Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,

trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovui K. Ch. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, uždarosioms akcinėms bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja akcinė bendrovė „Panevėžio energija“ (toliau – ir AB „Panevėžio energija“, ir Bendrovė) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti kaip nepagrįstą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus (toliau – ir Administracija) 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo“ (toliau - ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą, ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. AB „Panevėžio energija“ nurodė, kad pareiškėja siekė gauti statybą leidžiantį dokumentą supaprastintam statybos projektui Šilumos tinklų nuo ŠK-30-4-1 iki (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (toliau - ir Projektas). Šis projektas būtų įgyvendinamas pagal Bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2015 m. balandžio 17 d. pasirašytą Susitarimą dėl vartotojo pajungimo prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Susitarimas). Pareiškėja kaip nepagrįstą vertina Administracijos išvadą, jog statybą leidžiantis dokumentas nebus išduotas, nes nepateikti žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas dėl inžinierinių tinklų ( šilumos tiekimo tinklų) tiesimo šiame sklype. Pareiškėja, pagrįsdama nurodytą argumentą, teigė, kad AB „Panevėžio energija“ suprojektuoti šilumos tiekimo tinklai, sudarantys mažesniąją šilumos trasos dalį, būtų tiesiami valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ir tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), dalyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2004 m. gegužės 31 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)nuomoja 7,081 ha ploto Sklypo dalį, o kitas sklypo dalis po 0,0419 ha pagal atskiras nuomos sutartis nuomoja uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“). AB „Panevėžio energija“, remdamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 7 dalies 4 punktu, tvirtino, kad įstatymų leidėjas šioje normoje yra įtvirtinęs baigtinį sąrašą asmenų, kurių sutikimą reikia gauti, norint gauti leidimą statyti naują statinį. Taigi, nei bendranuomininkiai, nei kiti asmenys, neturintys nuosavybės teisių į žemės sklypą, į šį sąrašą nepatenka. Pareiškėja tvirtino, kad ji yra įvykdžiusi Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktą, nes dėl šilumos tiekimo tinklų tiesimo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Panevėžio skyriaus (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) 2015 m. gegužės 22 d. Sutikimas tiesti inžinierinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Sutikimas), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo sutikimą tiesti inžinierinius tinklus savo nuomojamoje Sklypo dalyje patvirtino įrašu Suvestiniame inžinierinių tinklų plane. AB „Panevėžio energija“, remdamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) 34 punktu, teigė, kad žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinių sutikimų (susitarimų), kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, forma nereglamentuojama, todėl Susitarimas visiškai atitinka tokiam sutikimui keliamus reikalavimus. Todėl Administracija neturėjo pagrindo teigti, kad nebuvo pateiktas žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas dėl inžinierinių tinklų tiesimo. Pareiškėjos vertinimu, kitų Sklypo dalių nuomininkų, t. y. uždarųjų akcinių bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), sutikimai apskritai nereikalingi.

Teismo posėdžiuose pareiškėjos AB „Panevėžio energija“ atstovas V. V., remdamasis skunde nurodytais argumentais, samprotavimais ir teisės normų bei teisminės praktikos aiškinimu, prašė tenkinti skundą. V. V. papildomai paaiškino, kad, atsižvelgus į Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Sklypo dalies, kurioje bus tiesiami šilumos tiekimo tinklai, vieninteliu valdytoju yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su šia bendrove pasirašytas Susitarimas ir reiškia jos, kaip Sklypo dalies valdytojos, sutikimą vykdyti inžinierinių tinklų statybą. AB „Panevėžio energija“ atstovas, remdamasis Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4-uoju punktu, teigė, kad jame įtvirtintas susitarimas, jog žemės nuomininkas turi teisę statyti viską, kas atitinka teritorijos planavimo dokumentus, reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę šią statytojo teisę perleisti pareiškėjai AB „Panevėžio energija“. AB „Panevėžio energija“ atstovas nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių dėl sutikimo vykdyti statybą pagal parengtą Projektą. Tačiau NŽT Panevėžio skyrius parengė tik Sutikimą vykdyti statybą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, o dėl statybos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamoje Sklypo dalyje nepasisakė. Pareiškėjos atstovas tvirtino, kad su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys ir prie jų esantys žemės sklypo planai aiškiai apibrėžia kiekvienai šių bendrovių išnuomotos Sklypo dalies plotą ir ribas, todėl šilumos tiekimo tinklų statyba uždarųjų akcinių bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ interesams įtakos neturės. Atsikirsdamas į šių bendrovių atsiliepimo teiginį, kad šilumos tiekimo tinklų statyba prieštarauja ankstesniems UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimams su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bei kitais investuotojais, pareiškėjos atstovas paaiškino, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodyta jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta ir nebus sudaryta, kadangi jokie bendri projektai nevykdomi ir nebus vykdomi ateityje.

Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė AB „Panevėžio energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas teisės normomis. Atsakovė nurodė, kad AB „Panevėžio energija“ 2015 m. liepos 27 d. kreipėsi prašymu išduoti rašytinį pritarimą nesudėtingo statinio – šilumos tiekimo tinklų – statybai pagal AB „Panevėžio energija“ parengtą Projektą. Administracija paaiškino, kad toks Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas rašytinis pritarimas privalo būti išduotas, remiantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 10 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Be to, Administracija, remdamasi STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 ir 34 punktais, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 11 ir 26 dalyje pateiktas žemės naudotojo ir žemės valdytojo sąvokas, Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Sklypo savininką ir nuomininkus, tarp pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Susitarimą, Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus išduotą Sutikimą, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-10-23 patvirtintą Sklypo detalųjį planą, tvirtino, kad AB „Panevėžio energija“ nepateikė visų žemės sklypo naudotojų sutikimų (susitarimų) arba žemės sklypo valdytojo sutikimo (susitarimo). Atsakovės vertinimu, 2004 m. gegužės 31 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)yra sudaryta ne su AB „Panevėžio energija“, kuri yra šilumos tiekimo tinklų statytoja, todėl joje suformuluotas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas skirtas ne AB „Panevėžio energija“.

Teismo posėdžiuose Administracijos atstovė D. S., remdamasi atsiliepimo argumentais ir motyvais bei jame pateiktu teisės normų aiškinimu, prašė AB „Panevėžio energija“ skundą atmesti. Administracijos atstovė papildomai paaiškino, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalis reikalauja, jog AB „Panevėžio energija“, ketinanti pagal Projektą vykdyti šilumos tiekimo tinklų statybą, privalo gauti NŽT Panevėžio skyriaus, kaip valstybinės žemės patikėtinės atstovo, sutikimą. Kadangi toks sutikimas dėl statybos detaliai suplanuotame valstybinės žemės sklype nebuvo gautas, Administracija nusprendė, jog pareiškėja siekia gauti Sklypo naudotojų sutikimus. Administracijai buvo pateikti ne visų, o tik vieno, UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudotojo sutikimas. Administracijos atstovė, pasisakydama dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4-ojo punkto, nurodė, kad jame suformuluotas Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimas dėl naujų pastatų, įrenginių statybos ir rekonstrukcijos yra skirtas kaip statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau pagal Projektą ketinamų tiesti šilumos tiekimo tinklų statytojas yra AB „Panevėžio energija“, kuri Sklypo nevaldo jokiu teisės aktų numatytu pagrindu, todėl ji Lietuvos Respublikos patikėtinės sutikimo neturi.

Administracijos atstovas E. K. naujų papildomų paaiškinimų neteikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Panevėžio skyriaus, atsiliepime nurodė, kad NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. gegužės 22 d. išdavė sutikimą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, tiesti inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius. NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis Valstybinės žemės nuomos sutarties (Nr. (duomenys neskelbtini)) 4-uoju punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsniu, teigė, kad statybą leidžiantis dokumentas galėtų būti kaip statytojui išduotas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdyje NŽT Panevėžio skyriaus atstovas K. Ch. nurodė, kad visus argumentus dėl pareiškėjos AB „Panevėžio energija“ skundo trečiasis suinteresuotas asmuo išdėstė atsiliepime ir prašė į juos atsižvelgti priimant sprendimą. K. Ch. paaiškino, kad Sutikimas buvo išduotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą. Be to, sprendžiant dėl gauto UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo, buvo atsižvelgta į tai, kad su šia bendrove yra sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje aptarta nuomininko teisė vykdyti statybą nuomojamoje Sklypo dalyje. NŽT Panevėžio skyriaus atstovas nurodė, kad AB „Panevėžio energija“, ketinančiai tiesti šilumos tiekimo tinklus, būtina gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą. Patvirtino, kad AB „Panevėžio energija“ dėl sutikimo tiesti šilumos tiekimo tinklus į NŽT Panevėžio skyrių nesikreipė.

Tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarosioms akcinėms bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą tvarka, nurodytų proceso dalyvių atstovai į teismo posėdį neatvyko. Minėti bylos proceso dalyviai prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu prašė AB „Panevėžio energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vykdo bendrą projektą „UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomo nekilnojamojo turto optimalus panaudojimas ir vystymas“, kuris iki šio laiko neužbaigtas. AB „Panevėžio energija“ ketinama vykdyti šilumos tiekimo tinklų į Autobusų parko remonto dirbtuvių su administracinėmis-buitinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje statyba gali paveikti vykdomą projektą, todėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ prieštarauja tokiai statybai.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė K. M. prašė UAB „ Panevėžio energija“ skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. K. M. konkrečiai nenurodė, kaip AB „Panevėžio energija“ ketinama vykdyti šilumos tiekimo tinklų statyba palies UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamą valstybinės žemės sklypo dalį, tačiau tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgusi į tai, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudarytas susitarimas dėl jungtinės veiklos, nepritaria pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimui dėl šilumos tinklų tiesimo. K. M. nurodė, kad jungtinės veiklos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šios sutarties derybas nutraukė.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu prašė pareiškėjos AB „Panevėžio energija“ skundą tenkinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad ketina įgyvendinti Autobusų parko remonto dirbtuvių su administracinėmis-buitinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje statybos projektą. AB „Panevėžio energija“ į nurodytą pastatą įsipareigojo nutiesti šilumos tiekimo tinklus. Trečiasis suinteresuotas asmuo patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, Sklypo dalių nuomininkės, nedavė sutikimų tiesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamoje sklypo dalyje šilumos tiekimo tinklus.

Skundas atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Panevėžio energija“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balandžio 17 d. pasirašė Susitarimą dėl priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti šilumos tiekimą į Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) naujai statomą pastatą. AB „Panevėžio energija“, parengusi Projektą, 2015 m. liepos 27 d. kreipėsi į Administraciją prašymu išduoti rašytinį pritarimą nesudėtingo statinio – šilumos tiekimo tinklų - statybai. Administracija atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tokį savo sprendimą įformino Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. parengtu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo“. Be to, byloje nustatyta, kad į NŽT Panevėžio skyrių prašymu išduoti sutikimą tiesti nuotekų, dujotiekio, lietaus kanalizacijos ir bekanalio šilumos tiekimo tinklus į Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esantį Sklypą 2015 m. gegužės 7 d. kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“. NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. gegužės 22 d. išdavė Sutikimą pagal Autobusų parko remonto dirbtuvių su administracinėmis-buitinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, statybos projekto brėžinį „Suvestinis inžinierinių tinklų planas M 1:500“ valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nurodytame plane pažymėtose vietose tiesti į Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus, fekalinės kanalizacijos, ryšių ir šilumos tinklus.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vietos savivaldybės administracijos sprendimo statytojui neišduoti statybą leidžiančio dokumento.

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo sąlygas ir tvarką reguliuoja Statybos įstatyme ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ įtvirtintos teisės normos. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą, statybą leidžiantys dokumentai kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Ginčo šalys aplinkybės, kad AB „Panevėžio energija“ parengtas Projektas, remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktu, patenka į supaprastintų statybos projektų kategoriją, neginčija. Pagal Susitarimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo naujai statomo pastato administracinės dalies patalpoms šilumos poreikiams tenkinti naudoti AB „Panevėžio energija“ tiekiamą miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumą (3.1.1.1 punktas), o AB „Panevėžio energija“ - pagal parengtą šilumos trasos įvado projektą į naujai statomą pastatą įrengti naują šilumos trasą (Susitarimo 3.1.2.2 punktas). Atsižvelgus į šiuos ir kitų bylos rašytinių dokumentų duomenis bei proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad nesudėtingo statinio – šilumos tiekimo tinklų - statybą pagal Projektą vykdys AB „Panevėžio energija“. Teismo vertinimu, remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 41 dalimi, AB „Panevėžio energija“ laikoma statytoju, o trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra šilumos tiekimo tinklų statytojas ar užsakovas. Bylos proceso dalyviai dėl tokio šių bylos proceso dalyvių statuso ginčo nekėlė.

Nustatyta, kad AB „Panevėžio energija“, kaip šilumos tiekimo tinklų statytoja, kreipėsi į Administraciją, siekdama gauti Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą.

Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais vienu iš statybą leidžiančiu dokumentu yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Sąrašas dokumentų, kurie privalo būti pateikti rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti, nurodytas Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje. Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, detalizuoja STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ Šio reglamento 33.3 punktas nurodo, kad tuo atveju, kai naują nesudėtingą statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, būtina gauti žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą (susitarimą). Be to, STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 punktas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. D1-655 redakcija) nustato, kad šio reglamento VIII skyriuje nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, o jei šiuos dokumentus privaloma gauti statybai valstybinėje žemėje, – visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą). Rašytinių sutikimų forma nereglamentuojama, rašytiniai susitarimai pasirašomi Civilinio kodekso VI knygos II dalyje nustatyta tvarka. STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 punkte nurodytas VII skyrius reguliuoja rašytinių pritarimų statinio projektui gavimą. Pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 28 punktą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija), norint gauti rašytinį pritarimą Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytiems projektams, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas, Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir/ar žymos projekte) projekto sprendiniams.

Nekilnojamojo turto registro, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto „Autobusų parko remonto dirbtuvių su administracinėmis-buitinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, statybos projekto“ suvestinio inžinierinių tinklų plano, kiti bylos duomenys patvirtina, kad žemės teritorijos, kuriose AB „Panevėžio energija“ pagal parengtą Projektą ketina vykdyti šilumos tiekimo tinklų statybą, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Dalis šios žemės (7,1648 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinės žemės nuomos sutartimis su vėlesniais pakeitimais yra išnuomota trims juridiniams asmenims: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2004 m. gegužės 31 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su 2008 m. liepos 3 d. pakeitimu - dėl 7,081 ha ploto), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2003 m. rugpjūčio 29 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)su 2008 m. liepos 3 d. pakeitimu - dėl 0,0419 ha ploto) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2003 m. rugpjūčio 29 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su 2008 m. liepos 3 d. pakeitimu - dėl 0,0419 ha ploto).

Administracija skundžiamą Sprendimą motyvavo tuo, kad AB „Panevėžio energija“, ketinanti šilumos tiekimo tinklus tiesti ne jai, kaip statytojui, priklausančiame ar valdomame žemės sklype, prie prašymo nepateikė STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punkte nurodyto rašytinio sutikimo (susitarimo) su žemės sklypo (teritorijos) savininku ar valdytoju.

Teismas, remdamasis Žemės įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje pateiktu apibrėžimu, sprendžia, kad įstatymų leidėjas nustatė, jog žemės valdytoju gali būti trys kategorijos asmenų: 1) pats žemės savininkas; 2) kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę; 3) valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise. Pagal Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, privačią žemę sudaro žemė, sugrąžinta ar kitaip įstatymų nustatyta tvarka įsigyta fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybę ir savivaldybes) nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, valstybinės žemės patikėjimo teisė priklauso, t. y. žemės teisiniuose santykiuose atstovauja, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, kaip šio nekilnojamojo daikto savininkės – Lietuvos Respublikos – patikėtinė. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį nuomojantis dalį Sklypo, negali būti priskirtas žemės valdytojo kategorijai. Teismo vertinimu, atsižvelgus į Žemės įstatymo 2 straipsnio 26 punkte pateiktą apibrėžimą, šis juridinis asmuo priskirtinas žemės naudotojo kategorijai.

AB „Panevėžio energija“ V. V. aiškinimu, Sklypo savininkės bei Lietuvos Respublikos patikėtinei atstovaujančio NŽT Panevėžio skyriaus sutikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamoje Sklypo dalyje statyti šilumos tiekimo tinklus yra išreikštas Valstybinės žemės nuomos 2004-05-31 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4-ajame punkte. Pareiškėjos atstovo teigimu, pagal šiame punkte įtvirtintą sutarties šalių susitarimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę duoti sutikimą pareiškėjai, kaip statytojui, tiesti šilumos tiekimo tinklus nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalyje ir toks sutikimas yra išreikštas įrašu Suvestiniame inžinierinių tinklų plane. Administracijos atstovės D. S. teigimu, nurodytos sutarties 4-ajame punkte suformuluotas sutikimas skirtas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgyvendinant statytojo (užsakovo) teises ir pareigas.

Išanalizavus Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties 4-ąjį punktą, daroma išvada, kad šios sutarties šalys susitarė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamoje 7,0810 ha ploto Sklypo dalyje naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba galima tik pagal nustatyta tvarka suderintus projektus, išskyrus atvejus, kai šiuos statinius galima statyti be leidimo ir projekto derinimo, ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Be to, šiame punkte įtvirtintas ir kitas sutarties šalių susitarimas, kad, pasibaigus žemės nuomos terminui, kompensacijos už pastatus, įrenginius ir kitus statinius klausimas bus sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.545 straipsnio, apibrėžiančio žemės nuomos sutarties sampratą, 1 dalyje nurodoma, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. CK 6.550 straipsnio, nustatančio žemės nuomos sutarties turinį, 1 dalies 6 punktas nurodo, kad sutartyje turi būti nurodytos išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos bei naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui. Nuomininko teisę gauti kompensaciją už nuomotoje žemėje pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius reguliuoja CK 6.557 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad, pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius, kurių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam žemės nuomininkui nuosavybės teise, šis turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4-ąjį punktą, daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip valstybinės žemės nuomininkei, nesuteikta teisė spręsti dėl valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi nesančio asmens AB „Panevėžio energija“ teisės valstybinėje žemėje vykdyti statinių, į kuriuos statytojas įgys nuosavybės teises, statybą. Teismo vertinimu, Sklypo savininkei Lietuvos Respublikai atstovaujantis NŽT Panevėžio skyrius sutikimą nuomojamoje valstybinėje žemėje statyti naujus statinius davė tik valstybinės žemės nuomos sutarties šaliai, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra šilumos tiekimo tinklų statytojas, šis trečiasis asmuo nėra ir šilumos tiekimo tinklų statybos užsakovas. Pagal Susitarimo 3.1.2.2 ir 3.4 punktus, šilumos tiekimo tinklus savo lėšomis nuties AB „Panevėžio energija“, pareiškėja taps šio statinio savininke.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad Administracijos priimtas Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Nustačius, kad skundžiamas administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagrindo jį naikinti nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, uždarosioms akcinėms bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.