Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-06-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1451-392/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-06
Bylos Nr.
2S-1451-392/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
UAB „Patogūs baldai“
Atsakovas
UAB „AV3“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-1451-392/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02014-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.; 3.1.18.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2016 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Patogūs baldai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Patogūs baldai“ ieškinį atsakovui UAB „AV3“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Patogūs baldai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „AV3“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 4 970 Eur skolą, 80,96 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2016-01-22 teismo įsakymu kreditoriaus reikalavimus tenkino. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „AV3“ turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose iš esmės neviršijant prašomos priteisti sumos, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, išmokant darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-24 nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui buvo grindžiamas tuo, kad, ieškovo nuomone, atsakovo įsiskolinimas ieškovui yra pakankamai didelis, be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog atsakovui dėl skolos priteisimo taip pat pareiškę ieškinius yra UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „Trimekta“, vadinasi atsakovas yra nemokus. Ieškovo nuomone, atsakovas, sudaręs sutartį, veikia nesąžiningai ir sąmoningai nevykdo sutartinių įsipareigojimų, neapmoka sutartos sumos už jam perduotus baldus ir buitinę techniką, į ieškovo raginimus nereaguoja, taip pat yra skolingas ir kitiems kreditoriams.

Teismas nurodė, jog ieškovas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepridėjo jokių įrodymų, susijusių su atsakovo turtine padėtimi, kurie patvirtintų būtinumą atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės arba pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog atsakovas slapstosi, ar kokiu nors būdu slepia, ketina paslėpti ar bando realizuoti ar apsunkinti išieškojimą iš atsakovui priklausančio turto. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyti teiginiai, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, buvo neįrodyti, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas.

Ieškovas (apeliantas) UAB „Patogūs baldai“ atskiruoju skundu prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-24 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu. Nurodo, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės yra motyvuojamas tuo, kad atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Be to, ieškinys dėl 4 970,00 Eur skolos, 80,96 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas rašytinias įrodymais. Tuo tarpu, grėsmės kriterijų, taikant laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas grindė nevykdomais sutartiniais įsipareigojimais ir didele ieškinio suma. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, jog atsakovo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pareikšti keli ieškiniai dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-2530-541/2016 ir civilinė byla Nr. 2-1573-155/2016). Taip pat apeliantas nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme atsakovo atžvilgiu yra užvesta dar viena byla (civilinė byla Nr. e2-13496-861/2016), kurioje atsakovui yra pareikštas dar vienas ieškinys dėl skolos priteisimo. Apeliantas taip pat nurodo, jog, remiantis internetinio portalo www.rekvizitai.lt duomenimis, atsakovo skola Sodrai 2016-03-25 siekė 1 105,63 Eur, vadinasi atsakovas yra nemokus ir jo finansinė padėtis nėra gera.

Atsakovas UAB „AV3“ atsiliepimu prašo teismo apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog apeliantui, grubiai pažeidus sutartinius įsipareigojimus, atsakovas patyrė ženkliai didesnę žalą nei ieškovo reiškiamas finansinis reikalavimas. Atsakovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises yra pateikęs priešieškinį, kurio reikalavimas yra 5 kartus didesnis nei apelianto. Atsakovas pažymi, jog apelianto argumentai, kad atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų yra atsmestini, kadangi atsakovas nesutinka su ieškovo pareikštais reikalavimais, kurie yra nepagrįsti. Nurodo, jog kiti teisminiai procesai atsakovo atžvilgiu yra pradėti dėl apelianto kaltės, kadangi pastarasis delsė atlikti sutartimi sulygtus darbus. Atsakovas ilgiau nei 3 mėnesius negalėjo vykdyti savo veiklos, kuri generuoja atsakovo pajamas. Atsakovas, negaudamas pajamų, negavo ir planuoto pelno, todėl išsibalansavo atsakovo finansiniai srautai. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, atsakovo skola 2016-05-02 siekė tik 31,32 Eur, tokio dydžio įsiskolinimas pripažįstamas nereikšmingu. Atsakovas yra veikianti įmonė, kurios finansinė padėtis būtų geresnė jei jis dėl ieškovo veiksmų nebūtų patyręs didelės žalos.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.) Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas ir atsakovas 2015-08-24 sudarė baldų gamybos užsakymo sutartį, pagal kurią apeliantas įsipareigojo pagaminti kokybiškus baldus, o atsakovas įsipareigojo apeliantui už atliktus darbus sumokėti 6 600 Eur (b. l. 6). Šalys sutartimi susitarė, jog apeliantas darbus pradės 2015-08-26 ir baigs 2015-10-16. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Patogūs baldai“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš UAB „AV3“ 4 970 Eur skolą, 44,16 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus mieto apylinkės teismas 2016-01-22 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-7911-1012/2016 UAB „Patogūs baldai“ reikalavimus tenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-17 priėmė UAB „AV3“ prieštaravimus dėl UAB „Patogūs baldai“ pareiškimo. Tuo tarpu, UAB „Patogūs baldai“ 2016-02-03 pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „AV3“ 4 970 Eur skolą, 80,96 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo UAB „AV3“ turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose iš esmės neviršijant prašomos priteisti sumos, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, išmokant darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-24 nutartimi prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasunkės arba pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas.

CPK 144 str. 1 d. numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad jame suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas tik tuo, jog atsakovas nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų ir kad ieškinio suma yra didelė. Įrodymų, kad atsakovo veiksmai yra piktybiški arba, kad jis nesąžiningas, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad tik atsakovas neįvykdė ar nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai, jog atsakovo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pradėtas ne vienas teisminis procesas, neturi reikšmės nagrinėjamu atveju, kadangi kiekvienas teisminis procesas nėra tapatus. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog atsakovas slapstosi, ar kokiu nors būdu slepia, ketina paslėpti ar bando realizuoti ar apsunkinti išieškojimą iš atsakovui priklausančio turto, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas siekia ar gali siekti apsunkinti būsimo sprendimo įvykdymą.

Pabrėžtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, nustatytas CPK 144 str. 1 d., turi būti motyvuotas, be to, teismų praktikoje nurodoma, jog kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į atsakovo teisinį statusą, turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė ir internetinio portalo www.rekvizitai.lt duomenis, pagal kuriuos matyti, jog atsakovo skola Sodrai 2016-03-25 siekė 1 105,63 Eur. Tačiau atsakovas kartu su atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą pateikė kitą, naują informaciją apie atsakovo finansinius įsipareigojimus 2016-05-02, pagal kuriuos atsakovas Sodrai yra skolingas tik 31,32 Eur, t. y. ženkliai mažiau nei nurodė apeliantas. Tuo tarpu, Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, atsakovo įsipareigojimai nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 neviršijo turimo turto, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog apelianto finansinė padėtis yra labai sunki arba teigti, jog apeliantas yra nemokus. Taigi, apeliacinis teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, sprendžia, jog apelianto pateiktas reikalavimas nepagrindžia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo (apelianto) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB „Patogūs baldai“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius