Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-08-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-9723-793/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-30
Bylos Nr.
2YT-9723-793/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07265-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Mineikis
Pareiškėjas
A. D.
Suinteresuotas asmuo
V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9723-793/2017Proceso Nr. 2-06-3-07265-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3.; 3.2.7.1.; 3.4.5.19. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis,sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei,dalyvaujant pareiškėjai A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo V. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti svarbiomis, ir atnaujinti terminą palikimui pagal įstatymą priimti po tėvo V. G. mirties. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. G. Po jo mirties pagal įstatymą turtą galėjo paveldėti dukros – pareiškėja A. D. ir V. V. Teigia, jog po tėvo mirties į notarą niekas nesikreipė, kadangi manė, kad tėvas neturėjo jokio turto. Šių metų gegužės mėnesį pareiškėjos mama J. G. pradėjo tvarkyti turimo sodų paskirties žemės sklypo su sodo nameliu duomenis VĮ „Registrų centras“, kurio metu paaiškėjo, jog nepaisant to, kad mama turėjo visus dokumentus, pagrindžiančius tik jai priklausančią nuosavyės teisę į minėtą turtą – dalis žemės sklypo priklauso mirusiam tėvui. Atsižvelgiant į tai, mama kreipėsi į notarą, siekdama susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, tačiau jai buvo paaiškinta, jog praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Kadangi tėvo ir mamos santuoka tėvo mirties metu buvo nutraukta, todėl V. G. turto įpėdiniai yra pareiškėja ir jos sesuo. Nurodo, jog paveldimą turtą sudaro ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teigia, kad buvo įsitikinę, jog visas žemės sklypas priklauso mamai J. G., o apie tai, kad dalis minėto sklypo priklauso tėvui, sužinojo tik 2017 m. gegužės 2 d. (b. l. 21-22).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad po tėvo mirties į notarą niekas nesikreipė, kadangi manė, jog tėvas neturėjo jokio turto. Teigia, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl teisinio neišprusimo. Pažymėjo, jog neturi jokių pretenzijų į paveldimą turtą ir neprieštarauja, kad jį priimtų sesuo A. D. (b. l. 15, 36).

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. D. iš esmės patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes, nurodydama, jog manė, kad tėvas neturėjo jokio turto. Terminas palikimui priimti praleistas dėl teisinio neišprusimo. Nurodė, jog tokia situacija susidarė dėl to, kad mama J. G. ištuokos liudijimą išsiėmė 1997 metais, kai tuo tarpu, santuoka tarp V. G. ir J. G. nutraukta 1988 metais. Prašė pareiškimą tenkinti – atnaujinti terminą palikimui priimti ir jį pratęsti.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo V. V. Gautas prašymas nagrinėti bylą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. D. ir suinteresuoto asmens V. V. tėvas V. G. (b. l. 5, 6). Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. 2017 m. birželio 20 d. raštas Nr. 2017/06/20-2 patvirtina, kad nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2017 m. birželio 20 d. paveldėjimo byla po V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), nebuvo užvesta (b. l. 23). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1988 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3232/1988 m. nutraukta pareiškėjos tėvų J. G. ir V. G. santuoka (b. l. 14). Ištuokos liudijimas išduotas 1997 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 3). 1994 m. kovo 12 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartimi J. G. įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą Nr. 235, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Iš 1994 m. kovo 21 d. pažymos apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valsybinio žemės kadastro duomenų registre matyti, kad J. G. yra žemės sklypo, essančio (duomenys neskelbtini) savininkė (b. l. 11).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Pažymėtina, jog nutraukiant pareiškėjos tėvų J. G. ir V. G. santuoką (1988 m.) galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), kurio 40 straipsnis nustatė, jog santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, nors pareiškėjos tėvai išsituokė 1988 m. gruodžio 2 d., tačiau realiai santuoka laikytina pasibaigusia ir santuokos nutraukimo pasekmės taikytinos nuo 1997 m. rugpjūčio 8 d., kadangi tik tada buvo padarytas įrašas metrikacijos įstaigoje apie V. G. ir J. G. santuokos nutraukimą. Atsižvegiant į tai, nors J. G. aptariamą žemės sklypą įsigijo 1994 m. kovo 12 d. tačiau šio turto ½ dalis priklauso ir mirusiam pareiškėjos tėvui V. G. Pareiškėjos teigimu, ir ji, jos sesuo V. V. bei mama J. G. manė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso tik J. G., tuo tarpu, po tėvo V. G. mirties (duomenys neskelbtini) niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi buvo įsitikinę, kad V. G. jokio turto neturėjo. Pareiškėjos mamai 2017 m. gegužės mėn. pradėjus tvarkyti dokumentus VĮ „Registrų centras“ dėl aptariamo žemės sklypo, A. D. tapo žinoma, kad ½ dalis turto priklauso mirusiam tėvui V. G. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai sužinojus apie mirusiam tėvui priklausančio turto dalį, ji nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino A. D., apie tėvui priklausančią turto dalį sužinojo 2017 m. gegužės mėn., ir iškart pradėjo ruošti reikiamus dokumentus, kreipėsi į teisininką, kuris jau 2017 m. gegužės 20 d. parengė pareiškimą del termino palikimui priimti atnaujinimo, o pats pareiškimas teisme gautas 2017 m. gegužės 24 d.

Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo iš bylos duomenų nenustatyta, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir interesus – kita įpėdinė (pareiškėjos sesuo V. V.) yra nurodžiusi, jog neturi jokių pretenzijų į aptariamą turtą ir nepreištarauja, kad jį priimtų sesuo A. D. Nors terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei keturis metus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius jos nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais darytina išvada, jog pareiškėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos objektyviomis ir svarbiomis, todėl yra pagrindas pareiškimą tenkinti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja, todėl pareiškėjos A. D. pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po V. G. mirties, priimti atnaujintinas ir pratęstinas vieną mėnesį, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam (duomenys neskelbtini) po palikėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priimti, ir pratęsti terminą palikimui priimti vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Petras Mineikis