovui 3,44 Eur minimalių nuostolių atlyginimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vėluojama sumokėti suma pagal Sutartį Nr. 1 nuo 2019 m. sausio 8 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 16 d.), o taikydama 26,00 proc. metinę palūkanų normą pagal Sutartį Nr. 2, – 13,20 Eur minimalių nuostolių atlyginimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vėluojama sumokėti suma pagal Sutartį Nr. 2 nuo 2019 m. sausio 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 16 d.) (e.b.l. 6). Sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 punkte šalys sulygo, kad neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, jos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Pažymėtina, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Šalių teisė susitarti dėl kompensuojamųjų palūkanų ar netesybų dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (jų metinė norma, įvertinus Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.15 punktą, yra 18 procentų (0,05 x 360)) ir skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 5 str. 2 d. 11 p.). Teismas, įvertinęs ieškovės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydį (16 proc. ir 26 proc. metinių palūkanų) ir skaičiavimo laikotarpį (128 d. pagal Sutartį Nr. 1 ir 126 d. pagal Sutartį Nr. 2), sprendžia, kad jų dydis ir laikotarpis pagal Sutartį Nr. 1 neviršija nurodytų Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., tuo tarpu jų dydis pagal Sutartį Nr. 2 44,44/100 dalimis (26 x 100/ 18) viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nurodytą dydį. Dėl išdėstyto ieškovės naudai iš atsakovo priteistini 3,44 Eur kompensuojamųjų palūkanų pagal Sutartį Nr. 1, o 13,20 Eur pagal Sutartį Nr. 2 paskaičiuotų palūkanų mažintini iki 9,14 Eur kompensuojamųjų palūkanų (13,20 x 100/144,44), viso 12,58 Eur kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.261 str., 6.874 str. 1 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo taip pat 3 081,55 Eur sutarties tarpininkavimo mokesčio, t. y. 90,00 Eur pagal Sutartį Nr. 1 ir 2 991,55 Eur pagal Sutartį Nr. 2. Tarpininkavimo mokestį Sutarčių bendrosiose sąlygose šalys apibrėžia kaip vartojimo kredito gavėjo mokamą mokestį ieškovei, skirtą padengti ieškovės patiriamas išlaidas, susijusias su ieškovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, kt. Šio mokesčio apskaičiavimo tvarka įtvirtinta Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3 punkte, kuriame nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis susideda iš kelių dalių. Vieną jo dalį pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą sudaro Sutarčių specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties Nr. 1 specialiosiose sąlygose šios tarpininkavimo mokesčio dalies, nevertinant mėnesinių įmokų mokėjimo pradelsimo ateityje, dydis nurodytas apibrėžta 58,16 Eur suma (e. b. l. 41), o Sutarties Nr. 2 specialiosiose sąlygose - 1 191,55 Eur suma (e. b. l. 11)), o kitą dalį pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą sudaro 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, kuriai pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 3.4 punktą taikoma 100 proc. nuolaida iki to momento, kol kredito gavėjas vėluoja apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų. Nurodytos Sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos, ką patvirtina ir ieškovės teismui pateikti papildomi paaiškinimai (e. b. l. 63-66), liudija, kad tarpininkavimo mokesčio dalis, įtvirtinta Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte, kaip ir dalis tarpininkavimo mokesčio dalies, įtvirtintos Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.31 punkte, kuri skaičiuojama nuo priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos pagal Sutarčių specialiojoje dalyje nurodytą procentinį dydį (pagal abi Sutartis šis dydis yra 9,9 procento), yra mokama tik atsakovui pažeidus Sutarčių nuostatas, kas liudija, kad šios tarpininkavimo mokesčio dalys, nepaisant joms suteikiamo pavadinimo, yra tam tikra netesybų forma. Kitaip tariant, prievolė mokėti šią mokesčio dalį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl šios priežasties, teismas mano esant pagrindą šį ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo tą dalį atsakovo nesumokėto tarpininkavimo mokesčio, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę, būtent, pagal Sutartį Nr. 1 34,51 Eur tarpininkavimo mokesčio (e. b. l. 68, (2,30 Eur x 14 + 2,31 Eur)), o pagal Sutartį Nr. 2 – 1 191,55 Eur tarpininkavimo mokesčio (e. b. l. 67, (19,86 Eur x 56 + 19,85 Eur x 4)) (Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.1 p.), viso 1 226,06 Eur tarpininkavimo mokesčio.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 9 017,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos už ieškinį sumokėtas 245,00 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 27), 246,01 Eur patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 25, 33, 35), iš viso 491,01 Eur. Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 82,90 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 407,05 Eur (491,01 Eur x 82,90 proc.). Valstybė šioje byloje patyrė 1,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (e. b. priedas). Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), šios išlaidos iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str., 142 str. 4 d., 279 str., 285-288 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 014,01 Eur (septyni tūkstančiai keturiolika eurų 1 ct) negrąžinto kredito, 765,21 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt penki eurai 21 ct) palūkanų, 16,00 proc. dydžio metines palūkanas už 314,01 Eur (trys šimtai keturiolika eurų 1 ct) negrąžinto kredito sumą nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K677482864, 26,00 proc. dydžio metines palūkanas už 6 700,00 Eur (šeši tūkstančiai septyni šimtai eurų) negrąžinto kredito sumą nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K212577070, 12,58 (dvylika eurų 58 ct) kompensuojamų palūkanų, 1 226,06 Eur (vienas tūkstantis du šimtai dvidešimt šeši eurai 6 ct) tarpininkavimo mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 9 017,86 Eur (devyni tūkstančiai septyniolika eurų 86 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 407,05 Eur (keturi šimtai septyni eurai 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 (dvidešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.