Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paskirtis“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo priteistas žalos atlyginimas iš namo administratoriaus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad poreikio nagrinėti bylą žodine tvarka nėra. Aplinkybės dėl liudytojo apklausos būtinumo yra įvardintos itin formaliai ir lakoniškai, nenurodant, kokias reikšmingas aplinkybes šis asmuo galėtų nurodyti, t. y. apeliantė nepagrindė žodinio nagrinėjimo būtinumo. Atsakovė, žinodama apie tai, kad ieškovės prašymu byloje bus apklausta liudytoja D. M., laiku nesirūpino pateikti prašymo apklausti (parengiamojoje stadijoje) ir namo vadybininką, t. y. tą asmenį, dėl kurio apklausos pasisakoma apeliaciniame skunde, ir tokį prašymą pateikė tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Dėl atsakovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantė UAB „Paskirtis“ prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka abstrakčiai nurodė tokio savo prašymo motyvus, t. y. norėdama įsitikinti ar apeliantės darbuotojas tikrai kalbėjo su draudėja, žinojo apie įvykusį įvykį ir informavo draudėją, kad stogas yra sutvarkytas, tačiau toks atsakovės nurodytas motyvas nėra pakankamai pagrįstas ir iš esmės nekeičia ginčo esmės. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis, todėl apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės prašymą atmeta, nes bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka nelaikytinas tikslingu ir būtinu, byla, atsižvelgiant į civilinio proceso taisykles, nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Lietuvos draudimas“ ir buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė D. M. sudarė draudimo sutartį, pagal kurią minėtas butas buvo apdraustas būsto draudimu laikotarpiu nuo 2019-02-08 iki 2020-02-07 (b. l. 68-70). D. M. 2019-02-11 14.11 val. elektroniniu laišku pranešė ieškovei, kad 2019-02-10 butui (adresu: duomenys neskelbtini), padaryta žala; laiške nurodė, kad prakiuręs namo stogas, per sujungimus persigėrė vanduo ir sugadintos lubos bei siena iki pat grindų (b. l. 78-79). Ieškovės UAB „Lietuvos draudimas“ vyresnysis žalų vertintojas G. B. surašė 2019-02-13 turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kurio pagrindu paskaičiuota, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina būtų 776,29 Eur (b. l. 5-6, 9). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ buto savininkei D. M. 2019-02-15 mokėjimo nurodymu Nr. 15519408 sumokėjo 736 Eur išmoką dėl 2019-02-10 įvykio (b. l. 28). Namo adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi įvykio metu buvo ir tebėra atsakovė.

13. Esminiais apeliacinio skundo argumentais, atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, vieniems įrodymams suteikdamas nepagrįstą prioritetą prieš kitus (CPK 185 str. 2 d.), be to, buvo pažeistas šalių rungimosi principas (CPK 12 str.), įrodinėjimo taisyklės (CPK 178 str.). Tai yra, atsakovė nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu. Atsakovė laiko, jog ieškovė neteisėtus atsakovės veiksmus įvardijo abstrakčiai – kaip stogo nepriežiūrą ir remonto iki įvykio neorganizavimą, tačiau šių savo teiginių pagrindimui, minėta, į bylą nepateikė. Tuo tarpu atsakovė pateikė įrodymus apie tinkamai ir laiku vykdytą priežiūrą, stebėseną, jos rezultatus ir kt., tačiau teismas sprendė, jog atsakovas namo apžiūras neva vykdė tik formaliai, neužtikrino tinkamos namo priežiūros kokybės, kruopštumo, kad nustatytų realiai egzistuojančius stogo defektus. Todėl teismo prielaidos, atsakovės nuomone, apie neva tik formalų, nepakankamai kruopštų šių administratoriaus pareigų vykdymą, dėl ko esą nefiksuoti stogo pažeidimai, nesandarumas, laikytinos neatitinkančiomis byloje esančių rašytinių įrodymų, lėmęs neteisingo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimą. Su šiais atsakovės argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

14. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

15. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo daugiabučio namo administratorei, kuri, ieškovės vertinimu, yra atsakinga už padarytą žalą. Ieškovė, pareiškusi reikalavimą atlyginti žalą, privalo įrodyti minėtas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, jog byloje ginčas kilo dėl to, kada padaryta žala ir ar ją lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. ar egzistuoja atsakovei kylančios civilinės atsakomybės sąlyga – atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, tad ieškovei (draudikui), išmokėjusiai išmoką / atlyginus žalą draudėjai D. M., tenka pareiga įrodyti, jog atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (įvykusiu įvykiu). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas šalims tenkančios įrodinėjimo naštos tinkamai nepaskirstė ir iš esmės atsakovei buvo primesta prievolė įrodinėti, kad ji nepažeidė jai teisės aktuose numatytų pareigų, todėl buvo pažeistas šaliu rungimosi principas, atmestini kaip nepagrįsti.

18. Byloje nustatyta, kad butui Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-02-10 dėl vandens prasiskverbimo per daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), stogą buvo padaryta žala, t. y. sulietos koridoriaus patalpos lubos ir sienos, žala sienoms ir luboms buvo padaryta dėl vandens prasiskverbimo per bendrąsias namo konstrukcijas – stogą. Atsakovė šį faktą neigia, nurodydama, kad jokių bendrųjų konstrukcijų, įskaitant šiai situacijai aktualaus stogo, trūkumų, dėl kurių į pastato vidų galėtų patekti vanduo, specialistai nei iki dokumentuose nurodomo 2019-02-10 įvykio, nei po jo nebuvo nenustatę. Skundų, informacijos iš šio namo gyventojų apie tokio tipo problemą nei anksčiau, nei šiuo metu nėra, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) buto gyventojus. Atsakovė savo poziciją grindžia ir tuo, jog pagal oficialius namo priežiūros dokumentus matyti, kad ginčui aktualiame name buvo fiksuoti keli vandens prasiskverbimai ties balkonų stogeliais, kas yra natūralu, kai namo išorės konstrukcijos yra nuolat veikiamos vėjo, lietaus, saulės – normalus dėvėjimasis gali lemti vienų ar kitų smulkių defektų atsiradimą bet kuriuo metu. Tokiu atveju svarbu, kad administratorius, pats pastebėjęs defektus arba gavęs apie juos informaciją iš gyventojų, operatyviai imtųsi spręsti situaciją ir imtųsi pašalinti natūraliai atsiradusius defektus, dėl kurių atsiradimo, pagal teismų praktiką, administratorius nėra laikomas atsakingu. Šiuos atsakovės argumentus apeliacinės teismas vertina kritiškai.

19. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSB) 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektams priskirtinos bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

20. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu, administratoriai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi skelbia informaciją apie savo veiklą (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 11 dalis).

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (4.3 punktas).

22. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (TAR, 2016-12-30, Nr. 2016-30156) (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-05-08) (toliau tekste – reglamentas), kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri privaloma ir bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją (reglamento VII skyriaus 98. p.). Daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrai yra keliami privalomieji reikalavimai, o būtent: išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (reglamento VII skyriaus 8.4 p.). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (reglamento VII skyriaus 86.1 p.). Gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius namo būklės stebėjimus bei periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); (reglamento VII skyriaus 88.1 p., 88.2 p.). Nuolatinius stebėjimus vykdo gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą, o periodines (sezonines) apžiūras atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, susijusius su namo priežiūra ir atnaujinimu (remontu), dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui (įgaliotiniui), jei toks yra (reglamento VII skyriaus 89.1, 89.2 p.). Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (reglamento VII skyriaus 92 p.). Reglamento 6 priede numatyti daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniai darbai. Be kitų darbų, numatyta stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas) (1.1.8 p.).

23. Nagrinėjamu atveju gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė UAB „Paskirtis“. Stogo priežiūros darbai yra priskirtini privalomiesiems reikalavimams, jo techninę priežiūrą turi pareigą vykdyti atsakovė. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad į bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog ji nuosekliai atliko jai teisės aktuose įtvirtintas pareigas, vykdomą priežiūrą bei stebėseną atliko tinkamai ir laiku.

24. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, pildė namo techninės priežiūros žurnalą ir stebėjo namo techninę būklę. Iš atsakovės pateikto Statinio techninės priežiūros žurnalo nustatyta, kad atliekant statinio nuolatinę priežiūrą, 2019 metais buvo atliktos statinio apžiūros, laikotarpiu nuo 2019-02-14 iki 2019-12-10 stogo būklės pakitimų (trūkumų) nebuvo pastebėta. 2019-10-23 įraše nurodyta, kad ties (duomenys neskelbtini) butais balkonų stogeliai praleidžia lietaus vandenį. 2019-10-26 šis defektas sutvarkytas. Statinio techninės priežiūros žurnale taip pat pažymėta, kad 2019-11-15 nustatyta, jog ties (duomenys neskelbtini) butais praleidžia lietaus vandenį. 2019-11-20 šis defektas sutvarkytas.

25. Byloje nustatyta, kad 2019-02-13 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu registruotas 2019 m. vasario 10 d. įvykęs įvykis – apliejimas per netvarkingą stogo dangą. Įvykio aprašyme nurodyta, kad draudėjo teigimu, dėl prakiurusio stogo per sujungimus bėga vanduo dėl ko sugadintos lubos, sienos. Į nagrinėjamą bylą pateiktos buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos, iš kurių matosi apliejimo dėmės bei pagrindo defektai ant koridoriaus lubų. Akivaizdu, kad šios dėmės ir defektai atsiradę drėgmės poveikyje iš viršaus. Butas randasi 9-tame, paskutiniame aukšte.

26. Iš į bylą pateikto 2019 m. rugsėjo 17 d. Statinio apžiūros akto Nr. 19-09-17/3 matyti, jog sezoninę (rudeninę) statinio apžiūrą atlikę atsakingi asmenys stogo defektų nenustatė, įraše – „defektų ir deformacijų nepastebėta“; grafoje „sienos, lubos, pertvaros“ nurodyta „defektų ir deformacijų nepastebėta“; grafoje „fasadai“ nurodyta „yra tarpblokinių siūlių defektų (įtrūkimų)“; grafoje „laikančiosios konstrukcijos“ nurodyta „Balkonų gelžbetoninėse plokštėse yra aptrupėjusių vietų, matosi armatūra“).

27. Šios, faktinės aplinkybės, išdėstytos nutarties 24-26 punktuose patvirtina, jog atsakovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra jokių duomenų, kad būtų fiksuoti įrašai apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) lubų apliejimą. Nors atsakovė ir pateikia duomenis, kad yra ginčui aktualiame name buvo fiksuoti keli vandens prasiskverbimai ties balkonų stogeliais, tačiau, visgi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, buto Nr. 25 lubos koridoriuje negalėjo būti aplietos nei dėl vandens prasiskverbimo ties balkonų stogeliais, nei dėl vandens patekimo į tarpblokines siūles, kadangi koridoriaus patalpa yra per daug nutolusi nuo išorinio namo fasado pusės. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tikėtina, kad atsakovės vykdoma apžiūra bei stebėsena buvo atliekama tik formaliai. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nėra galimybės daryti nevienareikšmišką išvadą, kad, kaip nurodė atsakovė savo apeliaciniame skunde, administratorė nuosekliai, laiku ir tinkamai atliko jai teisės aktuose įtvirtintas pareigas.

28. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad draudėjai D. M. priklausančio buto lubų ir sienų apliejimas įvyko dėl vandens prasiskverbimo per namo bendrąsias konstrukcijas – stogą. Draudėjo butui buvo padaryti nuostoliai – aplietos koridoriaus lubos, sienos, reikalinga perdažyti lubas, pertapetuoti sienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti nuostoliai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės, kaip pastato administratorės, neteisėtais veiksmais (neveikimu). Atsakovė, kaip daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų prižiūrėtoja, privalėjo užtikrinti, kad stogo priežiūra bus vykdoma tinkamai, kad bus atliekami prevenciniai, korekciniai darai bei pašalintos to priežastys, kad būtų išvengta tolesnių pastato konstrukcijų gadinimų, taip pat išvengta žalos atsiradimo draudėjos D. M. bute. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą, kadangi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus.

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltė). Atsakovė, neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios namo konstrukcijos – stogo, iki avarijos neorganizavusi jo remonto, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); dėl vandens prasiskverbimo per bendrąsias namo konstrukcijas ieškovės apdraustam turtui atsirado žala; žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės, išmokėjusios draudimo išmoką, reikalavimą priteisti iš už žalos padarymą atsakingo asmens – atsakovės – turtinę žalą, kuri (atsižvelgiant į 40 Eur besąlyginę išskaitą) yra lygi 736 Eur.

30. Apeliantė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tai lėmė neteisingo sprendimo byloje priėmimą. Teismas išvadas selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, vieniems įrodymams suteikdamas nepagrįstą prioritetą prieš kitus (CPK 185 str. 2 d.), be to, buvo pažeistas šalių rungimosi principas (CPK 12 str.), įrodinėjimo taisyklės (CPK 178 str.).

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir apeliantės apeliaciniame skunde pažymėtos aplinkybės (dėl į bylą pateiktų rašytinių įrodymų apie vykdytą namo priežiūrą, padarytą žalą), kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

33. Kiti apeliantės argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą, išsamiai motyvuotą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų kovo 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos priteistinos ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos (35,04 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Paskirtis“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 35,04 Eur (trisdešimt penkis eurus ir 4 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.