Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. N. ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, pareikštą atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2 307 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. J. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Autoįvykis įvyko ieškovui važiuojant pagrindiniu keliu, kai į jo automobilio šoną atsitrenkė šalutiniu keliu važiavęs automobilis, vairuojamas E. J.. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, todėl vairuotojai supildė eismo įvykio deklaraciją, kaltę dėl eismo įvykio prisiėmė E. J.. Paaiškina, kad įvykus eismo įvykiui, ieškovas kreipėsi į E. J. draudiką akcinę bendrovę „Lietuvos draudimas“, kuri nustatė, kad ieškovo automobilio (duomenys neskelbtini) likutinė vertė – 2 307 Eur. Pažymi, kad visą atsakovės reikalaujamą medžiagą, susijusią su eismo įvykiu, ieškovas yra pateikęs atsakovei, taip pat nurodo, kad iki 2021 m. lapkričio 16 d. su atsakove dėl eismo įvykio bendravo ir jį sukėlęs asmuo E. J., kuris (duomenys neskelbtini). mirė. Paaiškina, kad 2023 m. kovo 31 d. atsakovė pranešimu informavo ieškovą, kad draudimo išmokos nemokės, nes ieškovo nurodomos įvykio aplinkybės neatitinka automobilių sugadinimo pobūdžio – iš tikrųjų buvo atsitrenkta į stovintį automobilį. Ieškovui paprašius pateikti draudimo bylos kopiją, ieškovui nebuvo pateikta jokių ekspertizės aktų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes. Ieškovo manymu, tokia atsakovės išvada yra deklaratyvi ir nėra svarus pagrindas nemokėti draudimo išmokos.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ buvo E. J. vairuotos transporto priemonės draudikė, todėl atsakovė, gavusi informaciją apie įvykį, pradėjo žalos Nr. (duomenys neskelbtini) administravimą. Dėl pateiktų aplinkybių realumo kilo abejonių, todėl žala buvo perduota tolimesniam tyrimui žalų tyrimo ekspertui R. L., kuris, įvertinęs eismo įvykio metu atsiradusius automobilių sugadinimus, nustatė, kad automobiliai buvo sugadinti kitomis nei nurodyta aplinkybėmis. Ekspertas konstatavo, kad statinis pėdsakų pobūdis, deformacijų gylis nurodo, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas apie 20 km/h greičiu, atsitrenkė į stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o susidūrimo metu tarp automobilių išilginių ašių buvo apie 100 laipsnių kampas. Tai, kad sutampa sugadinimų aukščiai, nurodo į tai, kad prieš smūgį automobilis (duomenys neskelbtini) nebuvo stabdomas, nes intensyviai stabdomo automobilio priekinė dalis nusvyra žemyn apie 10 cm atstumu. Atsakovė, atsižvelgdama į eismo įvykio deklaracijoje nurodytus duomenis, taip pat ieškovo (duomenys neskelbtini). ir E. J. (duomenys neskelbtini) eismo įvykių aplinkybių pranešimų protokoluose nurodytas aplinkybes ir visą žalos administravimo metu surinktą informaciją, pripažino įvykį nedraudžiamuoju, dėl ko draudimo išmoka nėra mokama, ir 2022 m. kovo 31 d. apie tai informavo ieškovą. Paaiškina, kad įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju, nes šiuo atveju nėra aišku, kuriam iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų kyla civilinė atsakomybė. Pažymi, jog apie E. J. mirtį jai nebuvo žinoma, o tai, kad ekspertinis tyrimas nebuvo įformintas atskiru dokumentu, šiuo atveju nėra reikšminga, nes tyrimas buvo atliktas, išvada pagrįsta specialiomis ekspertinėmis žiniomis. Atsakovės nuomone, turėtų duomenų apie įvykį užteko atlikti ekspertiniam tyrimui ir prieiti prie pagrįstos išvados.

Dublike ieškovas laikosi tokios pačios pozicijos, kaip ir ieškinyje. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai remiasi savo darbuotojo žalų tyrimo eksperto R. L. 2022 m. spalio 17 d. ekspertine pažyma, nes į bylą nepateiktas eksperto išsilavinimą patvirtinantis dokumentas. Nurodo, kad minėto eksperto išvados (pažymos) nagrinėjamose civilinėse bylose neretai nepasitvirtina, pažyma pateikta tik po bylos iškėlime teisme dienos, o atsakovės atsisakymas mokėti ieškovui draudimo išmoką nebuvo paremtas ekspertine pažyma. Atkreipia dėmesį, jog 2022 m. spalio 30 d. eksperto siųstame elektroniniame laiške kitam atsakovės darbuotojui viena iš priežasčių nemokėti išmokos nurodoma tai, kad „kaltininkas neteikia informacijos apie automobilių padėtis po autoįvykio“, kas, ieškovo nuomone, suponuoja tai, kad ekspertui neužteko duomenų pateikti objektyvią ir pagrįstą ekspertinę išvadą. Pažymi, kad sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, specialiais prietaisais neišmatuotas greitis turi būti vertinamas subjektyviai. Nurodo, kad ekspertas nesiaiškino, ar įvykio metu automobilis buvo pakrautas ar ne, kas turi įtakos automobiliui svyrant žemyn stabdymo momentu, taip pat, ieškovo nuomone, ekspertas nevertino ir to, kad prieš susiduriant automobiliams kaltininkui supratus, kad susidūrimas yra neišvengiamas, jis bandydamas save kuo labiau apsaugoti prieš pat susidūrimą atleido stabdžio pedalą. Nurodo, kad po to, kai atsakovei buvo pranešta apie eismo įvykį, ji nesiėmė būtinų veiksmų – neapžiūrėjimo eismo įvykyje dalyvavusio (duomenys neskelbtini), nenuvyko į įvykio vietą, nesiaiškino dėl automobilių padėčių po susidūrimo, neatliko eismo įvykio vietos kelių dangų aukščių ir/ar nuolydžių ar kitų matavimų, taip pat leido ieškovui utilizuoti minėtą (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, vien tai, kad automobilis į sankryžą įvažiavo statesniu kampu nei, eksperto nuomone, turėjo įvažiuoti, kad įvykis būtų draudiminis, neįrodo, kad automobilis judėjo nenatūraliai ar kad įvykio dalyviai nurodė klaidingas aplinkybes. Ieškovo nuomone, eksperto pažyma yra parengta remiantis tik subjektyviais eismo įvykio dalyvių paaiškinimais. Eismo įvykis įvyko ne nuošalioje vietoje, o (duomenys neskelbtini) darbo dienos rytą, kuomet vyko intensyvus eismas, eismo įvykio dalyviai nėra pažįstami ar susiję asmenys, yra atsitiktiniai eismo dalyviai, policija nebuvo kviesta, nes nebuvo tam jokio įstatyminio pagrindo, eismo įvykio dalyviai sutarė tiek dėl eismo įvykio aplinkybių, tiek dėl kaltės.

Triplike atsakovė nesutinka su dublike išvardintais argumentais. Nurodo, kad nėra pagrindo abejoti eksperto R. L. išvada, nes jam teismo tyrimo eksperto kvalifikacija buvo suteikta dar prieš įsidarbinant pas atsakovę. Ieškovės dublike nurodytose bylose, kaip teigia atsakovė, nebuvo paneigtos eksperto išvados, skyrėsi tik jų vertinimas teisine prasme. Atsakovės teigimu, kiekviena pateikta ekspertinė išvada privalo būti vertinama ad hoc objektyviai, įvertinant būtent sprendžiamos bylos faktines aplinkybes ir nustatytas išvadas. Pažymi, kad ieškovo minimame eksperto laiške, dar prieš surašant 2023 m. spalio 17 d. ekspertinę išvadą, jau buvo nurodyta, kad „nukentėjusio nurodomos aplinkybės neatitinka automobilių sugadinimo pobūdžio – iš tikrųjų buvo atsitrenkta į stovintį automobilį“, kas liudija, kad atsakovei pakako informacijos ir duomenų nustatyti, jog skyrėsi ne vien (duomenys neskelbtini) automobilio greitis, bet ir buvo atsitrenkta į stovintį, o ne važiuojantį automobilį. Tokios aplinkybės skiriasi nuo eismo įvykio dalyvių nurodytų aplinkybių. Akcentuoja, kad toks nukrypimas nuo realių aplinkybių negali būti laikomas tiesiog klydimu, nes yra aiškus skirtumas tarp automobilio, važiuojančio 45 km/h greičiu ir stovinčio automobilio. Nurodo, jog duomenų prieiti prie pagrįstos išvados pakako, nes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) markės automobilių yra daug, jų dydžiai, charakteristikos, parametrai yra žinomi, susidūrimo pėdsakai ant automobilių fotonuotraukose užfiksuoti kokybiškai, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo apžiūrėti automobilius gyvai. Gyvas automobilių apžiūrėjimas, atsakovės teigimu, niekaip nepakeistų išvados, nes būtent iš fotonuotraukų yra vertinamas objektyvus eismo įvykio mechanizmas. Atsakovės teigimu, automobilio pasvirimo kampas nepriklauso nuo to, ar automobilis pakrautas, ar ne (stabdymo metu susidaro sukimo momentas, kurio ašis statmena automobilio išilginei ašiai, nepriklausomai nuo pakrovimo). Atsakovės teigimu, vien ekspertinėje pažymoje padarytos išvados paneigia eismo įvykio dalyvių paaiškinimus. Pažymi, kad metu, kuriuo įvyko eismo įvykis, tikrai negalėjo būti tokio intensyvaus eismo, kaip mini ieškovas. Pabrėžia, kad jei eismo įvykio dalyviai būtų nurodę, kad (duomenys neskelbtini) važiavo daug mažesniu greičiu, o (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų stovėjo viduryje kelio, atsakovei iškart būtų kilęs klausimas dėl civilinės atsakomybės, tačiau dalyviai, atsakovės nuomone, neįvertino, kad tokios aplinkybės gali būti įvertintos ir iš automobiliams padarytų sugadinimų.

Ieškovas, jo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad eismo įvykis įvyko ryte, judrioje gatvėje (miestelio pagrindinė gatvė); ieškovui važiuojant pagrindiniu keliu iš šalutinio kelio tiesiog išlindo automobilis ir įvažiavo į ieškovo važiuojamąją dalį; artėdamas prie sankryžos ieškovas matė atvažiuojantį automobilį, tačiau tikėjosi, kad šis sustos; kelias toje vietoje sukasi į dešinę, o šalutinis kelias taip pat eina ne tiesiai, todėl reikia sustoti ir būtinai apsidairyti, tačiau tas automobilis nestojo; artėjant susidūrimo momentu ieškovas dar bandė išvengti autoįvykio, sukdamas vairą į priešingą pusę, tačiau pats tiksliai kokius veiksmus atliko neatsimena, nes viskas vyko labai greitai; po susidūrimo ieškovas dar pavažiavo galimai 10 metrų į priekį ir sustojo šalikelėje; po to ieškovas teigė, kad sustojo iš karto, kai pajuto smūgį, kurio metu jo automobilis buvo išmuštas iš važiuojamosios trajektorijos, tačiau ieškovui pavyko išlaviruoti ir į nieką neatsitrenkti, už kiek tiksliai sustojo ieškovas niekas nematavo; smūgio metu iššovė oro pagalvės, tačiau ieškovo automobilis toliau veikė ir su juo buvo galima važiuoti; ieškovas tiksliai nežino, koks galėjo būti jo važiavimo greitis, tačiau teigia, jog galėjo būti apie 40 km/h; po įvykio ieškovas išlipo iš automobilio pro savo dureles ir pasiteiravo, ar viskas gerai kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojo, kuris, ieškovo teigimu, iškart atsiprašė ir prisiėmė kaltę, tada eismo įvykio dalyviai apžiūrėjo automobilius ir supildė deklaracijas; ieškovo teigimu, deklaracijas pildė kaltininkas, kas tiksliai braižė schemas nepamena, posėdžio metu parodžius deklaracijas, ieškovas nurodė, kad viena supildyta ne jo, o kita jo; supildžius deklaracijas dalyviai pasitraukė iš įvykio vietos, nes gatvė buvo judri, vėliau ieškovo paklausus, ar kaltininko automobilis eismui trukdė, ieškovo nurodė, kad pro jį autobusas pravažiavo; oro sąlygos buvo ne kokios, lietus, šlapia kelio danga; liudininkų tuo metu tikrai buvo, tačiau ieškovas nemato reikalo jų ieškoti jau po dviejų metų nuo įvykio, o įvykio metu nemanė, kad reikšminga yra surasti įvykį mačiusius asmenis; pačio kaltininko ieškovas teigia nepažinojęs ir niekada nematęs iki eismo įvykio; po įvykio su kaltininku ieškovas nebendravo, nes visas bendravimas po to vyko su draudimo bendrove (atsakove), kur bendravo su dviem atsakovės darbuotojais; ieškovas prašė minėtų darbuotojų atvykti apžiūrėti automobilį, kad jis techniškai tvarkingas ir pan., nes iš pradžių atsakovė siūlė 1 800 Eur išmoką, tačiau darbuotojai patikino, kad nuotraukų užtenka ir galiausiai pasiūlė 2 300 Eur išmoką, su kuria ieškovas sutiko ir viskas, jo manymu, jau buvo suderinta ir nuspręsta; darbuotojai taip pat informavo ieškovą, kad jis galės dalimis parduoti arba utilizuoti automobilį ir dar pasiimti 1 000 Eur kompensaciją, tada jis ir utilizavo automobilį; atvykęs pas atsakovę tikslinti aplinkybes nebuvo, kadangi jau buvo išvykęs į užsienį, jis į Lietuvą grįždavo kas 3 mėn. porai savaičių, kurių metu ir eksploatuodavo (duomenys neskelbtini), su automobiliu būdavo važiuojama nedaug, jis buvo techniškai tvarkingas, tolimesnis bendravimas su atsakove buvo elektroniniu paštu; ieškovas turi teisę vairuoti nuo 2009 m., dirba sunkvežimio vairuotoju, yra ankščiau turėjęs autoįvykį (prieš gal 10 metų), kuriame taip pat nebuvo kaltas; (duomenys neskelbtini) susidūrimo metu taip pat pajudėjo ne taip kaip įvažiavo, tačiau nežino, ar jis sukosi, ar ne; įvykio dieną ieškovas turėjo asmeninių planų ir važiavo į parduotuves, nes tą dieną turėjo išvykti į užsienį; po įvykio kaltininkas sakė esąs pavargęs ir nematė ieškovo automobilio, todėl ir įvyko autoįvykis; ieškovas nežino, ar kaltininkas važiavo iš darbo, ar iš kur kitur.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti.

Ieškinys netenkinamas.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su E. J. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, todėl vairuotojai supildė eismo įvykio deklaraciją. Eismo įvykio deklaracijoje vairuotojai nurodė, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) vairuotojui nesuteikiant pirmenybės teisės ar nepaisant raudono šviesoforo signalo, pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekis, o (duomenys neskelbtini) durelės, nubraižė eismo įvykio schemą, kurioje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kuri yra šalutinis kelias, o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuri yra pagrindinis kelias. Eismo įvykio schemoje vairuotojai nurodė, kad automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susidūrimo kampas buvo statmenas.

Dėl šio eismo įvykio kaltę prisiėmė (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. J., kuris tai pažymėjo eismo įvykio deklaracijoje. Šioje civilinėje byloje jis byloje dalyvaujančiu asmeniu nedalyvauja, nes (duomenys neskelbtini) jis mirė. Jo kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta pas atsakovę (dėl to ginčo tarp šalių nėra), dėl ko (duomenys neskelbtini) E. J. pateikė atsakovei pranešimą apie eismo įvykį. Pranešime E. J. įvykio data nurodė (duomenys neskelbtini), nurodė jo vairuotos ir nukentėjusios transporto priemonės valstybinius numerius, kitų duomenų apie eismo įvykį nepateikė. Todėl 2021 m. kovo 17 d. atsakovė išsiuntė E. J. raštą, kuriuo paprašė tinkamai užpildyti pranešimą apie įvykį (užpildyti visus pridėtų dokumentų laukus, pasirašyti kiekviename siunčiamo pranešimo apie įvykį lape, pridėti eismo įvykio deklaraciją, pridėti kaltininko transporto priemonės ir eismo įvykio vietos nuotraukas, jeigu jas turi). Byloje nėra konkrečių duomenų kaip ir kada 2021 m. kovo 17 d. raštu prašytus dokumentus pateikė atsakovei E. J., tačiau iš byloje surinktos rašytinės medžiagos matyti, kad dokumentus, fotonuotraukas, susijusias su ieškovui padarytos žalos dydžiu ((duomenys neskelbtini) būkle iki eismo įvykio) 2021 m. kovo 19-24 d. atsakovei teikė ieškovas. 2021 m. gegužės 10 d. papildomus paaiškinimus dėl eismo įvykio atsakovei pateikė E. J., kuris nurodė, kad eismo įvykis įvyko jo vairuojamam automobiliui (duomenys neskelbtini) judant, jis nepastebėjo atvažiuojančios mašinos, paskutinę minutę stabdė, važiavo teisiai apie 40-50 km/h greičiu. 2021 m. birželio 11 d. atsakovė informavo ieškovą, kad sprendimas dėl draudimo išmokos nėra priimtas, nes vyksta išsamus įvykio aplinkybių tyrimas, be to, paprašė išsamesnę informaciją atsakovei pateikti ir ieškovą. Tokią informaciją ieškovas atsakovei pateikė tik 2021 m. lapkričio 7 d., kurioje nurodė, kad susidūrimo metu jo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) judėjo 35-45 km/h greičiu, pavaizdavo automobilių judėjimo schemą eismo įvykio metu ir automobilių padėtis po susidūrimo. Pažymėtina, kad automobilių judėjimo schema skyrėsi nuo schemos nurodytos eismo įvykio deklaracijoje, nes automobilių susidūrimo kampas joje buvo nurodytas ne status ar artimas stačiam.

2022 m. kovo 31 d. atsakovė informavo ieškovą, kad atsakovė draudimo išmokos mokėti negalės, nes ieškovo nurodomos įvykio aplinkybės neatitinka automobilio sugadinimo pobūdžio – iš tikrųjų buvo atsitrenka į stovintį automobilį. Nesutikdamas su tokia atsakovės išvada, ieškovas teikia šį ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) įtvirtinta, jog draudžiamasis įvykis yra eismo įvykis, kuriam įvykus pagal įstatymą turi būti išmokama draudimo išmoka (2 straipsnio 3 dalis), o išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau - DĮ) 2 straipsnio 10 punkte reglamentuota, jog draudimo apsauga - draudiko įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Tuo tarpu draudžiamasis įvykis įtvirtintas kaip draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (DĮ 2 straipsnio 33 punktas). DĮ 98 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (DĮ 98 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006). Taigi, įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, pareiga tenka atsakovei.

Atsakovė šioje byloje nuo ieškovo reiškiamo ieškinio gynėsi tuo, jog nuo draudimo išmokos mokėjimo nagrinėjamu atveju ją atleidžia tai, kad eismo įvykis įvyko ne eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Tokią poziciją atsakovė grindė jos darbuotojo R. L. 2022 m. spalio 17 d. surašyta ekspertizės pažyma, kurioje nurodyta, kad automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sugadinti ne nurodomomis aplinkybėmis 2021 m. kovo 17 d. eismo įvykio (duomenys neskelbtini) metu. Tokią išvadą R. L. pagrindė tuo, kad nors automobilių sugadinimai sutampa pagal formą, dydį, deformacijų mastą, praslydimo nebuvimą, aukštį nuo žemės paviršiaus, statinis pėdsakų pobūdis, deformacijų gylis nurodo, kad automobilis (duomenys neskelbtini), judėdamas apie 20 km/h greičiu, atsitrenkė į stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), susidūrimo metu tarp automobilių išilginių ašių buvo 100 laipsnių kampas. Tai, kad sutampa sugadinimo aukščiai nurodo į tai, kad prieš smūgį (duomenys neskelbtini) nebuvo stabdomas, nes intensyviai stabdomo automobilio priekinė dalis nusvyra žemyn apie 10 cm. Tuo tarpu pagal eismo įvykio dalyvių pateiktą informaciją automobilis (duomenys neskelbtini) prieš susidūrimą judėjo 35-45 km/h greičiu, ir susidūrimo metu, ir po susidūrimo tarp automobilių išilginių ašių buvo apie 120 laipsnių kampas, o automobilis (duomenys neskelbtini) prieš susidūrimą važiavo tiesiai apie 40-50 km/h greičiu.

Ieškovui bylos nagrinėjimo teisme metu ginčijant šį atsakovės į bylą pateiktą įrodymą, jo patikimumą, ieškovo prašymu 2023 m. kovo 30 d. nutartimi byloje teismo buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė, kurią pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. 2023 m. birželio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame, atsakydamas į užduotus klausimus, pateikė tokį tikėtiną transporto priemonių susidūrimo mechanizmą: 25-35 km/h greičiu judėjęs E. J. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) visu priekiniu paviršiumi trenkėsi į stovėjusio arba labai lėtai judėjusio automobilio (duomenys neskelbtini), vairuojamo G. N., dešinį šoną; susidūrimo metu automobilis VW Golf priekinio paviršiaus viduriu buvo ties automobilio (duomenys neskelbtini) viduriniu statramsčiu, transporto priemonių išilginės simetrijos ašys buvo statmenos arba artimos statmenoms.

Tokią išvadą Lietuvos teismo ekspertizės centras pagrindė nuoseklia, faktinėmis aplinkybėmis ir specialiomis žiniomis motyvuota išvada, kuri iš esmės atitinka ir atsakovės darbuotojo R. L. pateiktą išvadą 2022 m. spalio 17 d. ekspertiniame tyrime, kad byloje esančiose fotografijose užfiksuoti sugadinimai galėjo būti padaryti apie 25-35 km/h greičiu judančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) priekiniu paviršiumi atsitrenkus į stovėjusio arba lėtai judėjusio automobilio (duomenys neskelbtini) dešinį šoną:

1. automobilio (duomenys neskelbtini) dešinio šono ir (duomenys neskelbtini) priekinio paviršiaus sugadinimai susidarė šių transporto priemonių tarpusavio kontakto metu (pėdsakų (įlenkimų, įbrėžimų, nubraukto purvo), susidariusio ant automobilio (duomenys neskelbtini) dešinio šono, visuma vizualiai atitinka automobilio (duomenys neskelbtini) priekinio paviršiaus elementų išsidėstymą; kiauryminio pažeidimo automobilio (duomenys neskelbtini) priekinių dešinės pusės durelių išorinėje skardoje susidarymas paaiškinamas kontaktu su automobilio (duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešinėje pusėje esančia buksyravimo kilpa; virš kiauryminio pažeidimo susidariusių smulkių įbrėžimų išsidėstymas vizualiai atitinka automobilio (duomenys neskelbtini) priekinio dešinio žibinto formą ir išsidėstymą; didesnio intensyvumo sugadinimų automobilio (duomenys neskelbtini) priekinėje dalyje, ties viduriu susidarymas paaiškinamas kontaktu su standžia automobilio (duomenys neskelbtini) dešinio šono sritimi ties viduriniu statramsčiu);

2. susidūrimo metu automobilių išilginės simetrijos ašys buvo statmenos ar artimos statmenoms (automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių ir užpakalinių durelių sugadinimai yra maždaug vienodo intensyvumo; automobilio (duomenys neskelbtini) priekinio paviršiaus sugadinimai vizualiai yra simetriški);

3. tarp automobilių buvo įvykęs statinio pobūdžio kontaktas, kurio metu kontaktiniai paviršiai nepraslydo vienas kito atžvilgiu, kas leidžia teigti, kad susidūrimo metu automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo arba judėjo labai nedideliu greičiu, o automobilio (duomenys neskelbtini) greitis, sprendžiant iš abiejų transporto priemonių išorinių sugadinimų pobūdžio ir apimties, tikėtina, buvo apie 25-35 km/h (ant automobilio (duomenys neskelbtini) dešinio šono paviršiaus ir ant automobilio (duomenys neskelbtini) priekinio paviršiaus nėra horizontaliai orientuotų pėdsakų; automobilio (duomenys neskelbtini) priekyje esanti buksyravimo kilpa nenulenkta į šoną; šia kilpa padaryta kiaurymė ant automobilio (duomenys neskelbtini) priekinių durelių išorinės skardos neištempta išilgai automobilio).

Taigi, byloje konstatuotina, kad atsakovė įrodė, jog ieškovo nurodomas 2021 m. kovo 17 d. eismo įvykis įvyko kitomis nei ieškovo ir E. J. atsakovei nurodytomis aplinkybėmis, kas sudaro pagrindą atsakovei atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokią išvadą sustiprina ir aplinkybės, susijusios su eismo įvykio vieta, nurodomos 2023 m. birželio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro surašytame ekspertizės akte. Akte Lietuvos teismo ekspertizės centras, pagrįsdamas tokius duomenis viešai prieinama informacija, byloje surinkta medžiaga ir specialiomis žiniomis, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptimi sankryžoje su (duomenys neskelbtini) yra kairys vingis. Tarp (duomenys neskelbtini) yra apie 65 procentų kampas. Sankryža yra trišalė. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. J. nurodė, kad prieš eismo įvykį važiavo tiesiai. Iš deklaruoto eismo įvykio vietos ortomozaikos matyti, kad sankryžoje (duomenys neskelbtini) važiuoti tiesiai nėra galimybės, už sankryžos nėra šios gatvės tęsinio.

Taip pat 2023 m. birželio 21 d. ekspertizės akte Lietuvos teismo ekspertizės centras nurodo, kad E. J. sukant į dešinę galėjo susidaryti situacija, kuomet tarp jo vairuojamos transporto priemonės ir (duomenys neskelbtini) gatve važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini) išilginių simetrijos ašių buvo kampas, artimas statmenam, taip pat atliekant posūkio į dešinę manevrą automobilio (duomenys neskelbtini) greitis būtų sumažintas nuo vairuotojo nurodytų 45-50 km/h iki 25-35 km/h, prie kurių galėtų susidaryti abiejų transporto priemonių išoriniai sugadinimai.

Vertinant šį Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. birželio 21 d. ekspertizės akte nurodytą teiginį, kuriuo remiasi ieškovas baigiamose kalbose, pažymėtina, kad tokių įvykio aplinkybių, jog E. J. ketino sukti į dešinę, mažino greitį, nenurodė nei E. J., nei ieškovas. E. J. nurodė, kad jis važiavo tiesiai, 40-50 km/h greičiu, nepastebėjo ieškovo vairuojamos transporto priemonės, bandė stabdyti, bet nesustabdė, kokiu greičiu tuo metu judėjo ieškovo transporto priemonė nurodyti negalėjo. Ieškovas gi bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad judėdamas (duomenys neskelbtini) 25-35 km/h ar net 40 km/h greičiu jis matė atvažiuojančią E. J. transporto priemonę, manė, kad jis sustos, nes toje sankryžoje tai įprasta, tačiau jis nesustojo ir į jį atsitrenkė, nors ieškovas ir bandė išvengti susidūrimo. Taigi, tokių aplinkybių, kuriomis galėjo atsirasti automobilių sugadinimai jiems judant (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu pasak Lietuvos teismo ekspertizės centro, nenurodė nei E. J., nei pats ieškovas, betarpiškai dalyvavę eismo įvykyje. Todėl teigti, kad eismo įvykio mechanizmas galimai buvo toks, teismas neturi jokio pagrindo, nes prielaidomis grįsti sprendimą draudžiama.

Teismo vertinimu, nustačius šias aplinkybes, kiti šalių bylos nagrinėjimo teisme metu išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti, todėl teismas pasisako tik dėl kelių iš jų, kuriuos itin akcentavo ieškovas.

Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės pozicija byloje, kaltina atsakovę, jog ji nesiėmė net elementariausių veiksmų, kuriais ji galėjo įsitikinti draudžiamojo eismo įvykio buvimu ar nebuvimu (neapžiūrėjo automobilių, nesudarė eismo įvykio vietos plano su matmenimis, nepadarė eismo įvykio vietos nuotraukų, tyrimą vykdė visus metus ir jo metu nekėlė klausimų apie galimą eismo įvykio imitavimą). Teismas šiuos ieškovo argumentus pripažįsta neturinčiais jokios esminės reikšmės sprendžiant ieškovo pareikštą ieškinį.

Byloje nustatyta, kad į eismo įvykį jo dalyviai policijos nekvietė, vietoje užpildė eismo įvykio deklaraciją, kuri ir buvo kažkuriuo momentu pateikta atsakovei. Atsakovei, jai reikalaujant, tiek E. J., tiek ieškovo buvo pateiktos sugadintų automobilių fotonuotraukos, kurios, ką liudija ir Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikta 2023 m. birželio 21 d. ekspertizės išvada, buvo pakankamos įvertinti automobilių sugadinimų pobūdžius ir spręsti dėl eismo įvykio aplinkybių. Byloje nėra tik abiejų eismo įvykio dalyvių pateiktos informacijos, kokia buvo automobilių padėtis po susidūrimo. Tokia informacija 2021 m. lapkričio 17 d. atsakovei buvo pateikta tik ieškovo, atsakovei reikalaujant ieškovo ją pateikti kelis mėnesius. E. J., nepaisant jam teiktų prašymų, šios informacijos atsakovei taip pat ir nepateikė. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad atsakovei, pačiai nedalyvavusiai eismo įvykyje, įvykiui nesant fiksuotam policijos, nesant pateiktų duomenų apie kitus asmenis, mačiusius eismo įvykį, vieninteliai eismo įvykio aplinkybių šaltiniai yra automobiliai ir patys eismo įvykio dalyviai – ieškovas ir E. J.. Tai liudija, kad ne atsakovės eismo įvykio vietos plano su matmenimis nenubraižymas po eismo įvykio, kai automobilių eismo įvykio vietoje jau nėra, ar eismo įvykio vietos nuotraukos, kurias galėjo padaryti tik patys eismo įvykio dalyviai, ne atsakovė, o pačių eismo įvykio dalyvių atsakovei pateikti dviprasmiški duomenys apie eismo įvykį (duomenys apie automobilius ir jų pačių kaip eismo įvykio dalyvių teikiama informacija) lėmė tai, kad šiai dienai konstatuoti, jog eismo įvykis įvyko tokiomis aplinkybėmis, kuriomis jas įvardija ieškovas, nėra pagrindo.

Teismas pažymi, kad nustatyti, kodėl tokią dviprasmišką informaciją teikė E. J., šiandien nėra galimybės. Tuo tarpu, kodėl tokią dviprasmišką informaciją teikia ieškovas, ieškovas byloje nepagrindžia. Pavyzdžiui, ieškovas teigia, kad jo automobilis buvo sugadintas jam judant 25-35 km/h ar 40 km/h greičiu, bandant išvengti susidūrimo su E. J. vairuojamu automobiliu, po ko jo automobilis sustojo ne iš kartu susidūręs su automobiliu (duomenys neskelbtini), o už kažkurio atstumo po susidūrimo. Tuo tarpu ieškovo vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimai vienareikšmiškai liudija tai, kad šis automobilis nejudėjo arba judėjo labai nedideliu greičiu, ką liudija objektyvūs požymiai: ant automobilio (duomenys neskelbtini) dešinio šono paviršiaus nėra horizontaliai orientuotų pėdsakų, automobilio (duomenys neskelbtini) priekyje esanti buksyravimo kilpa nenulenkta į šoną, o šia kilpa padaryta kiaurymė ant automobilio (duomenys neskelbtini) priekinių durelių išorinės skardos neištempta ilgai automobilio.

Teismas taip pat pažymi, kad pagal byloje esančius duomenis ieškovas dar 2021 m. birželio 11 d. raštu buvo informuotas ieškovo, kad dėl įvykio yra atliekamas išsamus tyrimas, dėl ko draudimo išmoka nėra kol kas mokama.

Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas tenkinti ieškovo ieškinio nemato pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).

Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Valstybė šioje byloje patyrė 11,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

Ieškovas už ekspertizės atlikimą pagal 2023 m. kovo 30 d. teismo nutartį 2023 m. balandžio 6 d. sumokėjo 800 Eur. Už ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centrui sumokėta 777,18 Eur suma pagal 2023 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje saugoma likusi 22,82 Eur suma grąžintina ieškovui į jo sąskaitą, iš kurios buvo atliktas mokėjimas ((duomenys neskelbtini)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nutaria:

netenkinti ieškovo G. N. ieškinio.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,12 Eur (vienuolika eurų 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Grąžinti ieškovui G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,82 Eur (dvidešimt du eurus 82 ct), sumokėtus į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą kaip avansą už ekspertizės atlikimą, pervedant šią sumą į jo mokėjime nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.