Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovams M. J., M. J., Z. J., su trečiaisiais asmenimis VĮ Registrų centras, Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, S. R. dėl pripažinimo teisės vykdyti žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimą viešame registre be bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose 2020m. buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr.e2-9348-322/2020 pagal ieškovo D. R. ieškinį dėl nekilnojamojo turto (pastatų ir žemės namų valdos), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. Bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl atsakovų nenoro dalyvauti procese ir savo, kaip turto savininkų, pareigų nevykdymo. A. J. yra miręs prieš (duomenys neskelbtini) metų. A. J. iki mirties nebuvo įregistravęs ištuokos, todėl jo sutuoktinė Z. J. pagal LR santuokos ir šeimos kodekso 21-23str. nuostatas ginčo turtą turėjo su vyru bendrosios jungtinės nuosavybes teisėmis. Iki šios dienos ji po vyro mirties nėra išsiėmusi nuosavybės teisės liudijimų į pergyvenusio sutuoktinio dalį. Jų vaikai M. ir M. J. yra priėmę tėvo palikimų, tačiau nėra paėmę paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą. Mirus nekilnojamojo turto bendraturčiui A. J., jo įpėdiniams ir sutuoktinei neišviešinus nuosavybės teisių viešame registre, yra apsunkinami bendraturčių tarpusavio santykiai dėl turto naudojimosi tvarkos, kai reikia gauti bendraturčių sutikimą.

Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2A-76-440/2022 2022-02-07 priėmė nutartį, kurios 38, 49 punktuose nurodyti į bylų pateiktų turto naudojimosi planų trūkumai. Žemės sklypo bendraturčiai neturi Viešame registre įregistruoto namų valdos žemės sklypo geodezinio plano. Vienas ieškovas, be bendraturčių sutikimo, negali to padaryti. Pagal Šiaulių apygardos teismo minėtą nutartį prieš rengiant žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą reikia nustatyti šalims priklausančio žemės sklypo koordinates pagal Lietuvos koordinačių sistemą (duomenys neskelbtini). Ieškovo užsakymus matininkas suformavo geodezinį žemės sklypo planą pagal dabartinius teisės aktų reikalavimus. Atliekant bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtinas visų bendraturčių sutikimas. Bendraturčių be teisinio pagrindo neduodamas sutikimas atlikti kadastrinius matavimus (pasirašyti kadastrinių matavimų byloje) gali būti vertinamas kaip to siekiančio bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo nepagrįstas suvaržymas. Atsakovai nesiima jokių veiksmų dėl paveldėjimo bylos užbaigimo. Dėl bendraturčių neveikimo nėra įregistruoti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai, ieškovas negali kitoje byloje teismui teikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą. Atsakovai niekada neginčijo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių ir jų priedų (žemės planų). Ieškovui perkant pastatų dalį ir žemės sklypą, notarei buvo paduoti buvusios savininkės G. M. turto nuosavybės dokumentai bei jos namų valdos įsigijimo žemės planas su žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Nekilo jokių abejonių dėl bendraturčiams priklausančios žemės sklypo ribų.

Atsakovas M. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Parengiamojo teismo posėdžio 2023-02-13 metu jis iš esmės sutiko su žemės sklypo išorinėmis ribomis, kėlė klausimus dėl naudojimosi tvarkos, neišsakė aiškių prieštaravimų dėl ieškinio.

Atsakovė Z. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Jai ieškinys su priedais asmeniškai buvo įteikti 2022-12-03. Ji nepranešė apie dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, todėl apie teismo posėdžius jai pranešta paskutiniu teismui žinomu adresu ir procesiniai dokumentai laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnis).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Žemės sklypų kadastro nustatymo darbus atlieka kvalifikaciją turintys asmenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojamus dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.

Kadastro nuostatų 15 punkte yra nustatyti atvejai, kada atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Todėl, vadovaujantis Kadastro nuostatų 15.5 papunkčiu, žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.

Vadovaujantis Kadastro nuostatų 15.6 papunkčiu, žemės sklypo kadastriniai matavimai taip pat atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant (bet kada). Paminėtos Kadastro nuostatų 15.5 papunkčio nuostatos įrodo, kad neparengus naujų žemės sklypo kadastrinių matavimų, ieškovas neturėtų galimybės įregistruoti naujai pastatytų ar rekonstruotų statinių tuo atveju, jei Žemės sklypo užstatymas yra pasikeitęs. Kadastro nuostatų 32.1.1.4 papunktyje nustatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai). Kadastro nuostatų 67 punkte nustatyta, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams. Žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), matyti, kad 0,0613 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui D. R. ir A. J.. D. R. (duomenys neskelbtini)M. ir M. M. A. J. nuosavybės teisė įregistruota 1995-03-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo gauti dokumentai apie A. J. valstybinės žemės sklypo pirkimą įrodo, kad G. M. ir A. J. iš valstybės pirko po 0,03065 ha žemės adresu (duomenys neskelbtini). Bendras žemės sklypo plotas 0,0613 ha. Prie žemės įgijimo dokumentų yra pridėtas 1993 metų A. J. namų valdos žemės sklypo ribų planas, nurodytas bendras sklypo plotas 613 m².

Testamentų registro išrašas įrodo, kad A. J. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė M. J., (duomenys neskelbtini) dieną palikimą priėmė M. J.. Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. A. 2022-06-22 dienos rašte nurodyta, kad A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmėm sūnūs M. J. ir M. J.. Nekilnojamąjį turtą A. J. įgijo santuokoje su Z. J., tokiu būdu turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (SŠK 21 straipsnis). Tarp A. J. ir jo sutuoktinės turtas nepadalintas ir teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo neįregistruotas, todėl pirmiausia turi būti išspręstas nuosavybės teisės liudijimo į santuokoje sugyventą turtą išdavimo klausimas. Iš minėtų dokumentų ir šalių pasisakymų teismo posėdžio metu matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų atsakovai pas notarą nesusitvarkė nuosavybės teisės ir paveldėjimo dokumentų. Byloje nekyla ginčas, kad po A. J. mirties jo žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovams M. J., M. J., sutuoktinei Z. J..

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2021-11-05 dienos sprendimo civilinėje byloje e2-164-322/2021 ir Šiaulių apygardos teismo 2022-02-07 nutarties matyti, kad tarp D. R. ir M. bei M. J. yra kilęs ir teisme nagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Šalys nurodo, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra A. J. pastatytas ir dar neįregistruotas garažas.

Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-680/2013).

Iš šios ir kitos civilinės bylos Nr. e2-45-446/2023 medžiagos ir šakių pasisakymų matyti, kad šalys ilgą nesutaria jokiais bendro turto naudojimosi klausimais, atsakovai toliau netvarko ir neišviešina savo nuosavybės teisių.

Remiantis nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5 punktas nustato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje atliekami, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.

Kaip aptarta anksčiau, šalims priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra pastatytas garažas, bendraturčiai siekia nustatyti nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką, todėl remiantis paminėtu reglamentavimu yra būtina atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovas yra pateikęs teismui 2022-06-27 d. matininko A. T. parengtą žemės sklypo planą, pateikęs kadastrinių matavimų bylą. Atsakovas M. J. neginčija sklypo išorinių ribų, su jomis sutinka. Jis taip pat sutinka, kad šiame plane yra teisingai pažymėti žemės sklype faktiškai esantys statiniai. Atsakovas M. J. parengiamojo teismo posėdžio metu taip pat teigė sutinkantis su žemės sklypo išorinėmis ribomis. Atsakovė Z. J. visiškai nesidomi bylos nagrinėjimu, nėra išsakiusi jokių prieštaravimų dėl naujų kadastrinių matavimų.

Palyginus 2022-06-27 d. matininko A. T. parengtą žemės sklypo planą su A. J. namų valdos žemės sklypo ribų planais, kurie datuoti 1993, 1995m, matyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas sutampa – 613 m², išorinių ribų ilgiai skiriasi labai nežymiai (pvz. 3cm).

Kaip minėta naujas žemės sklypo planas ieškovo D. R. iniciatyva parengtas 2022-06-27, t. y. jau praėjo ilgas laikas, kai atsakovai galėjo susipažinti su visais dokumentais, tačiau jie kelia tam tikras abejones, nori pakartotinai, savarankiškai su savo matininku pamatuoti žemės sklypo ribas, tačiau jokių konkrečių veiksmų neatlieka. Toks elgesys negali būti vertinamas, kaip atitinkantis bendraturčių bendradarbiavimo principą. Teismo vertinimu, kadastrinių matavimų derinimas tarp bendraturčių negali trukti neribotą laiką, nes be šio veiksmo negalima atlikti kitų veiksmų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir kt. Itin ilgas atsakovų neveikimas, iš esmės nenurodant nesutikimo motyvų kenkia kito bendraturčio interesams.

Teismas sprendžia, kad siekiant nustatyti nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką, esant pastatytam, neįregistruotam pastatui bendrame žemės sklype, yra būtina atlikti naujus kadastrinius matavimus, tuo tikslu ieškovas yra pateikęs 2022-06-27 matininko A. T. parengtą žemės sklypo planą, sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, o atsakovai dėl sklypo ribų neprieštarauja, tačiau jokių veiksmų neatlieka, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį ir pripažinti ieškovui D. R. teisę be atsakovų sutikimo įregistruoti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir ieškovo vardu įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), pakeistus nustatytus kadastro duomenis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl žemės sklypo naujų kadastrinių matavimų įregistravimo ir nėra sprendžiama dėl naudojimosi tvarkos turtu nustatymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nors atsakovas M. J. teismo posėdžio metu su ieškiniu iš esmės sutinka, tačiau jis ir kiti atsakovai labai ilgą laiką nebendradarbiauja su ieškovu dėl bendro nekilnojamojo turto objekto valdymo, jie netvarko net savo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, dėl atsakovų neveikimo arba prieštaravimų ieškovas turėjo užvesti naują civilinę bylą, turėjo išlaidų, todėl jos yra priteistinos lygiomis dalimis iš visų trijų atsakovų. Pateikiant ieškinį ieškovas sumokėjo 101 Eur žyminį mokestį, 2023-02-21 pateiktas kvitas ir sąskaita – faktūra, kad ieškovas turėjo 300 Eur išlaidas advokato pagalbai. Iš viso ieškovas patyrė 401 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios, tenkinant ieškinį, iš trijų atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 133,67 Eur

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 28,88 Eur, ši suma priteistina valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 9,63 Eur. (CPK 96 straipsnio 2 dalis ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-274 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), teisę be atsakovų M. J., M. J., Z. J. sutikimo įregistruoti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir D. R. vardu įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), pakeistus nustatytus kadastro duomenis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Priteisti iš atsakovo M. J. ieškovui D. R. 133,67 Eur. (vieno šimto trisdešimt trijų eurų 67ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. J. ieškovui D. R. 133,67 Eur. (vieno šimto trisdešimt trijų eurų 67ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės Z. J. ieškovui D. R. 133,67 Eur. (vieno šimto trisdešimt trijų eurų 67ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. J. valstybei 9,63 (devynių eurų 63 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.

Priteisti iš atsakovo M. J. valstybei 9,63 (devynių eurų 63 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.

Priteisti iš atsakovės Z. J. valstybei 9,63 (devynių eurų 63 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.