Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-01-21 · Civilinė byla Nr. e2-1095-759/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
e2-1095-759/2021
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01528-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Ieškovas
UAB „Finansų bitė“
Atsakovas
J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1095-759/2021Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01528-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.3.2; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Finansų bitė“ pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. J. 4188,53 Eur negrąžintą paskolą, 1210,58 Eur paskolos palūkanas, 334,63 Eur administravimo mokestį, 23,00 procentų dydžio sutartines (pelno) palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t.y. 2023 m. kovo 2 d., kaip negautas pajamas/nuostolius, 168,16 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 133 Eur žyminį mokestį ir 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Ieškovė nurodo, kad ji ir atsakovė 2018 m. balandžio 26 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 4940,00 Eur paskola 58 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir ieškovei laiku nesumokėjo nei paskolos, nei priskaičiuotų palūkanų, nei administravimo mokesčio. Ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodo, jog yra skolinga UAB „Finansų bitė“, savo kaltę pripažįsta ir prašo leisti skolą mokėti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 26 d. ieškovė su atsakove sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 4940,00 Eur dydžio vartojimo kreditą 58 (penkiasdešimt aštuonių) mėnesių terminui su 23,00 procentų dydžio metine palūkanų norma, bendra kredito kainos metinė norma – 41,27 procentai, o atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei kreditą ir sumokėti 4463,00 Eur kredito kainą. Paskola atsakovei buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt. Ieškovė suteiktą 4940,00 Eur kreditą pervedė į atsakovės asmeninę sąskaitą, nurodytą sutarties sudarymo metu. Atsakovei nesilaikant paskolos grąžinimo grafiko ir negrąžinus ieškovei suteikto kredito, 2020 m. gruodžio 8 d. ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove. Ieškovė ne kartą informavo atsakovę apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė įsiskolinimą ieškovei būtų sumokėjusi (CPK 178 straipsnis).

Dėl negrąžintos paskolos priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4188,53 Eur negrąžintą paskolą. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi bei 6.256 straipsnio 1 dalimi, sutartinių santykių šalys yra įpareigotos vykdyti savo prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutartį. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis), savo prievolės neginčija, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 4188,53 Eur negrąžinta paskola.

Dėl sutartinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 1210,58 Eur palūkanas pagal Sutartį. Iš pateikto ieškinio, taip pat prie ieškinio pateiktų įrodymų (buhalterinės pažymos skolos apskaičiavimui ir mokėjimo įmokų grafiko) matyti, kad ieškovė paskaičiavo palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d., t. y. už 433 dienas. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal šalių sudarytą Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio palūkanas, metinių palūkanų dydis – 23,00 proc. (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 41,27 proc.). Remiantis Sutarties specialiosiomis sąlygomis, ieškovė su atsakove susitarė, kad palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį kartu su grąžinama kredito dalimi. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Ieškovė su atsakove Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė 2020 m. gruodžio 8 d., ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d., t. y. palūkanos paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti 1210,58 Eur dydžio palūkanas pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl administravimo mokesčio priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 334,63 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d., t.y. už 402 dienas. Atsakovė Sutartimi įsipareigojo mokėti ieškovei sutarties administravimo mokestį, tenkantį vienai vartojimo kredito dienai, t.y. 0,58 proc. bendros vartojimo kredito sumos (bendra vartojimo kredito suma – 4463,00 Eur). Remiantis Sutarties specialiosiomis sąlygomis, ieškovė su atsakove susitarė, kad administravimo mokestis mokamas kiekvieną mėnesį kartu su grąžinama kredito dalimi. Pagal teismui pateiktą mokėjimo įmokų grafiką, administravimo mokestis buvo įtrauktas į atsakovės mokėtinų įmokų sumą kiekvieną mėnesį. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei, bendra vartojimo kredito kaina pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neprieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 334,63 Eur administravimo mokestį taip pat tenkintinas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 23,00 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki Sutarties grafiko pabaigos (2023 m. kovo 2 d.) kaip negautas pajamas (nuostolius). Prašomų priteisti palūkanų dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo dienos, jei paskolos sutartis nebūtų nutraukta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju spręstina, jog faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (23,00 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2023 m. kovo 2 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, atsakovei tinkamai vykdant sutartį.

Pažymėtina, kad egzistuoja reali galimybė paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą, vadovaujantis įmokų mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo, ieškinio pateikimo teismui dienos ar teismo sprendimo priėmimo, tačiau nustatyti konkrečią vartojimo kredito grąžinimo dieną bei paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą galimybės nėra, kadangi palūkanų dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo likusios negrąžintos paskolos sumos. Juo labiau, atsakovė gali visas vartojimo kredito sumas grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo tenkinti iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisti 23,00 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos sumos (4188,53 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 2 d.).

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 168,16 Eur delspinigių, taikant 0,05 procentų dydį už 180 dienų. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė sutinka sumokėti ieškovei visus kitus mokesčius, įskaitant ir delspinigius (Sutarties specialiųjų sąlygų 2.4 punktas). Kadangi atsakovė praleido savo piniginių prievolių įvykdymo terminus, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 168,16 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5901,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

Atsakovė prašo leisti skolą mokėti dalimis ir neperduoti skolos išieškojimo priverstiniam vykdymui. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau teismų praktikoje pasisakoma, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Pažymėtina, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos bei kiti dokumentai, kuriuos pateikti turi teismui prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė savo prašymą leisti skolą mokėti dalimis grindžia aplinkybėmis, jog yra dirbanti ir nenori, jog priverstinis skolos išieškojimas būtų vykdomas iš jos darbo užmokesčio. Atsakovė nenurodė kokiomis dalimis, per kiek laiko galėtų sumokėti šiuo sprendimu priteistą skolą, kokia yra jos turtinė padėtis. Taip pat nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą, gaunamą darbo užmokesčio dydį, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, apie mokamų mokesčių, pragyvenimui reikalingų išlaidų dydį, nors CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. ). Atsakovė neįrodinėjo ir to, kad jos turtinė padėtis ateityje realiai pagerės. Sprendimo vykdymo išdėstymas yra procesinis klausimas, kuriame teismas nėra aktyvus, o pareiga įrodyti pagrindus sprendimui išdėstyti tenka to prašančiai šaliai. Atsakovės nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir savaime pakankamos teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Jos nesudaro pakankamo pagrindo taikyti išimtį iš bendros teismų sprendimų vykdymo tvarkos (CPK 18 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir kitos šalies, šiuo atveju ieškovės, teisėtų lūkesčių pažeidimą, todėl atsakovės prašymas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisia 859,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ieškovės sumokėtas 133,00 Eur žyminis mokestis ir 726,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas.

Iš atsakovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 4188,53 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 53 ct) negrąžintos paskolos, 1210,58 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimt eurų 58 ct) palūkanas iki 2020 m. gruodžio 8 d., 334,63 Eur (trijų šimtų trisdešimt keturių eurų 63 ct) administravimo mokestį, 23,00 (dvidešimt trijų) procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos sumos (4188,53 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 2 d.), 168,16 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 16 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (5901,90 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 859,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, esančios adresu: Vilnius, Šv. Ignoto g. 5-272, naudai.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė