Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), ir Aivos Survilienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Dobilo skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta asmens bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 22 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

4. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 19 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendis pakeistas, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 180 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirta bausmė – 17 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šią bausmę subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, buvo paskirta 18 metų laisvė atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo A. S. ir jo gynėjo skundų argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo A. S. asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę, elgesį šiuo metu vis dar neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai gali būti pasiekti nurodytą bausmę terminuotos laisvės atėmimo bausme.

12. Nuteistasis A. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2000 m. gruodžio 18 d.). Tačiau vien tik formaliojo kriterijaus, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę, nepakanka. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tam tikro dydžio (net ir įvertinus tai, kad nuteistasis A. S. įkalinimo įstaigoje bausmę atlieka jau daugiau nei 24 metus) atlikimas savaime nepatvirtina, jog bausmės tikslai buvo pasiekti, nuteistasis padarė išvadas dėl savo elgesio, esmingai pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

13. Iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, pirmiausiai, 2025 m. sausio 16 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-287 (asmens bylos II dalis, 12 t., b. l. 178–190) matyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Vilniaus mokymo centre, A. S. įgijo vidurinį išsilavinimą (už gerus mokymosi rezultatus, aukštą mokyklinių ir valstybinių brandos egzaminų išlaikymą įteiktas padėkos raštas). Bausmės atlikimo metu taip pat įgijo elektrinių krautuvų operatoriaus (2021 m.), dailidės (2021 m.) ir suvirintojo (2024 m.) profesijas. Šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) ištęstinių studijų (duomenys neskelbtini) programoje. Bausmės atlikimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nedirbo, užsiėmė individualia kūrybine veikla – tapyba, kurią nuo 2018 m. tęsė ir Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Pastarojoje įstaigoje nuo 2020 m. kovo 12 d. A. S. įsidarbino Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, Medienos ir baldų gamybos ceche, darbininku (pagal produkcijos poreikį); darbine veikla užsiima iki šiol. Už nuoširdų ir stropų darbą užimamose pareigose nuteistajam A. S. 2021 m. ir 2022 m. buvo įteiktos padėkos. Vertinant dabartinę nuteistojo finansinę padėtį, jis gauna nuolatines darbines pajamas, kurių ribose sugeba gyventi. Pastaruoju metu nuteistasis A. S. yra linkęs įsitraukti į resocializacijos procesą, bendradarbiauti – dalyvavo „Pozityvaus bendravimo ir meninės saviraiškos projekte“, išklausė Kauno arkivyskupijos Caritas vykusius krikščioniškojo ALFA kurso mokymus ir dalyvavo diskusijose, ne kartą dalyvavo „Žaliosios oazės“ projekte, lankė neformalaus ugdymo „Kaučingas ir IT“ užsiėmimus ir atliko paskirtas užduotis, dalyvavo kapelionų organizuojamuose renginiuose. Šiuo metu nuteistasis taip pat stengiasi palaikyti pozityvius ryšius su šeimos nariais, yra lankomas motinos, sutuoktinės bei dukters (pastarosios dvi Kauno apygardos teismui pateikė ir laiškus, kuriuose teigiamai charakterizuoja nuteistąjį). Taigi, 2025 m. sausio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje daroma išvada, kad nuteistasis A. S. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones tęsti darbinę veiklą, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, susidūrus su emociniais/psichologiniais sunkumais kreiptis į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl konsultacijos ir problemų sprendimo, taip pat 2023 m. rugsėjo 26 d. psichologės įrašo duomenimis dalyvavo pokalbyje apie nusikalstamą elgesį, aptarė jo priežastis ir pasekmes.

14. Išanalizavęs ankstesnėje pastraipoje detalizuotus nuteistąjį A. S. teigiamai charakterizuojančius duomenis, Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad nuteistasis siekia pozityvaus užimtumo (be kita ko, dirba, studijuoja, užsiima kūrybine veikla bei dalyvauja įvairiuose projektuose), palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka, kad aptartoms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, (ne)pasiektus bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam apibūdinančių aplinkybių.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Taigi, viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant A. S. nusikalstamo elgesio riziką, remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, naudojant OASys metodiką. Kaip matyti iš nuteistojo 2025 m. sausio 16 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-287, šiame dokumente minimi 2021 m. sausio 26 d., 2022 m. birželio 6 d., 2023 m. gegužės 8 d. 2023 m. spalio 2 d. ir 2025 m. sausio 15 d. Pravieniškių 2-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje) atlikti vertinimai, kuriuose visuose nustatyta vidutinė pakartotinio nuteistojo A. S. nusikalstamo elgesio rizika. Kaip nurodoma 2025 m. sausio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje, lyginant paskutiniojo (manytina – 2023 m. spalio 2 d.) ir dabartinio (manytina – 2025 m. sausio 15 d.) vertinimo rezultatus, stebima teigiama dinamika srityse: 1) išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; 2) gyvenimo stilius ir draugai. Nepaisant to, pažymėtina, kad įvertinus asmens padarytus nusikaltimus, atsaką į taikytas intervencijas, nustatyta vidutinė didelės žalos rizika. Dar daugiau, 2025 m. sausio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie nuteistojo A. S. kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Dinaminiai veiksniai: iki įkalinimo įgijo mažą/nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra veikiamas asocialios grupės, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Taigi, nepaisant fiksuojamos teigiamos pažangos, šiuo metu nuteistojo A. S. pakartotinio elgesio rizika (kaip ir didelės žalos rizika) per pastaruosius keturis metus vis dar yra priskiriama vidutinei, o įvardyti kriminogeniniai veiksniai rodo vis dar pakankamai aukštą nuteistojo pavojingumą. Analizuojamos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį šiuo metu dar neskyrė pakankamai pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamumo riziką (ypač šalinant dinaminius kriminogeninius veiksnius).

16. Vertinant nuteistojo A. S. pakartotinio nusikalstamumo riziką, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmės paskirties (ne)įgyvendinimo, atsižvelgtina ir į jo padarytas nusikalstamas veikas: 1) Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 22 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį; 2) Panevėžio apygardos teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu – pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį; 3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį; 4) Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį; 5) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Visi aptarti nuteistojo A. S. teistumai (pradedant antruoju) yra susiję su smurtinėmis nusikalstamomis veikomis. Kaip nurodoma 2025 m. sausio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-287, nuteistojo nusikalstamame elgesyje vyrauja bendras motyvas – tyčiniai iš anksto planuoti nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos, panaudojant fizinę jėgą (pastebėtina, kad tokiais veiksmais nuteistasis buvo likęs ne kartą savo interesų tenkinimą iškelti aukščiau kitų asmenų interesų). Įvertinusi padarytų nusikaltimų pobūdį, jų skaičių kitų nuteistąjį A. S. charakterizuojančių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu nurodyto asmens pavojingumas visuomenei vis dar nėra pakankamai sumažėjęs, o BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – šiuo metu dar nėra pasiekti. Juolab, atsižvelgus į tai, jog, kaip matyti iš 2025 m. sausio 16 d. socialinio tyrimo išvados, nors A. S. ir pripažįsta savo kaltę dėl įvykdytų turtinių nusikaltimų, iki šiol neprisiima atsakomybės dėl įvykdytų trijų žmonių nužudymų, nėra linkęs analizuoti šių nusikaltimų.

17. Nuteistojo A. S. elgesio, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tendencijos matomos ir iš asmens byloje esančių nuteistojo charakteristikų, išvadų. 2002 m. vasario 27 d. charakteristikoje nurodoma, kad nuteistajam būdingas impulsyvumas, greita nuotaikų kaita, konfliktinėje situacijoje jis yra linkęs kaltinti kitus asmenis, nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes. 2004 m. kovo 5 d. charakteristikoje teigta, kad A. S. laikosi neformalių nuteistųjų tradicijų. 2006 m. kovo 6 d. charakteristikoje, viena vertus, nurodoma, kad nuteistasis A. S. yra taktiškas su kitais nuteistaisiais, su administracijos darbuotojais stengiasi būti mandagus, kita vertus – jo charakteris apibūdinamas, kaip konfliktiškas, papildomai nurodant, kad nuteistasis mano esąs nubaustas nekaltai. Nuteistasis pradedamas teigiamai charakterizuoti tik 2011–2013 m. metinėse charakteristikose (asmens bylos II dalis, 8 t., b. l. 154; 9 t., b. l. 105, 200, 10 t., b. l. 1), tačiau su išlygomis. Kaip antai, 2012 m. birželio 22 d. charakteristikoje atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis, bendraudamas su administracija, yra linkęs laikytis savo nuomonės. Nors 2017 m. liepos 21 d. charakteristikoje nuteistasis charakterizuojamas teigiamai (asmens bylos 11 t., b. l. 105), 2017 m. liepos 27 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Psichologinės tarnybos išvadoje (asmens bylos 11 t., b. l. 104) jau buvo nurodoma, kad nuteistasis buvo linkęs racionalizuoti, intelektualizuoti, vyravo ekstrapunityvios (kaltė suverčiama kitiems žmonėms, susidariusioms aplinkybėms) reakcijos, rezervuotumas bendravime.

18. A. S. per visą bausmės atlikimo laiką 38 kartus pažeidė nustatytus bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus (asmens bylos II dalis, 12 t., b. l. 191–192). 2025 m. sausio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad analizuojant nuteistojo pažeidimus stebimas ankstesnis sistemingas nustatytos tvarkos ignoravimas, nepasitenkinimas bausmių vykdymo sistema, pareigūnų darbu, be kita ko, kurstant kitus nuteistuosius užsiimti bado akcijomis, konfliktuojant su pareigūnais. Paskutinis pažeidimas fiksuotas 2024 m. sausio 3 d. – už lankymąsi svetimo būrio kieme neturint tam leidimo bei buvimą be administracijos išduoto asmens ženklo, kurį turėjo dešinėje striukės kišenėje (asmens bylos II dalis, 12 t., b. l. 164–169). Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme turi būti atsižvelgiama į jo elgesį, tokio elgesio pokyčius viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju analizuojamas nuteistojo A. S. elgesys rodo besikartojančius pažeidimus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu, o paskutinysis pažeidimas, padarytas prieš daugiau nei metus, neleidžia spręsti apie ilgalaikę nuteistojo pažangą keičiant savo elgesį pozityvia linkme. Juolab, atsižvelgus į tai, kad prieš paskutinįjį pažeidimą nuteistasis nebuvo pažeidęs įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos net daugiau kaip 4 metus (2019 m. liepos 17 d. nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų), taigi, matyti, kad A. S. turi gebėjimų prisitaikyti prie visuotinai sutartų elgesio taisyklių ir jų nepažeisti, tačiau sąmoningai pasirenka to nedaryti.

19. Iki 2025 m. sausio 23 d. nuteistajam buvo skirti 34 paskatinimai (paskutinysis paskatinimas bylos duomenimis skirtas 2025 m. sausio 16 d. už gerą elgesį, sąžiningą darbą) (asmens bylos II dalis, 12 t., b. l. 191–192). Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad aktyviausiai (20 iš 34) paskatinimai pradėti skirti nuo 2020 m., t. y. artėjant A. S. atliekamos neterminuoto laisvės atėmimo bausmės dvidešimtmečiui, kuris yra laikomas formaliuoju kriterijumi svarstyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuotu laisvės atėmimu (aptariama galimybė pakeisti bausmę BK numatyta 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005, įsigaliojusiu nuo 2019 m. balandžio 3 d.). 2020 m. ir 2021 m. nuteistajam skirta po 4 paskatinimus, 2022 m. – 5 paskatinimai, 2023 m. ir 2024 m. – po 3 paskatinimus. Šiais metais skirtas 1 paskatinimas. Analizuojant šiuos duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. S. pažanga, siekiant jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, privalo būti tęsiama, turi būti nuolatinė ir ilgalaikė. Taip pat privalo būti susijusi ne tik su jam skiriamais paskatinimais, bet ir netinkamo, neteisėto elgesio, įskaitant bausmės atlikimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų ir rėžimo reikalavimų nesilaikymo, pašalinimu. Ši pažanga turi rodyti ne tik nuteistojo siekį, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimą, bet ir realų siekį keisti savo elgesį pozityvia linkme.

20. Iš nuteistojo A. S. asmens bylos matyti, kad atlikdamas bausmę jis ilgą laiką nedirbo, už atsisakymą dirbti pasiūlytą darbą 2003 m. gruodžio 5 d. gavo drausminę nuobaudą (asmens bylos II dalis, 12 t., b. l. 95–100). Nors nuteistojo gynėjo skunde teigiama, kad 2003 m. A. S. atsisakė įkalinimo įstaigos administracijos pasiūlyto darbo dėl sveikatos problemų, visgi iš 2006 m. kovo 6 d. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos charakteristikos matyti, kad nuteistasis kategoriškai atsisakė dirbti laikydamasis neformalių nuteistųjų tradicijų. Informacija apie išreikštą norą dirbti asmens byloje randama tik nuo 2013 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus daugiau kaip 12 metų nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžios (asmens bylos II dalis, 9 t., b. l. 200; 11 t., b. l. 1). Tuo tarpu faktiškai A. S. pradėjo dirbti dar po daugiau nei šešerių metų – nuo 2020 m. kovo 12 d. (asmens bylos II dalis, 12 t., b. l. 28). Analizuojant aptariamas aplinkybes reikšminga pažymėti, kad nuteistųjų darbas yra svarbus ne tik siekiant atlyginti skolinius įsipareigojimus, įskaitant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistos žalos atlyginimą (2024 m. gruodžio mėn. duomenimis A. S. vardu vykdomieji raštai Lietuvos kalėjimų tarnyboje nebuvo gauti, asmens bylos II dalis, 12 t., b. l. 193), bet taip pat resocializacijos procese padeda keisti vertybinį požiūrį, mokantis gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Kaip aptarta anksčiau, aplinkybė, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę šiuo metu dirba, yra įgijęs keletą profesijų, taip pat studijuoja, yra vertinamos teigiamai. Nepaisant to, šių pokyčių susiformavimo laikas šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog A. S. yra iš tiesų suinteresuotas įgyti darbinių įgūdžių ir panaudoti juos resocializacijos procese. Šiame kontekste išskirtinėmis nelaikytinos ir aplinkybės, kad nuteistasis A. S., būdamas laisvėje, galėtų būti įdarbintas UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) specialisto padėjėju, ar turėtų gyvenamąją vietą.

21. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-1-719/2020). Pagal EŽTT jurisprudenciją įkalinimo, įskaitant įkalinimą iki gyvos galvos, vienu iš tikslų yra ir nuteistojo reabilitacija, t. y. nuteistojo per(si)auklėjimas. Todėl įkalinimas iki gyvos galvos su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsniu suderinimas tol, kol esama teisėtų penologinių pagrindų, tokių kaip nubaudimas, atgrasymas, visuomenės apsauga ar reabilitacija, jei kalintysis iki gyvos galvos jau nėra pavojingas visuomenei ir nėra (kitų) penologinių pagrindų jį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės, jis turi būti paleistas į laisvę.

22. Atsižvelgdama į skundžiamoje nutartyje išdėstytas aplinkybes, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesne bausme yra per anksti. Nepaisant pastebimų nuteistojo pastangų keisti savo elgesį teigiama linkme, dar negalima daryti išvados, jog bausmę pakeitus terminuotu laisvės atėmimu A. S., būdamas laisvėje, nekels grėsmės visuomenei. Atsižvelgus į tai, negalima teigti, kad nuteistojo iki šiol atlikta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalimi buvo pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje ir EŽTT jurisprudencijoje įvardyti bausmei keliami tikslai, įskaitant tikslą paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nepaisant teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, jo pažanga, aukštesniojo teismo vertinimu, turi būti tęsiama, be kita ko, nukreipta į 2025 m. sausio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-287 nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie gali (privalo) būti eliminuoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Dobilo skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.