Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-23 · Administracinė byla Nr. eI-587-208/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-23
Bylos Nr.
eI-587-208/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
F. R.
Trečiasis asmuo
A. R.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Advokatai
Jevgenija Dubrovskaja
Kategorijos
  • 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 19.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 19.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-587-208/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02430-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1; 19.3.3; 19.3.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjui F. R. (F. R.), pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens A. R. atstovei advokatei Jevgenijai Dubrovskajai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovei Alinai Karpovič, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Linai Grebliauskaitei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. R. skundą atsakovėms Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant A. R., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas F. R. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą patikslintu skundu prašydamas panaikinti: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1375-(8.5) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą NŽT Vilniaus miesto skyrių (toliau – ir Skyrius) suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių (duomenys neskelbtini) ir sudaryti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Pareiškėjas paaiškina, jog 2016 m. vasario 11 d. kreipėsi į Skyrių su prašymu suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių (duomenys neskelbtini) ir sklypą parduoti, tačiau gavęs neaiškų atsakymą jį apskundė NŽT, kuri Skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Su tokiu sprendimu pareiškėjas nesutinka ir paaiškina, kad jis su savo žmona 1976 metais (duomenys neskelbtini) pasistatė gyvenamąjį namą, kiek vėliau ir ūkinius pastatus. Šio namo statybai jie buvo gavę leidimą, bet dokumentai neišliko, archyvuose nerandami. 2009 ir 2015 metais pareiškėjas su žmona kreipėsi į teismus su pareiškimais dėl nuosavybės teisės į statinius patvirtinimo, tačiau jų skundai buvo atmesti. Kadangi, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. sprendime nurodė, jog esant duomenų, kad pareiškėjų statiniai stovi ant valstybinės žemės pareiškėjai turi teisę kreiptis į NŽT dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sudarymo bei pradėti statinių įteisinimo procedūrą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, pareiškėjas su žmona kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentą ir į Skyrių prašydami leisti rengti sklypo planą, prilygintą detaliajam planui, prie esamų statinių (duomenys neskelbtini), bei leisti derinti esamo gyvenamojo namo ir ūkinių statinių statybos projektą, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Visos institucijos nurodo tą pačią priežastį – be žemės neįteisinami pastatai, be registruotų pastatų neformuojamas žemės sklypas. Pažymi, kad namas naudojamas nuo 1976 metų, jokie fiziniai asmenys neišreiškė pretenzijų dėl valdomų pastatų, nuo 1980 metų namas buvo draudžiamas valstybiniu privalomuoju civiliniu draudimu, nuo 1980 metų pareiškėjas yra elektros tinklų abonentas, nuo 1977 metų mokėjo žemės mokestį už naudojimąsi 0,02 ha žemės sklypu aplink namą. Visa tai patvirtina, kad pareiškėjas su žmona nepertraukiamai 40 metų valdo žemės sklypą bei atitinka žemės naudotojo sąvoką pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 11 dalį. Kadangi pareiškėjui nepavyko teismo tvarka patvirtinti nuosavybės teisės į pastatus, mano, kad būtų teisinga ir logiška parduoti jam valstybinį žemės sklypą, ant kurio stovis namas, nes tik tokiu būdu jis gali pradėti statinių įteisinimo procedūrą.

Atsakovas Skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, jog Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 13.2 papunktis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTR įstatymas) 3 straipsnis patvirtina, kad kol statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), jis negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu ir jo eksploatacijai negali būti formuojamas žemės sklypas, o tokio statinio savininkas (naudotojas) negali būti šio žemės sklypo formavimo iniciatoriumi. Šiuo atveju, pareiškėjo minimi pastatai nėra įregistruoti NTR, todėl prie šių statinių valstybinės žemės sklypas neformuotinas. Be to, pažymi, kad teritorijų planavimas tai savarankiška savivaldybės funkcija, todėl NŽT to atlikti negali.

Teigia, jog vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės) 3 punktu pareiškėjo prašymas sudaryti su juo žemės sklypo, formuotino prie teisiškai neįregistruotų statinių, pirkimo-pardavimo sutartį negali būti tenkinamas, nes teisės aktuose įtvirtinta principinė nuostata, kad valstybinės žemės naudotojai (žemės sklype esančių statinių savininkai) turi išimtinę teisę ne aukciono tvarka įgyti atitinkamą valstybinės žemės sklypo dalį, skirtą teisėtai žemės sklype esančių, jų nuosavybės teise valdomų, statinių eksploatavimui. Be to, vadovaujantis minėtomis teisės normomis, žemės sklypas išnuomojamas tik esamiems statiniams eksploatuoti ir tik pagal NTR įrašytą paskirtį. Šiuo atveju, pareiškėjo nurodyti pastatai, kurių eksploatavimui, anot pareiškėjo, turėjo būti suformuotas ir pareiškėjui parduotas valstybinės žemės sklypas, nėra įregistruoti NTR.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Paaiškina, kad pareiškėjas 2012 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Administracijos Miesto Plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyrių, prašydamas leisti rengti sklypo planą, prilygintą detaliajam planui, suformuojant sklypą prie esamų statinių (duomenys neskelbtini). Šis prašymas buvo išnagrinėtas ir 2012 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. A51-84480(2.14.2.12- MP8) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano rengimo“ jam buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) bei atsižvelgiant į tai, kad statiniai ir daiktinės teisės į juos nėra įregistruoti NTR, nėra pagrindo išduoti leidimą formuoti žemės sklypą, rengiant planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Be to, vadovaujantis Įstatymo bei Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartimi pripažinus, jog ginčo statiniai yra pastatyti neteisėtai, kadangi statiniai nėra įregistruoti NTR ir Nekilnojamojo turto kadastre, taigi neįregistruotos ir pareiškėjo nuosavybės teisės į šiuos pastatus, pareiškėjas negali būti šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo iniciatoriumi.

Administracija taip pat pažymi, kad pareiškėjas skunde nepateikia jokių teisinių ar faktinių aplinkybių dėl Skundžiamo sprendimo neteisėtumo, nenurodo jokių aukštesnės galios teisės aktų, kurių turiniui Skundžiamas sprendimas galimai prieštarauja, taip pat nekelia abejonių, ar aktą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, nenurodo ir jokių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti reikšmės aplinkybių įvertinimui ir sprendimo pagrįstumui, todėl Skundžiamas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl NŽT sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių ir sklypą parduoti, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių (duomenys neskelbtini) ir sudaryti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Visų pirma teismas pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu bei Įgyvendinimo taisyklių 5 ir 12 punktais teritorijų planavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Skyrių suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių (duomenys neskelbtini) turėtų būti adresuojamas ne Skyriui, o Administracijai.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos nustatyta ir ginčo byloje nėra, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1340-433/2009 nusprendė atmesti pareiškėjo ir jo sutuoktinės pareiškimą, kuriuo buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 130,88 kv. m ploto pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-70-611/2010 šį sprendimą paliko nepakeistą bei konstatavo, kad statiniai pastatyti neteisėtai. Siekdami įteisinti statybą pareiškėjas bei jo sutuoktinė kreipėsi į Skyrių su prašymu duoti sutikimą valstybinėje žemėje derinti esamų statinių statybos projektą, tačiau Skyrius šį prašymą atsisakė tenkinti, o NŽT tokį sprendimą pripažino teisėtu ir paaiškino, kad prašymas dėl pritarimo įteisinti savavališkos statybos statinius galės būti nagrinėjamas iš naujo tik pateikus dokumentus, įrodančius teisėtą žemės sklypo (ploto) suteikimą. 2016 m. vasario 11 d. pareiškėjas ir jo sutuoktinė pakartotinai kreipėsi į Skyrių su prašymu dėl žemės sklypo suformavimo, tačiau Skyrius 2016 m. kovo 23 d. raštu Nr. 49SFN-495-(14.49.104.) informavo, kad šiuo klausimu jis jau yra pateikęs atsakymą ir jų prašymas pakartotinai nagrinėjamas nebus. Skundžiamu sprendimu NŽT nusprendė, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo bei jo sutuoktinės skundą nėra kol statiniai neįregistruoti NTR. Pareiškėjas teigia, jog toks sprendimas yra nepagrįstas, nes teismui nustačius savavališkos statybos faktą pareiškėjas ir jo sutuoktinė negali įteisinti statybos, kol nėra įgiję žemės sklypo, tuo tarpu žemės sklypo jie negali įgyti tol, kol statiniai neįregistruoti NTR ir Nekilnojamojo turto kadastre.

Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktas nustato, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Iš minėtų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ant pareiškėjo pageidaujamo įsigyti žemės sklypo esantys statiniai yra neįregistruoti, todėl, vadovaujantis minėta Įstatymo nuostata, žemės sklypas negali būti jam parduodamas be aukciono. Taip pat, Pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktas patvirtina, kad negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas suformuoti žemės sklypą, nes neįteisinus savavališkos statybos ir neįregistravus statinių į NTR ir Nekilnojamojo turto kadastrą nėra galimybės nustatyti kokio dydžio plotas reikalingas statiniams pagal jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti. Be to, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 13.2 papunkčiu projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, o NTR įstatymo 3 straipsnis nustato, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Šiuo atveju, pareiškėjui ir jo sutuoktinei neįregistravus nuosavybės teisių į statinius NTR, pareiškėjas apskritai nelaikytinas subjektu, galinčiu inicijuoti projekto rengimą.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis teismas analizuodamas Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą taip pat yra pasisakęs, asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016). Šiuo atveju, nustatyta, kad pareiškėjo bei jo sutuoktinės nuosavybės teisės į statinius NTR yra neįregistruotos, taigi valstybei nekyla pareiga parduoti prašomą žemės sklypą.

Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad NŽT pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių ir sklypą parduoti, Skundžiamas sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti skundžiamą NŽT 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1375-(8.5) nėra pagrindo ir įpareigoti atsakovę Administraciją suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių (duomenys neskelbtini) ir sudaryti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pareiškėjo skundas atmetamas visa apimtimi.

Sutiktina su pareiškėju, kad jis šiuo atveju negali įgyvendinti savo teisių į savavališkos statybos įteisinimą bei žemės sklypo įsigijimą, tačiau teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, paaiškina, jog valstybinės žemės sklypas gali būti parduodamas aukciono tvarka, todėl pareiškėjas bei jo sutuoktinė turės lygias galimybes su kitais aukciono dalyviais įgyti žemės sklypą, kuriame yra savavališkai pastatyti statiniai, o tokiu būdu įgijus sklypą – įteisinti savavališką statybą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo F. R. (F. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaIrena PaulauskienėDonatas Vansevičius