Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ (toliau – ieškovė ir UAB „L. B.“) ieškinį atsakovui L. V. (toliau – atsakovas) dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (paliktas pranešimas atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas , priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2018 m. rugpjūčio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-x9vhryrx, kuria atsakovui 48 mėn. terminui suteiktas (600 Eur) dydžio kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito kainą – 309,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas ir 216 Eur sutarties administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė nurodo, kad atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. gegužės 1 d. sutartį nutraukė.

2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios priedu – bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie kredito grąžinimą, todėl reikalavimai dėl 465,16 Eur kredito, 41,72 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos bei 22,95 Eur administravimo mokesčio priteisimo laikytini pagrįstais, todėl tenkintini.

Lietuvos A. T. 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl 22,10 proc. dydžio mokėjimo palūkanų. Vartojimo kredito sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės ir ieškovė negaus mokėjimo palūkanų, kurias pagrįstai galėjo gauti likusiu sutarties laikotarpiu, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 22,10 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 465,16 Eur kreditą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-08-28), tenkintinas. Taip pat tenkintinas reikalavimas dėl 59,15 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 22,10 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (465,16 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2022-08-28) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Kaip matyti, sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma dėl kurios šalys susitarė sutarties Specialiųjų sąlygų dalyje, sudaro 22,10 procentus. Iš sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto formuluotės akivaizdu, kad sutartyje buvo įtvirtinta standartinė sąlyga dėl mokėjimo, bet ne kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo, nes nurodytoje sutartinėje nuostatoje palūkanoms priskirta atlyginimo, o ne nuostolių funkcija. Be to, sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punkte kaip savarankiška prievolė išskirta atsakovės pareiga mokėti netesybas už ne ilgesnį nei 180 dienų terminą tuo atveju, jeigu atsakovė laiku nemokėjo įmokos. Pagal pateiktus duomenis sutarties sąlygos yra standartinės ir parengtos pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“, o atsakovas ginčo teisiniame santykyje yra silpnesnioji šalis, todėl sutarties sąlygos aiškinamos atsakovo naudai. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad sutartimi nebuvo susitarta dėl ieškovės minimos atsakovo prievolės mokėti nuostolius, kaip negautas pajamas (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis). Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, tai VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškinamos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos A. T. 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). S. S. dalyje nustatytas palūkanų dydis, kurį prašo taikyti ieškovė – 22,10 procentai, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, galiojantį šiuo metu ir galiojusį pasirašant sutartį. Ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai normai, ribojančiai tiek palūkanų dydį, tiek jų skaičiavimo laikotarpį. Atitinkamai sutarties Specialiųjų sąlygų dalis „MPN“, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 22,10 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas ir S. B. sąlygų 6.1 punkto sąlyga dėl palūkanų skaičiavimo laikotarpio yra vertinamos kaip nesąžiningos, o dėl to pripažįstamos niekinėmis bei negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis, Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose: 2020 m. spalio 20 d. Nr. e2A-1753-562/2020, 2020 m. spalio 27 d. Nr. e2A-1795-580/2020, 2020 m. spalio 27 d. Nr. e2A-1603-852/2020, 2020 m. spalio 29 d. Nr. e2A-1728-855/2020; kt.).

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovės reikalavimas priteisti 22,10 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (465,16 Eur) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos laikomas nepagrįstu, todėl netenkinamas.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą bendrą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti proporcingai mažesnės (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinys pagal paskaičiuotus finansinius reikalavimus patenkintas 100 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 15 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, iš viso 136 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB ,,L. B.“, juridinio asmens kodas 302528679, 465,16 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 16 ct) negrąžintą kreditą, 41,72 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 72 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 22,95 Eur (dvidešimt du eurus 95 ct) sutarties administravimo mokesčio, 59,15 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 15 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 22,10 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 465,16 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties pabaigos (2022-08-28), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.