- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- eA-929-858/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00308-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Panevėžio energija“
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Panevėžio autobusų parkas“, „Baltijos investicijų grupė“, „Lauktuvės jums“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Skirgailės Žalimienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Panevėžio autobusų parkas“, „Baltijos investicijų grupė“ ir „Lauktuvės jums“ dėl administracinio sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas akcinė bendrovė „Panevėžio energija“ (toliau – ir AB „Panevėžio energija“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 8A-714(18.9.) „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
Pareiškėjas paaiškino, kad siekė gauti statybą leidžiantį dokumentą Šilumos tinklų nuo ŠK-30-4-1 iki J. Basanavičiaus g. 67, Panevėžyje, supaprastintam statybos projektui (toliau – ir Projektas). Nurodė, kad Projektas būtų įgyvendinamas pagal Bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Panevėžio autobusų parkas“ 2015 m. balandžio 17 d. pasirašytą Susitarimą dėl vartotojo pajungimo prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos Nr. 102-156/2015 (toliau – ir Susitarimas). Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo išvada, jog statybą leidžiantis dokumentas nebus išduotas, nes nėra pateikti žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas dėl inžinierinių tinklų (šilumos tiekimo tinklų) tiesimo šiame sklype. Pareiškėjas teigė, kad AB „Panevėžio energija“ suprojektuoti šilumos tiekimo tinklai, sudarantys mažesniąją šilumos trasos dalį, būtų tiesiami valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ir tik UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nuomojamo valstybinės žemės sklypo, esančio Panevėžyje, Basanavičiaus g. 67 (toliau – ir Sklypas), dalyje. UAB „Panevėžio autobusų parkas“ pagal 2004 m. gegužės 31 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N27/04-0066 (toliau – ir Nuomos sutartis) nuomoja 7,081 ha ploto Sklypo dalį, o kitas sklypo dalis po 0,0419 ha pagal atskiras nuomos sutartis nuomoja uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltijos investicijų grupė“ ir „Lauktuvės jums“.
Pareiškėjas teigė, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtino baigtinį sąrašą asmenų, kurių sutikimą reikia gauti, norint gauti leidimą statyti naują statinį, todėl nei bendranuomininkiai, nei kiti asmenys, neturintys nuosavybės teisių į žemės sklypą, į šį sąrašą nepatenka.
Pareiškėjas tvirtino, kad yra įvykdęs Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto reikalavimą, nes dėl šilumos tiekimo tinklų tiesimo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba, NŽT) Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. Sutikimas tiesti inžinierinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. 23ST-131-(14.23.5.) (toliau – ir Sutikimas), o UAB „Panevėžio autobusų parkas“ savo sutikimą tiesti inžinierinius tinklus savo nuomojamoje Sklypo dalyje patvirtino įrašu Suvestiniame inžinierinių tinklų plane.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) 34 punktu, teigė, kad žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinių sutikimų (susitarimų), kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, forma nereglamentuojama, todėl Susitarimas atitinka nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo vertinimu, kitų Sklypo dalių nuomininkų, t. y. UAB „Baltijos investicijų grupė“ ir UAB „Lauktuvės jums“, sutikimai apskritai nereikalingi, todėl Administracija neturėjo pagrindo teigti, kad nebuvo pateiktas žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas dėl inžinierinių tinklų tiesimo.
Teismo posėdžiuose pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad, atsižvelgus į Nuomos sutartį, Sklypo dalies, kurioje bus tiesiami šilumos tiekimo tinklai, vieninteliu valdytoju yra UAB „Panevėžio autobusų parkas“. Su šia bendrove pasirašytas Susitarimas ir reiškia jos, kaip Sklypo dalies valdytojos, sutikimą vykdyti inžinierinių tinklų statybą. Pareiškėjo atstovas, vadovaudamasis Nuomos sutarties 4 punktu, teigė, kad jame įtvirtintas susitarimas, jog žemės nuomininkas turi teisę statyti viską, kas atitinka teritorijos planavimo dokumentus, reiškia, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“ turi teisę šią statytojo teisę perleisti pareiškėjui. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių dėl sutikimo vykdyti statybą pagal parengtą Projektą, tačiau NŽT Panevėžio skyrius parengė tik Sutikimą vykdyti statybą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, o dėl statybos UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nuomojamoje Sklypo dalyje nepasisakė. Pareiškėjo atstovas tvirtino, kad su UAB „Panevėžio autobusų parkas“, UAB „Lauktuvės jums“ ir UAB „Baltijos investicijų grupė“ sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys ir prie jų esantys žemės sklypo planai aiškiai apibrėžia kiekvienai šių bendrovių išnuomotos Sklypo dalies plotą ir ribas, todėl šilumos tiekimo tinklų statyba UAB „Lauktuvės jums“ ir UAB „Baltijos investicijų grupė“ interesams įtakos neturės. Atsikirsdamas į šių bendrovių atsiliepimo teiginį, kad šilumos tiekimo tinklų statyba prieštarauja ankstesniems UAB „Panevėžio autobusų parkas“ susitarimams su UAB „Lauktuvės jums“ ir UAB „Baltijos investicijų grupė“ bei kitais investuotojais, pareiškėjo atstovas paaiškino, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodyta jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta ir nebus sudaryta, nes jokie bendri projektai nevykdomi ir nebus vykdomi ateityje.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašė AB „Panevėžio energija“ skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 27 d. kreipėsi su prašymu išduoti rašytinį pritarimą nesudėtingo statinio – šilumos tiekimo tinklų – statybai pagal AB „Panevėžio energija“ parengtą Projektą. Administracija paaiškino, kad toks Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas rašytinis pritarimas privalo būti išduotas, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 10 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Be to, Administracija, vadovaudamasi STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 ir 34 punktais, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 11 ir 26 dalyje pateiktas žemės naudotojo ir žemės valdytojo sąvokas, Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Sklypo savininką ir nuomininkus, Susitarimą, Sutikimą, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-10-23 patvirtintą Sklypo detalųjį planą, tvirtino, kad pareiškėjas nepateikė visų žemės sklypo naudotojų sutikimų (susitarimų) arba žemės sklypo valdytojo sutikimo (susitarimo). Atsakovo vertinimu, Nuomos sutartis sudaryta ne su pareiškėju, kuris yra šilumos tiekimo tinklų statytoja, todėl NŽT Sutikimas skirtas ne jam.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžiuose Administracijos atstovė papildomai paaiškino, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalis reikalauja, jog pareiškėjas, ketinantis pagal Projektą vykdyti šilumos tiekimo tinklų statybą, privalo gauti NŽT Panevėžio skyriaus, kaip valstybinės žemės patikėtinės atstovo, sutikimą. Kadangi toks sutikimas dėl statybos detaliai suplanuotame valstybinės žemės sklype nebuvo gautas, Administracija nusprendė, jog pareiškėjas siekia gauti Sklypo naudotojų sutikimus. Administracijai buvo pateikti ne visų, o tik vieno naudotojo – UAB „Panevėžio autobusų parkas“, sutikimas. Administracijos atstovė, pasisakydama dėl Nuomos sutarties 4 punkto, nurodė, kad jame suformuluotas NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimas dėl naujų pastatų, įrenginių statybos ir rekonstrukcijos yra skirtas UAB „Panevėžio autobusų parkas“ kaip statytojui. Tačiau pagal Projektą ketinamų tiesti šilumos tiekimo tinklų statytojas yra AB „Panevėžio energija“, kuri Sklypo nevaldo jokiu teisės aktų numatytu pagrindu, todėl ji Lietuvos Respublikos patikėtinės sutikimo neturi.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Panevėžio skyriaus, atsiliepime nurodė, kad NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. gegužės 22 d. išdavė Sutikimą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, tiesti inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius. NŽT Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Nuomos sutarties 4 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsniu, teigė, kad statybą leidžiantis dokumentas kaip statytojui galėtų būti išduotas tik nuomininkui – UAB „Panevėžio autobusų parkas“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje NŽT Panevėžio skyriaus atstovas papildomai paaiškino, kad Sutikimas buvo išduotas pagal UAB „Panevėžio autobusų parkas“ prašymą, o AB „Panevėžio energija“, ketinančiai tiesti šilumos tiekimo tinklus, būtina gauti NŽT sutikimą. Patvirtino, kad AB „Panevėžio energija“ dėl sutikimo tiesti šilumos tiekimo tinklus į NŽT Panevėžio skyrių nesikreipė.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Baltijos investicijų grupė“ ir UAB „Lauktuvės jums“ prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“, UAB „Baltijos investicijų grupė“ ir UAB „Lauktuvės jums“ vykdo bendrą projektą „UAB „Panevėžio autobusų parkas“ valdomo nekilnojamojo turto optimalus panaudojimas ir vystymas“, kuris nėra neužbaigtas. Pažymėjo, kad AB „Panevėžio energija“ ketinama vykdyti šilumos tiekimo tinklų statybą gali paveikti vykdomą projektą, todėl UAB „Baltijos investicijų grupė“ ir UAB „Lauktuvės jums“ prieštarauja tokiai statybai.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lauktuvės jums“ atstovė konkrečiai nenurodė, kaip AB „Panevėžio energija“ ketinama vykdyti šilumos tiekimo tinklų statyba palies UAB „Lauktuvės jums“ nuomojamą valstybinės žemės sklypo dalį, tačiau tvirtino, kad UAB „Lauktuvės jums“, atsižvelgusi į tai, jog su UAB „Panevėžio autobusų parkas“ yra sudarytas susitarimas dėl jungtinės veiklos, nepritaria pareiškėjo ir UAB „Panevėžio autobusų parkas“ Susitarimui dėl šilumos tinklų tiesimo. Nurodė, kad jungtinės veiklos sutartis su UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nepasirašyta, UAB „Panevėžio autobusų parkas“ dėl šios sutarties derybas nutraukė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Panevėžio autobusų parkas“ prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
UAB „Panevėžio autobusų parkas“ teigė, kad ketina įgyvendinti Autobusų parko remonto dirbtuvių su administracinėmis-buitinėmis patalpomis J. Basanavičiaus g. 67, Panevėžyje, statybos projektą, o AB „Panevėžio energija“ į nurodytą pastatą įsipareigojo nutiesti šilumos tiekimo tinklus. Patvirtino, kad UAB „Baltijos investicijų grupė“ ir UAB „Lauktuvės Jums“, Sklypo dalių nuomininkės, nedavė sutikimų tiesti UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nuomojamoje sklypo dalyje šilumos tiekimo tinklus.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo AB „Panevėžio energija“ skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad AB „Panevėžio energija“ ir UAB „Panevėžio autobusų parkas“ 2015 m. balandžio 17 d. pasirašė Susitarimą dėl priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti šilumos tiekimą į Panevėžyje, J. Basanavičiaus g. 67 naujai statomą pastatą. Teismas taip pat nustatė, kad į NŽT Panevėžio skyrių prašymu išduoti sutikimą tiesti nuotekų, dujotiekio, lietaus kanalizacijos ir bekanalio šilumos tiekimo tinklus į Panevėžyje, J. Basanavičiaus g. 67, esantį Sklypą 2015 m. gegužės 7 d. kreipėsi UAB „Panevėžio autobusų parkas“. NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. gegužės 22 d. išdavė Sutikimą pagal Autobusų parko remonto dirbtuvių su administracinėmis-buitinėmis patalpomis J. Basanavičiaus g. 67, Panevėžyje, statybos projekto brėžinį „Suvestinis inžinierinių tinklų planas M 1:500“ valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nurodytame plane pažymėtose vietose tiesti į Panevėžyje, J. Basanavičiaus g. 67 esantį žemės sklypą lietaus, fekalinės kanalizacijos, ryšių ir šilumos tinklus. Teismas nustatė, kad AB „Panevėžio energija“, parengusi Projektą, 2015 m. liepos 27 d. kreipėsi į Panevėžio savivaldybės administraciją su prašymu išduoti rašytinį pritarimą nesudėtingo statinio – šilumos tiekimo tinklų – statybai. Sprendimu tokį sutikimą buvo atsisakyta duoti.
Teismas atsižvelgė į statybą leidžiančių dokumentų išdavimo sąlygas ir tvarką, nustatytas Statybos įstatyme ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“. Nustatė, kad ginčo šalys neginčija aplinkybės, jog AB „Panevėžio energija“ parengtas Projektas, remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktu, patenka į supaprastintų statybos projektų kategoriją. Pagal Susitarimą, UAB „Panevėžio autobusų parkas“ įsipareigojo naujai statomo pastato administracinės dalies patalpoms šilumos poreikiams tenkinti naudoti AB „Panevėžio energija“ tiekiamą miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumą (3.1.1.1 punktas), o AB „Panevėžio energija“ – pagal parengtą šilumos trasos įvado projektą į naujai statomą pastatą įrengti naują šilumos trasą (Susitarimo 3.1.2.2 punktas). Atsižvelgęs į šiuos ir kitus bylos rašytinių dokumentų duomenis bei proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad nesudėtingo statinio – šilumos tiekimo tinklų – statybą pagal Projektą vykdys AB „Panevėžio energija“. Remdamasis Statybos įstatymo 20 straipsnio 41 dalimi, teismas vertino, kad AB „Panevėžio energija“ yra statytojas, o trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nėra šilumos tiekimo tinklų statytojas ar užsakovas. Pažymėjo, kad bylos proceso dalyviai dėl tokio jų statuso ginčo nekėlė.
Teismas nurodė, kad AB „Panevėžio energija“, kaip šilumos tiekimo tinklų statytoja, kreipėsi į Administraciją, siekdama gauti Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą.
Teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro, UAB „Panevėžio autobusų parkas“ parengto „Autobusų parko remonto dirbtuvių su administracinėmis-buitinėmis patalpomis J. Basanavičiaus g. 67, Panevėžyje, statybos projekto“ suvestinio inžinierinių tinklų planas, kiti bylos duomenys patvirtina, kad žemės teritorijos, kuriose AB „Panevėžio energija“ pagal parengtą Projektą ketina vykdyti šilumos tiekimo tinklų statybą, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Dalis šios žemės valstybinės žemės nuomos sutartimis su vėlesniais pakeitimais yra išnuomota trims juridiniams asmenims: UAB „Panevėžio autobusų parkas“ (2004 m. gegužės 31 d. sutartis Nr. N27/04-0066 su 2008 m. liepos 3 d. pakeitimu – dėl 7,081 ha ploto), UAB „Baltijos investicijų grupė“ (2003 m. rugpjūčio 29 d. sutartis Nr. N27/03-0108 su 2008 m. liepos 3 d. pakeitimu – dėl 0,0419 ha ploto) ir UAB „Lauktuvėms jums“ (2003 m. rugpjūčio 29 sutartis Nr. N27/03-0108 su 2008 m. liepos 3 d. pakeitimu – dėl 0,0419 ha ploto).
Įvertinęs Sprendime pateiktus motyvus, jog AB „Panevėžio energija“, ketinanti šilumos tiekimo tinklus tiesti ne jai, kaip statytojui, priklausančiame ar valdomame žemės sklype, prie prašymo nepateikė STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punkte nurodyto rašytinio sutikimo (susitarimo) su žemės sklypo (teritorijos) savininku ar valdytoju, bei vadovaudamasis Žemės įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje pateiktu žemės valdytojo apibrėžimu, 4 straipsnio 1 dalyje pateikta privačios žemės samprata, o taip pat atsižvelgęs į Nekilnojamojo turto registro duomenis, teismas pažymėjo, kad Sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, valstybinės žemės patikėjimo teisė priklauso, t. y. žemės teisiniuose santykiuose atstovauja, NŽT. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypo valdytoja yra NŽT, kaip šio nekilnojamojo daikto savininkės – Lietuvos Respublikos – patikėtinė. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Panevėžio autobusų parkas“, pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį nuomojantis dalį Sklypo, negali būti priskirtas žemės valdytojo kategorijai. Teismo vertinimu, atsižvelgus į Žemės įstatymo 2 straipsnio 26 punkte pateiktą apibrėžimą, UAB „Panevėžio autobusų parkas“ priskirtinas žemės naudotojo kategorijai.
Teismas, išanalizavęs Nuomos sutarties 4 punktą, padarė išvadą, kad šios sutarties šalys susitarė, jog UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nuomojamoje 7,0810 ha ploto Sklypo dalyje naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba galima tik pagal nustatyta tvarka suderintus projektus, išskyrus atvejus, kai šiuos statinius galima statyti be leidimo ir projekto derinimo, ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Teismas nustatė, kad šiame punkte įtvirtintas ir kitas sutarties šalių susitarimas, kad, pasibaigus žemės nuomos terminui, kompensacijos už pastatus, įrenginius ir kitus statinius klausimas bus sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas vadovavosi CK 6.545 straipsnio 1 dalies, 6.550 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 6.557 straipsnio 1 dalies, nuostatomis, bei atsižvelgęs į Nuomos sutarties 4 punktą, padarė išvadą, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“, kaip valstybinės žemės nuomininkei, nesuteikta teisė spręsti dėl valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi nesančio asmens AB „Panevėžio energija“ teisės valstybinėje žemėje vykdyti statinių, į kuriuos statytojas įgys nuosavybės teises, statybą. Teismas vertino, jog sutikimą nuomojamoje valstybinėje žemėje statyti naujus statinius, Sklypo savininkei Lietuvos Respublikai atstovaujantis NŽT Panevėžio skyrius, davė tik valstybinės žemės nuomos sutarties šaliai, t. y. UAB „Panevėžio autobusų parkas“, kuri kaip minėta, nėra šilumos tiekimo tinklų statytojas bei šilumos tiekimo tinklų statybos užsakovas. Nurodė, kad pagal Susitarimo 3.1.2.2 ir 3.4 punktus, šilumos tiekimo tinklus savo lėšomis nutiesęs pareiškėjas taps šio statinio savininku.
Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas nusprendė, kad Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas AB „Panevėžio energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti pakartotinai išnagrinėti prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės aktų nuostatų aiškinimu. Pareiškėjas teigia, jog nors Sprendime ir nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas nebus išduotas, nes nepateiktas žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas, tačiau pažymi, kad atsakovas pareiškėjui nurodė bei tą patį patvirtino savo atsiliepime į skundą, jog statybą leidžiančio dokumento neišdavė, nes pateikus vieno iš žemės sklypo dalies nuomininko – UAB „Panevėžio autobusų parkas“ sutikimą, nebuvo pateikti kitų dviejų sklypo bendranuomininkų – UAB „Baltijos Investicijų Grupė“ ir UAB „Lauktuvės jums“ sutikimai.
Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų apie tai, kad kitų dviejų sklypo bendranuomininkų sutikimai nereikalingi, nes pareiškėjas šilumos tinklus ties tik UAB „Panevėžio autobusų parkas“ pagal atskirą valstybinės žemės nuomos sutartį nuomojamoje sklypo dalyje.
Pareiškėjo teigimu, teismas konstatavo, kad STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punktas reikalauja gauti žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą (susitarimą). Sklypo valdytoja yra NŽT kaip šio nekilnojamojo daikto savininkės – Lietuvos Respublikos – patikėtinė, todėl pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį dalį Sklypo nuomojanti UAB „Panevėžio autobusų parkas“ negali būti priskirta žemės valdytojo kategorijai ir yra tik Sklypo naudotoja, todėl jos sutikimo šilumos tinklų tiesimui neužtenka. Teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjai reikalingas NŽT sutikimas, o kadangi tokio sutikimo nėra, atsakovas pagrįstai neišdavė statybą leidžiančio dokumento. Pareiškėjas nesutinka su šiais teismo motyvais ir išvadomis bei nurodo, kad vadovaujantis CK 6.545 straipsnio 1 dalies ir 6.546 nuostatomis, UAB „Panevėžio autobusų parkas“ kaip valstybinės žemės nuomininkė yra ir Sklypo valdytoja, ir naudotoja, todėl jos sutikimo turi pakakti statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Be to, atkreipia dėmesį į Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktą, kuriame nurodoma, kad jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), statytojas turi pateikti sutartį (sutikimą) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Todėl apelianto teigimu, net ir neturint Sklypo valdytojo (pagal pirmos instancijos teismo sprendimą – NŽT) sutikimo, šilumos trasos tiesimui užtenka ir naudotojo – UAB „Panevėžio autobusų parkas“ sutikimo.
Pareiškėjas pabrėžia, kad nors STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punkte, kuris reikalauja gauti žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą, ir nėra žodžio „naudotojo“, tačiau žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose.
Pasak pareiškėjo, į bylą pateikto Sutikimo dėl inžinierinių tinklų tiesimo antroje pastraipoje nurodyta, kad sutikimas galioja šilumos tinklams tiesti plane pažymėtoje vietoje, o plane nurodyti visi norimi tiesti šilumos tinklai.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo AB „Panevėžio energija“ apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia tokius pat argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.
Atsakovas papildomai pažymi, jog galiojantis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2013).
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“, kaip valstybinės žemės nuomininkė yra ginčo žemės sklypo valdytoja. Atsakovas vadovaujasi Žemės įstatymo 2 straipsnio 26 punkte pateikta žemės valdytojo sąvoka ir nurodo, kad sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl sklypo valdytoju gali būti tik NŽT, kuriai sklypas perduotas valdyti patikėjimo teise.
Atsakovas pabrėžia, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktu, UAB „Panevėžio autobusų parkas“ yra Sklypo naudotojas, kuris pagal Reglamento 33.3 papunktį negali duoti sutikimo. Nors Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje taip pat nurodyta, kad reikalinga pateikti sutartį (sutikimą) su šio žemės sklypo (teritorijos) naudotoju, tačiau atsakovo teigimu, tokį sutikimą galėtų naudotojas duoti tik tada, kai yra sutarta dėl tokio sutikimo davimo su savininku, valdytoju. Naudotojas žemės sklypą tik naudoja pagal jam suteiktas naudojimo sąlygas, todėl UAB „Panevėžio autobusų parkas“ neturi teisės duoti sutikimą. Atsakovo teigimu, Sutikimas dėl inžinierinių tinklų tiesimo, yra išduotas ne pareiškėjui, o UAB „Panevėžio autobusų parkas“.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė argumentus analogiškus argumentams, pateiktiems atsiliepime į pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Byloje sprendžiamas Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui AB „Panevėžio energija“ išduoti statybą leidžiantį dokumentą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas kreipėsi į teismą ir tvirtino, kad statybą leidžiantį dokumentą atsisakyta išduoti nepagrįstai, nes pateikti visi reikiami dokumentai. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatuodamas, kad nebuvo pateiktas teisės aktuose nustatytas sutikimas vykdyti statybos darbus valstybinėje žemėje. Dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas neįvertino skundo argumentų, jog nėra reikalingas gretimų žemės sklypų nuomininkų sutikimas. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad net ir neturint Sklypo valdytojo – NŽT, sutikimo, šilumos trasos tiesimui užtenka ir naudotojo – UAB „Panevėžio autobusų parkas“ sutikimo. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir nurodo, kad naudotojas žemės sklypą tik naudoja pagal jam suteiktas naudojimo sąlygas, todėl UAB „Panevėžio autobusų parkas“ neturi teisės duoti sutikimą.
Įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, bylos faktinių aplinkybių visumą, taikytinų teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Apeliaciniame skunde neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas – AB „Panevėžio energija“ – į atsakovą kreipėsi kaip subjektas, siekiantis įgyvendinti statytojo teisę Statybos įstatymo prasme. Pareiškėjas taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog vadovaujantis Statybos įstatymo (ginčui aktuali 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1842 redakcija) 23 straipsnio 10 dalies 6 punktu, jis turėjo gauti ginčo žemės sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo sutikimą, o pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ (ginčui aktuali 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-937 redakcija) 33.3 punktą, kuriuo grindžiamas Sprendimas – žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą. Byloje ginčas yra iš esmės tik dėl to, ar UAB „Panevėžio autobusų parkas“, kuris ginčo žemės sklypą nuomojasi Nuomos sutarties pagrindu, su pareiškėju pasirašytas Susitarimas bei NŽT UAB „Panevėžio autobusų parkas“ išduotas Sutikimas laikytini pakankamu sutikimu statyboms pareiškėjui nuosavybės teise nepriklausančiame valstybiniame žemės sklype, nurodytų teisės normų prasme.
Teisėjų kolegija pažymi, kad statytojo teisė įgyvendinama įstatymo nustatyta tvarka jam išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Išduodant leidimą statyti statinius vadovaujamasi Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų normomis, kuriuose nustatyti reikalavimai, keliami statybai naudojamam žemės sklypui. Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.
Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje pateikiamas sąrašas dokumentų, kuriuos turi pateikti subjektas, siekiantis gauti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį pritarimą statinio projektui). Tarp tokių dokumentų – žemė sklypo, kuriame planuojamos statybos, ir kuris statytojui nepriklauso nuosavybės teises, savininko, valdytojo ar naudotojo sutikimas (6 p.). STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punkte nustatyta, kad naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype.
Galiojantis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo Projektą ketinama vykdyti ne tik UAB „Panevėžio autobusų parkas“ Nuomos sutartimi nuomojamame valstybiniame žemės sklype, bet ir valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Byloje neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei ir jis patikėjimo teise perduotas valdyti, naudoti ir juo disponuoti NŽT. Taip pat nustatyta, kad teritoriją, kurioje planuojama vykdyti statybas taip pat patikėjimo teise valdo NŽT. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjas dėl sutikimo vykdyti statybas valstybinėje žemėje (tiek UAB „Panevėžio autobusų parkas“ valdomame žemės sklype, tiek ir nesuplanuotoje teritorijoje) į NŽT nesikreipė ir toks sutikimas jam nebuvo išduotas. Byloje nustatyta, kad NŽT sutikimas tiesti inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai buvo išduotas UAB „Panevėžio autobusų parkas“, kuris nagrinėjamoje situacijoje nebus laikomas statytoju Statybos įstatymo prasme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi loginiu teisės aiškinimo metodu, sprendžia, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 6 punkte bei STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punkte nustatytas sutikimas statybai statytojui nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype turi būti išduotas subjektui, kuris planuoja vykdyti statybas – statytojui, nagrinėjamu atveju – pareiškėjui. Atsižvelgus į tai, kad sutikimas nesuplanuotoje valstybinėje žemėje vykdyti ginčo statybas išduotas ne pareiškėjui – statytojui, darytina išvada, kad pareiškėjui nebuvo išduotas būtinas sutikimas vykdyti statybą nesuplanuotoje valstybinėje žemėje, todėl atsakovas, vadovaudamasis STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punktu pagrįstai atsisakė pritarti statybos projektui.
Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nepakanka valstybinės žemės nuomininko sutikimo statyboms. Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 6 punkte bei STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punkte įtvirtintą žemės valdytojo sąvoką pagrįstai atsižvelgė į Žemės įstatymo 2 straipsnio 26 punkte pateiktą žemės valdytojo sąvoką ir teisingai sprendė, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nagrinėjamame teisiniame santykyje nelaikytinas valstybinės žemės valdytoju.
Sprendžiant klausimą, ar UAB „Panevėžio autobusų parkas“ Nuomos sutarties pagrindu naudodamas ginčo valstybinį žemės sklypą turi teisę duoti sutikimą valstybinėje žemėje vykdyti statybas, visų pirma, pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomenės naudai. UAB „Panevėžio autobusų parkas“ kaip nuomininko teisės bei pareigos nustatytos Nuomos sutartyje. Nuomos sutartimi nuomotojas NŽT neperdavė savo, kaip valstybės turtą patikėjimo teise valdančio subjekto, teisės spręsti dėl statybų valstybinėje žemėje. Taip pat nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 punktą, nustatantį, kad jei šiame skyriuje (VIII. Rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai) nurodytus statybą leidžiančius dokumentus privaloma gauti statybai valstybinėje žemėje, – visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą). Byloje ginčo nėra, kad NŽT statyboms UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nuomojamoje valstybinėje žemėje sutikimo pareiškėjui nėra davusi.
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad pareiškėjas atsakovui nepateikė STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punkte nurodyto sutikimo, todėl Sprendimu buvo pagrįstai bei teisėtai atsisakyta pritarti planuojamam Projektui.
Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl skundo teiginių, ar siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą yra būtini kitų žemės sklypo nuomininkų sutikimai. Pažymėtina, kad byloje pateiktu skundu buvo prašoma patikrinti Sprendimo teisėtumą. Sprendime nurodyta, kad atsisakoma pritarti Projektui vadovaujantis STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punktu. Kaip buvo nurodyta, šioje teisės normoje yra nustatytas reikalavimas pateikti žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype – sutikimą. Byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad UAB „Baltijos investicijų grupė“ ir UAB „Lauktuvės jums“ yra kitos Sklypo dalies nuomininkės, todėl tikrinant Sprendimo, priimto STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punkto pagrindu, teisėtumą bei pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos tikrinti, ar nagrinėjamu atveju būtini kitų Sklypo nuomininkų sutikimai, kai Sprendimas, kuriuo atsisakoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nebuvo grindžiamas šia aplinkybe.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.