Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui E. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius „Swedbank“, AB 2018 m. balandžio 13 d. sudarė sutartį Nr. 18-019221-GV, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas, galutinis kredito grąžinimo terminas iki 2020 m. kovo 17 d. Atsakovas įsipareigojo bankui per nustatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovui netinkamai vykdant savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, 2019 m. balandžio 30 d. sutartis buvo vienašališkai nutraukta. 2018 m. spalio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „Swedbank“, AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. Vėliau, 2018 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu atsakovo skola buvo perleista „PlusPlus Capital“ AS 2019 m. liepos 2 d. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku. Ieškovės teigimu, atsakovas pažeidė sutartines nuostatas, todėl privalo mokėti palūkanas ir delspinigius bei grąžinti ieškovei tokią pat sumą, kokią gavo iš pirminio kreditoriaus. Atsakovo negrąžinto kredito pagal sutartį likutis sudaro 1 016,73 Eur. Ieškovas atsakovui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, paskaičiavo 309,56 Eur ( 164,13 Eur + 145,43 Eur) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (reikalavimo perleidimo 2019 m. liepos 2 d. dieną palūkanų įsiskolinimas sudarė 164,13 Eur; po reikalavimo perleidimo už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2020 m. vasario 14 d. palūkanų įsiskolinimas papildomai išaugo 145,43 Eur) bei 91,51 Eur delspinigių (1 016,73 Eur x 0,05 procento x 180 dienų).

Atsakovas E. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jis deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, procesiniai dokumentai jam 2020 m. kovo 2 d. įteikti viešo paskelbimo būdu ( Civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas atsakovui už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnis).

Ieškinys tenkinamas.

Ieškiniu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius „Swedbank“, AB sudarė sutartį Nr. 18-019221, pagal kurią bankas atsakovui suteikė kreditą. Atsakovas įsipareigojo bankui paimtą kreditą grąžinti per kredito grąžinimo terminą, mokėti pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, atsakovui 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. balandžio 8 d. bankas siuntė pretenzijas, ragindamas sumokėti skolą ir išvengti bylinėjimosi. 2019 m. balandžio 30 d. bankas vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu. Atsakovas liko skolingas ieškovui 1 016,73 Eur negrąžinto kredito ir 309,56 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (reikalavimo perleidimo dieną 2019 m. liepos 2d. palūkanų įsiskolinimas sudarė 164,13 Eur; po reikalavimo perleidimo už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2020 m. vasario 14 d. palūkanų įsiskolinimas sudarė dar 145,43 Eur).

2018 m. spalio 23 d. pradinis kreditorius „Swedbank“, AB reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovą „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, kuris 2018 m. spalio 24 d. sutartimi reikalavimą perleido ieškovui „PlusPlus Capital“ AS. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. 2019 m. liepos 1 d. atsakovui siųstas pranešimas dėl reikalavimo perleidimo. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai.

Bylos duomenimis tarp ieškovės ir atsakovo vartojimo kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė suteikė atsakovui kreditą, atsakovas jį priėmė ir įsipareigojo grąžinti sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei negrąžintą kredito dalį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), minėtų aplinkybių neginčija ir pats atsakovas. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nekyla ginčo ir dėl negrąžintos kredito sumos. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 016,73 Eur negrąžinto kredito priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 1 016,73 Eur negrąžintas kreditas.

Sutartyje buvo numatyta 23 proc. metinė palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs paimto kredito, ieškovės reikalavimas dėl jo iki 2020 m. vasario 14 d. priskaičiuotų iš viso 309,56 Eur palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją, priteisimo ir 23 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2020 m. vasario 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1, 2 dalys).

Sutarties sąlygose buvo numatyta, kad kredito gavėjui praleidus sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Sutartyje buvo numatytas 0,05 proc. per dieną delspinigių dydis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovės reikalavimas dėl iš viso priskaičiuotų 91,51 ( 1 016,73 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) Eur delspinigių tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 417,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. vasario 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 32,00 Eur žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, įm. k. 11919806, 1 016,73 Eur (vieno tūkstančio šešiolikos eurų 73 ct) negrąžinto kredito, 309,56 Eur (trijų šimtų devynių eurų 56 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 91,51 Eur (devyniasdešimt vieno euro 51 ct) delspinigius, 23 (dvidešimt trijų) proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 016,73 Eur (negrąžintos kredito sumos) nuo 2020 m. vasario 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 417,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur (trisdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.