- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-13
- Bylos Nr.
- e2YT-610-400/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05259-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“
- Suinteresuotas asmuo
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijai
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, pareiškimą suinteresuotam asmeniui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė. Nurodo, kad pareiškėja gavo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pranešimą dėl nekilnojamojo turto: buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pagal ūkinių knygų išrašus matoma nuolatinė gyventojų kaita, šiuo metu butuose gyvenančių ar gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų nėra. Manoma, kad visas daugiabutis namas priklausė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jokie dokumentai dėl butų privatizavimo ar perdavimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą, teisių ir pareigų perėmėjo po reorganizavimo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, balansą, negauti. Nekilnojamojo turto registro duomenimis tik butas Nr. (duomenys neskelbtini) trijų butų name yra privati nuosavybė, pirminis nuosavybės teisės registravimo pagrindas – pirkimo – pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo perduoti savivaldybei, todėl liko valstybės nuosavybė. Minėtas turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą nurodydama, kad jokių interesų į nurodytą nekilnojamąjį turtą neturi, nurodytas nekilnojamasis turtas nėra įtrauktas į bešeimininkio turto sąrašus ir nėra apskaitomas Panevėžio rajono savivaldybės, todėl neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui ir palieka bylą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
3. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės, patikėjimo teisė, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, žymos į minėtus butus nėra registruotos. Panevėžio rajono savivaldybės administracija pranešimuose nurodė, kad gavo informacijos, jog (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name yra trys butai, kurių teisinė nuosavybė neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Seniūnijos duomenimis, visas daugiabutis namas galimai priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tik butas Nr. (duomenys neskelbtini) šiame name yra privati nuosavybė. Pareiškėja, siekdama nustatyti kam nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio mėn. raštu kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialą, valstybės įmonę Registrų centras, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos pateikimo apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jokie duomenys dėl šių būtų privatizavimo ar perdavimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“) balansą, nebuvo gauti.
4. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
5. Pareiškėja, prašydama pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kai nėra tai patvirtinančių dokumentų.
6. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.
7. Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo – priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą. Pareiškime nurodyti butai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau nuosavybės teisės į juos nėra įregistruotos. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1918 metais. Duomenų apie tai, kad butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) šiame name buvo privatizuoti ar perduoti Panevėžio rajono savivaldybei, nėra. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo, valstybės įmonė „Registrų centras“ duomenų apie butų privatizavimą neturi. Taigi nėra jokių dokumentų, susijusių su pareiškime nurodytų butų privatizavimo procedūromis. Visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei.
8. Aptartų aplinkybių ir įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.