- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-09
- Bylos Nr.
- A-662-1434-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00031-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Atsakovas
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Regina Šeperienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. B. skundu (b. l. 4-6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. S1-6777 ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 52-IL-763 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodė, kad Sprendimu buvo panaikintas leidimas Nr. 525 laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus. Tvirtino, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą panaikinti išduotą leidimą, taikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją, kuri įsigaliojo tik nuo 2008 m. birželio 5 d. Šioje įstatymo redakcijoje, pareiškėjo teigimu, nustatyti griežtesni reikalavimai, susiję su asmenų pripažinimu nepriekaištingos reputacijos asmenimis, todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas, spręsdamas leidimo panaikinimo klausimą, padarė teisės normų aiškinimo bei taikymo klaidą, pažeisdamas konstitucinį principą lex retro non agit.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 28-29) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo manymu, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu leidimas R. B. laikyti ginklus panaikintas pagrįstai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 14-15) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 7 d. pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 6 mėnesių laisvės apribojimą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu skundą tenkino ir Sprendimą panaikino.
Nurodė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, vadovavosi nurodyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nešioti ir laikyti ginklą panaikinamas, atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punktą numatytoms sąlygoms, taip pat šios įstatymo redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, pagal kurias nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, nuteistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą (išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte) ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 3 metai.
Paaiškino, kad baudžiamojoje ir administracinėje teisės šakose yra įtvirtinta protingumo ir humanizmo principais grindžiama taisyklė, pagal kurią įstatymai gali turėti grįžtamąją (atgalinio veikimo) galią už veiksmus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, tačiau tik tuo atveju, kai toks įstatymas pagerina subjektų padėtį. Nurodė, kad ginčo atveju leidimo laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus panaikinimas pagal naująją įstatymo redakciją sukelia žymiai negatyvesnio pobūdžio pasekmes pareiškėjui, todėl kaip sankcija, galėjo būti taikoma tik tokia apimtimi, kokia galiojo teisės pažeidimo padarymo metu. Pabrėžė, kad leidimo laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą panaikinimas nėra administracinės nuobaudos rūšis, įtvirtinta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 straipsnyje, bet ji iš esmės atitinka šiame kodekse įtvirtintą administracinės nuobaudos rūšį - specialiosios teisės atėmimą. Darė išvadą, kad tokiai sankcijai, kuri buvo pritaikyta pareiškėjui pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, visais atvejais galėjo būti taikomos nuostatos, kurios savo turiniu yra švelnesnės. Akcentavo, kad draudžiama taikyti asmeniui griežtesnę sankciją nei nustatyta įstatyme, galiojusiame veikos padarymo metu.
Nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nuosprendis patvirtina, jog R. B. buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas šešiems mėnesiams. Įvykus tokiam juridiniam faktui, atsakovas pareiškėjo atžvilgiu netaikė tuo metu galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų, susijusių su šaunamojo ginklo panaikinimu. Tik 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimu buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus. Darė išvadą, kad ginčo atveju taikytame akte esant numatytai griežtesnei atsakomybei, jis neturėjo atgalinio veikimo galios ir negalėjo būti taikomas pareiškėjui, nes aplinkybės, dėl kurių naujojoje redakcijoje numatyti apribojimai galėtų būti taikomi, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ir pagal ankstesnę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją pareiškėjui taip pat būtų panaikintas leidimas, sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą neįtakoja, nes pritaikius galiojusią įstatymo redakciją, pritaikytų poveikio priemonių sukeltos teisinės pasekmės būtų žymiai lengvesnės.
III.
Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu (b. l. 60-61) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
Mano, kad nagrinėjamu atveju konstitucinis principas lex retro non agit neturėtų būti taikomas. Paaiškina, kad R. B. Alytaus rajono apylinkės teismo buvo nuteistas 2006 m. lapkričio 7 d. pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Sutinka, kad pareiškėjas buvo nuteistas iki įstatymo pataisos įsigaliojimo dienos, tačiau atkreipia dėmesį, kad Institucija administracinę procedūrą dėl R. B. leidimo laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus pradėjo 2009 m. lapkričio 19 d. Ši procedūra (tyrimas) buvo pradėtas 2009 m. lapkričio 11 d. pagal paties pareiškėjo prašymą. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikoje, kai R. B. kreipėsi į Instituciją dėl leidimo, jau galiojo 2007 m. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija ir ji turėjo būti žinoma pareiškėjui. Daro išvadą, kad R. B. turėjo būti žinomas ir jo teisinis statusas atsiradus įstatymo papildymui. Mano, kad konstitucinį principą lex retro non agit būtų galima taikyti jeigu pareiškėjas dėl leidimo į Instituciją būtų kreipęsis iki 2008 m. birželio 4 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 52-IL-763, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas Nr. 525 laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą Institucijos Sprendimą panaikino, kadangi konstatavo, jog priimant Sprendimą buvo taikyta ne ta teisės akto redakcija, taip pažeidžiant bendruosius teisės aktų galiojimo laike principus.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus panaikintas remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, jog leidimas nešioti ir laikyti ginklą panaikinamas, atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punktą numatytoms sąlygoms, taip pat šios įstatymo redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, nuteistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą (išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte) ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 3 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtu įstatymu inter alia buvo pakeista anksčiau galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcija (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcija), kurio 2 dalies 2 punkte buvo nustatyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, teistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Vertinant paminėtų įstatymo nuostatų turinį galima teigti, jog priėmus vėlesnę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakciją ir naujai apibrėžus asmenis, kurie nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, iš esmės buvo sugriežtinti apribojimai asmenims, turintiems leidimus laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus, kadangi remiantis naująja įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija, asmuo nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo dar 3 metus buvo laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos asmeniui keliamų reikalavimų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, tuo metu galiojant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2002 m. sausio 15 d. redakcijai. Pažymėtina, kad Institucija, vertindama ar pareiškėjas atitinka nepriekaištingos reputacijos asmeniui keliamus reikalavimus, ir priimdama 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus, vadovavosi jau naujai įsigaliojusia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2007 m. gruodžio 4 d. redakcija. Pareiškėjas su atsakovo Sprendimu nesutiko ir manė, jog vadovaudamasi naujoje Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijoje nustatytais griežtesniais reikalavimais, susijusiais su asmenų pripažinimu nepriekaištingos reputacijos asmenimis, bei priimdama ginčijamą sprendimą, Institucija pažeidė konstitucinį principą lex retro non agit ir padarė teisės normų aiškinimo bei taikymo klaidą. Taigi, byloje iš esmės kilo teisės aktų galiojimo laike klausimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog galioja tik paskelbti įstatymai. Ši Konstitucijos nuostata reiškia, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti. Oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik tam, kad įstatymai įsigaliotų, bet ir kad teisinių santykių subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų. Demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų.
Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje taip pat atsispindi teisės principas lex retro non agit. Tai svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu laike, pagal kurį įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipta į ateitį. Remiantis minėtu principu, negalima iš asmens reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurių nebuvo jam darant veiką ir todėl negalėjus žinoti būsimų reikalavimų. Taigi, įstatymai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas, svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Priešingu atveju pats įstatymas netektų autoriteto ir tai kliudytų nustatyti stabilią teisinę tvarką. Juose išreikštos teisės normos reguliuoja tik tuos visuomeninius santykius, kurie atsirado įsigaliojus norminiam aktui (BK 3 ir 7 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas l994 m. balandžio 21 d. nutarime yra pripažinęs, kad retroaktyvaus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas neigiamai paveiktų asmens teises. Jis įsibrautų į galiojusio įstatymo reguliavimo sritį ir pakeistų galiojusio įstatymo nustatytas asmens teises ir pareigas. Todėl atsirastų teisinių padarinių, kurie galėtų būti palankūs vienai santykio šaliai, bet nepalankūs kitai.
Pabrėžtina, jog teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais. Išimtis tėra baudžiamoji ir administracinė atsakomybė – čia įstatymas galioja atgal tik dviem atvejais, kai panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pabrėžęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Minėti atvejai vardijami Baudžiamojo kodekso 7 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, sušvelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis teisinę padėtį asmens, padariusio nusikalstamą veiką, turi grįžtamąją galią. Taip pat yra administracinės atsakomybės atveju, kur Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog aktai, švelninantys arba panaikinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, galioja atgal, t. y. taikomi ir prieš šių aktų išleidimą padarytiems teisės pažeidimams. Iš paminėto seka išvada, jog jeigu negaliotų atgal veikos baudžiamumą naikinantis ar bausmę švelninantis įstatymas, tai reikštų visuomenei nepavojingos ar mažiau pavojingos veikos prilyginimą pavojingesnei. Darytina prielaida, kad kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties.
Vertinant tai, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl leidimo laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus panaikinimo, vadovavosi naujai įsigaliojusia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcija, konstatuotina, jog buvo pažeistas lex retro non agit principas, kadangi naujos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijos nuostatos, įtvirtinusios griežtesnius reikalavimus nepriekaištingos reputacijos asmens statusui pripažinti, kartu faktiškai pabloginusios pareiškėjo teisinę padėtį lyginant su ankstesne įstatymo redakcija, buvo pritaikytos dar iki jų įsigaliojimo atsiradusioms aplinkybėms.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog administracinė procedūra (tyrimas) dėl R. B. leidimo laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus buvo pradėta 2009 m. lapkričio 11 d. pagal paties pareiškėjo prašymą, todėl mano, kad nuo 2008 m. birželio 4 d. įsigaliojusi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija buvo taikyta pagrįstai. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovo argumentu nesutinka. Iš byloje esančio Institucijos Sprendimo (b. l. 19) matyti, jog sprendžiant klausimą dėl leidimo laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus perregistravimo vertinta tai, jog pareiškėjas 2006 m. lapkričio 7 d. buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau nustatant ar pareiškėjas atitinka nepriekaištingos reputacijos asmeniui keliamus reikalavimus taikyta ne veikos padarymo metu galiojusi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija, o prašymo perrašyti leidimą laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus metu galiojusi įstatymo redakcija. Iš paminėto seka, jog griežtesnius reikalavimus nustačiusio įstatymo nuostatos pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikytos neatsižvelgiant į tai, jog leidimo laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus suteikimui, perregistravimui ar panaikinimui svarbios aplinkybės susiklostė dar iki naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Institucijos Sprendimą, kaip priimtą pažeidžiant draudimą taikyti asmeniui griežtesnius reikalavimus nei nustatyta įstatyme, galiojusiame veikos padarymo metu.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas netenkinamas.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.